Pirmadienį susirinkusi valdančiųjų koalicinė taryba aptarė nekilnojamojo turto mokestį, kuriam buvo daug kritikos, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sakė vienas iš koalicijos partnerių, „Nemuno aušros“ vadovas Remigijus Žemaitaitis. Jis taip pat sakė, kad reikės diskusijų su socialiniais partneriais ir savivaldybėmis dėl mokesčių surinkimo ir panaudojimo.
– Turbūt pati karščiausia tema ir didžiausia naujiena tai, kad prezidentas savo patarėją ponią Segalovičienę siūlo į valstybės kontrolieres. Koks jūsų vertinimas, kaip jums tai atrodo?
– Kaip yra Norvegijos ta visuomenininkė, Greta, kur kovoja už klimato šilumą, ane?
– Thunberg.
– Greta Thunberg, tai suprantu, kad klimatas šyla ne tik pasaulyje, bet ir mūsų politikoje, atšalimo laikotarpis jau nebetaikomas yra.
– Taip, atšalimo nėra, favoritizmą galima pritaikyti, nepriklausomumą šitos kandidatės irgi galima vertinti.
– Jo, tai aš vertinu, lygiai taip pat Stasys Šedbaras, prisiminkit, vieną dieną dar konservatorių partijos narys ir frakcijos narys, ir komiteto pirmininkas, o antrą dieną jis tampa staigiai Konstitucinio Teismo teisėjas. Vėlgi taip pat Linas Linkevičius, kuris tikrai, mano galva, vienas kiečiausių ambasadorių Lietuva kokį turėjo, ir užsienio reikalų ministrą, tai irgi sakė, kad „tu dabar negali būti paskirtas, bet tu palauk“. Misiūno istoriją prisiminkit, vėlgi lygiai taip pat. Dėl Segalovičienės, dėl jos kompetencijos čia klausimų niekam nekyla, bent jau man tai nekyla.
– Bet čia turbūt ne apie kompetenciją kalba turėtų būti.
– Jo, čia gal tas toks... Nėra taip gal skanu, žmonės, matyt, irgi su tokiu piktumu šiek tiek pasižiūrės į visą šitą dalyką. Ir turėtų galbūt kažkoks, nežinau, ten atšalimo tas, gal vengimo kažkoks laikotarpis jis vis tiek toks turėtų būti. Čia, aišku, yra prezidento konstitucinė pareigybė, prezidentas turi teisę šitą kandidatūrą teikti. Seimas ją tvirtina arba ne, bet aš ir pasikartosiu, nesvarbu, kokia mano valdančioji dauguma ar kitų, tai visą laiką manau, kad skiriant asmenį į tokias pareigas turi būti renkami du kandidatai. Tai Seimas turėtų teisę pasirinkti iš dviejų.
– Jūs kelsite ranką už šitą kandidatę?
– Susitiksime frakcija šią savaitę, panašu, kad šią savaitę nebus sprendimo priimta, matyt, po Velykų bus tas antradienis, jeigu aš neklystu, 29 dieną. Žiūrėsime, kaip frakcija bus. Bet, sakau, jai dėl kompetencijos neturiu jokių pastabų, bet manau, kad man nėra taip labai jau skanu dabar tai, kas įvyko.
– Taigi, dar viena skausminga Lietuvai tema, gerokai skausmingesnė, yra mokesčiai ir nekilnojamojo turto mokesčiai pirmiausia. Jūsų siūlymas buvo tą mokestį taikyti nuo 100 tūkst., prezidento – nuo 50 tūkst., koalicija, kaip suprantu, nori teikti nuo 200 tūkst. Buvo apie tai kalba, yra sutarimas?
– Ne, koalicijoje nėra apie 200 tūkst., pirmą kartą girdžiu šitą dalyką. Koalicijoje nebuvo kalbama apie šitokią sumą. Koalicijoje buvo kalbama, kadangi daug buvo išsakyta pastabų Vyriausybės parengtam projektui, tikrai labai labai daug buvo pasakyta, grįžo Vyriausybė, šią savaitę arba kitą premjeras socialinius partnerius kviesis pas save. Vyriausybė su visais diskutuos, kalbės.
Dabartinis tarifas 0,5, tai logikos jokios nėra, prie brangstančių tarifų tai tikrai ne. Dabar yra klausimas išsaugoti socialiai jautrius asmenis, kad jiems nebūtų taikomas nekilnojamojo turto mokestis, tą kaip ir sutarėme šiandieną.
– Iš viso nebūtų taikomas?
