Po Konstitucinio Teismo sprendimo, kad draudimas tos pačios lyties poroms sudaryti partnerystę yra diskriminuojantis – galvosūkis Seimui, kaip reglamentuoti tokius santykius. Kai kurie siūlo priimti praėjusioje kadencijoje teiktą Civilinės partnerystės arba mažiau teisių suteikiantį Artimojo ryšio įstatymą.
Kiti sako – tai vėl prieštarautų Konstitucijai, nes Konstitucinis Teismas pasisakė apie platesnes porų teises. Kol kas tos pačios lyties poros dėl partnerystės gali kreiptis į teismą, tačiau šis kelias, anot teisininkų, užtruks bent 4-5 mėnesius.
„Mes matome, kad čia būtų galima pasinaudoti supaprastinto proceso tvarka ir procesas galimai (nenoriu prognozuoti, ateina vasaros laikotarpis, kaip teismų užimtumas) manau, apie 4-5 mėnesius turėtume susisukti su procesu“, – pasakoja Advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneris Karolis Kurapka.
Net ir iš teismo gavę patvirtinimą, kad asmenys – partneriai, neaišku, kokias teises su ta partneryste įgytų.
„Partnerių, nors jie ir registruos partnerystę, turinio nėra“, – teigia Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
„Pavardės klausimas, vaiko išlaikymo klausimas, turi kreiptis į teismą ir įrodinėt tarpusavio santykius. Tuo tarpu sutuoktiniai, kurie registruoja santuokų, įgyja teises“, – priduria M. Kukaitis.
„Konstitucinis Teismas duoda ir užuominas apie platesnes teises, kas susiję su vaikais, kas susiję su paveldėjimu ir panašius klausimus. Tai čia kelia iššūkį, kaip įgyvendinti tą mechanizmą, kad kol nėra įstatymo raidės šitoje vietoje, kaip užpildyti vakuumą, kad visos šeimos yra svarbios, kad visos galėtų naudotis teisėmis“, – nurodo K. Kurapka
Daugiau aiškumo ir greičio įneštų Seimas, kuris, pasak Konstitucinio Teismo, ir turėtų imtis partnerystės reglamentavimo.
„Lietuvoje po Konstitucinio Teismo sprendimo partnerystė be lyties aspekto (tiek tarp vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų) yra kaip ir įteisinta, tačiau yra niuansas – įstatymai šiuo metu nereguliuoja, kaip ji sudaroma, nutraukiama, ir, atvirai pasakius, turi labai mažai turinio viduje“, – sako Lietuvos socialdemokratų frakcijos atstovas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis.
Valdantieji sako – Teisingumo ministerija ruošia galimus teisės aktų pakeitimus. Pasak L. Šedvydžio, tada pakeitimai bus teikiami įvertinti Seimo frakcijoms, o radus sutarimą – priimami.
Tačiau rasti sutarimą, panašu, nebus lengva, nes visos frakcijos, klausiamos, ką daryti po Konstitucinio Teismo sprendimo, atsako skirtingai.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Ignas Vėgėlė teikia projektą, kuriuo siūlo visai naikinti Civilinio kodekso nuostatas, susijusias su partneryste. Taip iš dalies Konstitucinio Teismo sprendimas netektų galios.
„Pats partnerystės institutas netektų galios, jo nebūtų Lietuvos teisinėje sistemoje apskritai ir Seimas galėtų toliau tęsti ir baigti svarstymą dėl dviejų jau pradėtų įstatymo projektų“, – sako I. Vėgėlė.
Vienas jų – praėjusioje kadencijoje buvusių valdančiųjų teiktas Civilinės partnerystės įstatymas, kuriam Seime likęs paskutinis žingsnis – priėmimas. Liberalų manymu, užtektų grįžti prie šio projekto.
„Tai būtų pats greičiausias ir teisiškai švariausias kelias suteikti galimybę poroms įteisinti santykius“, – mano Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Kitas projektas – artimojo ryšio įteisinimas. Jis reguliuotų teisinius porų aspektus, bet, priešingai nei civilinė partnerystė, nebūtų užuominų į šeimą. Projektą praėjusioje sesijoje registravo konservatorius Paulius Saudargas.
„Pasiėmus pono P. Saudargo Artimo ryšio įstatymo projektą ir jį patobulinus, sutvarkius apibrėžiant turtinius santykius, ne tik artimą ryšį, tai būtų pakankamai geras kompromisas“, – teigia Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narė Agnė Širinskienė.
Pati konservatorių partija partnerystės klausimu pasidalijusi į dvi stovyklas.
„Galim preliminariai spėti – jei nuomonės nekistų, tai du trečdaliai, ko gero, palaikytų, o apie trečdalis santūriai išliktų prie savo pozicijų. Kažkokių didelių pokyčių nėra“, – mano Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė.
Jis nemano, kad po Konstitucinio Teismo sprendimo užteks tik priimti Artimojo ryšio įstatymo projektą.
„Labai tikėtina, jei Seimas eitų Artimojo ryšio įstatymo keliu, ko gero, tas patirtų irgi patikrinimą Konstituciniame Teisme. Iš to, kaip kalba Konstitucinis Teismas, tai, panašus, grėstų panašus likimas, kad prieštarauja Konstitucijai“, – teigia M. Lingė.
„Ar civilinė partnerystė ar artimas ryšys? Nė vienas. Žinot, kodėl? Nes artimas ryšys reikšmingai sumažintų tų teisių, kurios jau atsivėrusios po Konstitucinio Teismo sprendimo. Ir, beje, labai panašiai nutinka ir su civiline sąjunga“, – pasakoja socialdemokratas L. Šedvydis.
Tuo metu aušriečių vedlys Remigijus Žemaitaitis sako, kad Seimas visai nieko neturėtų daryti, nes Konstitucinis Teismas negali politikų įpareigoti priimti vieną ar kitą įstatymą.
„Šį kartą Konstitucinis Teismas pagalvojo, kad Seimo nariai yra kvaili. Ir norėdamas paversti Seimą į kokį tai kvailių cirką, Domino teatrą, jie galvojo, kad įpareigos, Seimas išsigąs ir pradės keisti. Aišku, būtų keista ir net gėda, jei pats Seimas pultų jį dabar keisti. Aš bent šitoj koalicijoj, šitoje ketverių metų kadencijoj nematau jokių šansų, kad toks projektas galėtų praeiti“, – teigia partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Konstitucinis Teismas pasisakė, kad Seimas teisės aktus turėtų priimti per protingą laikotarpį. Koks jis – neaišku.
„Seime yra visokių atvejų buvę. Žinome, kaip pono Rolando Pakso byla baigėsi, kuomet reikėjo daugiau nei dešimties metų Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimui“, – sako A. Širinskienė.
R. Pakso atveju dešimties metų prireikė ne Konstitucinio Teismo, o Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo įgyvendinimui.
„Seimas turi savęs paklausti, ar jis nori stabdyti ir kurti situaciją, kai teisė kuriama už Seimo ribų, ar būti prieky, lyderiauti ir iš esmės nubrėžti reguliavimo normas ateičiai“, – sako L. Šedvydis.
Ir nors su pastaruoju teiginiu – kad Seimas turi imti lyderystės – sutinka dauguma, tačiau sunku pasakyti, kas tos pačios lyties poroms bus greičiau: laukti teismo sprendimo ar tikėtis, kad Seimo frakcijos susitars.