– Iš viso, absoliučiai. Socialiai jautrūs asmenys, žmonės, įtraukti pagal tam tikras pajamas. Praktiškai papuola beveik 90 proc. Lietuvos gyventojų vienoje ar kitoje grupėje. Tai dabar tiktai Vyriausybė turi pateikti grindis ir žiūrėsime.
– 20 tūkst., ne 200 tūkst., buvo toks?
– Tikrai ne 20 tūkst.
– Nebus?
– 20 tūkst. yra per maža suma. Mes galime kalbėti, kaip aš ir sakiau, jeigu kalbame apie asmeniui, tai 40 tūkst., tarkime, 50 tūkst. galima. Jeigu ne, bet iš karto mes turime mažinti procentą, nes logikos nėra. Kitas yra dalykas – šiandieną buvo premjero labai aiškiai diskusijos metu paklausta dėl RRF pinigų. Turi aiškiai pasakyti, kaip ten yra, kokia yra Europos Komisija, ir tą galutinę informaciją turi mums pateikti.
– Per ketverius metus nekilnojamojo turto vertė Lietuvoje išaugo, pasak Registrų centro, apie 70–80 proc. Tai kitąmet, kai bus perskaičiuoti dabar galiojantys nekilnojamojo turto...
– Nebebus.
– Tai jau nebeperskaičiuoti?
– Nebebus. Žiūrėkite, dabar tai buvo mūsų „Nemuno aušros“ frakcijos iniciatyva, kur tą chaosą sukėlė ir išėjo, kad mes čia kalti dėl to mokesčio esame todėl, kad mes norėjome gauti informaciją. Pagal dabartinį įstatymą, nekilnojamojo turto vertinimas yra atliekamas kas 5-eri metai. Dabar kaip tik jis yra baigiamas.
– Turėtų būti kitąmet.
– Taip, nuo kitų metų taikymas. Jeigu valstybė šiandien nieko nedaro, tai labai daug jaunų šeimų papuola po ta giljotina, o tai būtų protu nesuvokiamas dalykas (...). Nidoje, įsivaizduokite, istorijos mokytojui, turinčiam butą, tektų mokėti apie 5 tūkst. eurų mokesčių. Tai yra nepaaiškinami dalykai, ar ne? Tai to negali būti.
Kitas yra dalykas – reikia galvoti apie indeksaciją, ar būtų galimybė prie dabartinių turto grindų įvesti indeksaciją, tai, mano galva, logiška būtų. Tai šiandien irgi buvo išsakyta premjerui, premjeras irgi sako „OK, aš pasižiūrėsiu, kokia yra situacija, nežinau, tai yra naujas dalykas“. Ir ką aš Registrų centrui praėjusią savaitę sakiau, ar yra vertinamos paskolos, kiek žmonių turi paskolų, koks paskolos dydis, ar yra vertinama infliacija, kur bet kokiu atveju į rinką įliejama labai daug pinigų, mes šiandien matome, ko gero, labiausiai, nes turto vertė kilo 2023–2024 metais. Prieš tai buvo 58 milijardai, o dabar turto vertė yra 158 mlrd. eurų, tai dvigubai. Įsivaizduokite, realiai dvigubai yra padidėjusi.
– Tai jūs norite pasakyti, kad 2026 metais nekilnojamojo turto vertės nebus perskaičiuojamos?
– Jos dabar yra perskaičiuojamas, 2025 metais. Dabar jūs, jeigu atsidarysite internetinį portalą registrucentras.lt, matote vieną dabartinę kainą ir kartu galite jau pasižiūrėti, kokia bus kaina pakilusi, pavyzdžiui, 2025 metų sausio 1 dieną. Tai skirtumas yra 2–2,5 karto.
– Tai įsigalios jos?
– Jos įsigalios, nes įstatymas įpareigoja. Tai aš apie ką ir kalbu, tai yra tragedija, todėl mes šiandien turime viską stabdyti, kad procentinė išraiška tokia nebūtų, nes, manau, tada tikrai Seimo langai daužysis.
– To ir noriu paklausti: ar jūs stabdysite įsigaliojimą?
– Stabdyti jo tu nebegali, nes įstatymas įpareigojo Registrų centrą. Tai reiškia, kad mes stabdyti nebegalime, tai reiškia, kad mes turime mažinti procentą. Jeigu buvo 0,5 nuo 150 tūkst., tai mes turime daryti 0,1, 0,2, 0,3, 0,4, 0,5, mes turime gyvybiškai laužti kuo greičiau, nes tikrai riaušės bus rimtos.
– Yra sutarimas?
– Jo, šiandien mačiau realiai prie stalo, visi tą supratom.
– Ir bus registruojamas šitas įstatymas šią savaitę?
– Šią savaitę premjeras, sakė, nori pažiūrėti su indeksacija. Jeigu viskas tinka, šią savaitę registruos, jeigu ne, tai kitą savaitę.
– Čia mes kalbame apie nekilnojamojo turto?
– Apie nekilnojamojo turto ir kitus mokesčius, nes ir kiti automatiškai eina, nes dėl kitų irgi reikia su visais partneriais pašnekėti, nes, kaip žinote, yra, kurie nori pelno mokestį padidinti 2 proc., ne 1 proc., iki 18 proc., nori lengvatinį PVM tarifą padaryti 15 proc., tam mes kategoriškai nepritariam. Negali būti, šiandien socialiai jautrios asmenų grupės neatlaikys, tiesiog reikia tą realiai suprasti.
– O 12 proc., nes buvo siūlymas nuo 9 proc. iki 12 proc.?
– 12 proc. yra tas jau racionalus dalykas, apie kurį mes kalbame. Tai yra realiai 3 proc. pakitimas, ne bendro PVM, bet būtent šito lengvatinio.
– Tada žiūrėkite, šildymo kainos kyla, taip?
– Prieš 100 eurų kyla 3 eurais, bet ką mes skaičiavome, kad vėlgi socialiai jautrioms asmenų grupėms, pagal socialinės apsaugos darbo ministrės tą skaičiavimo metodiką, įtakos neturi.
– Bet turės įtakos, pavyzdžiui, tiems, kurie perka bilietus į visokius renginius. Per daug kultūros?
– Žiūrėkite, yra kitas niuansas: ne per daug kultūros yra, pavyzdžiui, knygoms yra grąžinamas 5 proc., siūlymas yra, kur logikos jokios nebuvo, sulyginti kompiuterines ir popierines, mes grįžtam į šitą dalyką. Dabar dėl kultūros renginių: taip, kilo klausimas ir aš savo apygardoje šnekėjau, todėl yra siūlymas galimybę suteikti pačioms savivaldybėms koreguoti bilieto kainą. Tai yra gyventojų pajamų mokestis dirbantiesiems iki 36 VDU, tai mes pasižiūrėjom, kokia yra didžiausia dalis Lietuvos gyventojų, tai jie mokėtų 20 proc. Dėl individualios veiklos su premjeru sutarėme, kad mano pasiūlymas, kuris yra 60 tūkst. PVM padidinti ribą, tai 60 tūkst. yra per daug. Tai jie siūlo 55 tūkst. Tai nuo 43 tūkst. mes einam iki 55 tūkst. Mes turime, kur dideles pajamas gauna, t. y. per 120 VDU ir šiandien yra 32 proc. GPM. Tai ten jau ir išsiskiria nuomonės, nes vieni siūlo dar papildomai apmokestinti 4 proc., kiti siūlo 8 proc. Aš siūlau palikti tuos 32 proc., nes priešingu atveju pinigus žmonės išsiims per dividendus, nes jeigu pelno mokestis 17 proc., o dividendų – 15 proc., 32 proc. iš viso, tai apsimoka geriau eiti per šitą dalyką. Tai yra daug ginčų.
– Tai dar daug ginčų. Ar šią savaitę tikrai pavyks?
– Noriu tikėti. Per tiek metų, kiek esu Seime, aš pirmą kartą matau... Bet iš tikrųjų visi ateina su pozicijomis, su argumentais, kiekvienas ateina pasiruošęs su savo informacija ir kiekvienas gina savo tą vadinamąjį failą.
– Ar jūs galite pasakyti, ar visi šitie mokesčiai vis dėlto bus skiriami gynybai, ar tik dalis jų bus gynybai skiriami?
– Pagal susitarimą turėtų būti gynybai, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis. Puikiai žinome, kad gyventojų pajamų mokestis išimtinai eina savivaldybėms į biudžetą, bet yra savivaldybės kaip Vilniaus savivaldybė, kuri yra donatorė kitų savivaldybių, nes jos surenkamas GPM yra per didelis. Taip, ta dalis GPM automatiškai eis gynybai. Kas susiję su NT mokesčiu, vėlgi, NT mokestis eina išimtinai į savivaldybes biudžetą. Tai dabar su savivaldybių asociacija bus kalbama, ar tas mokestis atitenka į biudžetą gynybai, ar jis lieka savivaldybėms ir dalį gynybinių funkcijų, kaip, pavyzdžiui, apsauginių įrengimas, perduodamas yra savivaldai. Tai čia, manau, Vyriausybė spręs, aš nesu premjeras, nesu ministras, kad atsakyčiau į tą klausimą, bet aš tiesiog matau tą esamą diskusiją, kokia vyks.
– Premjeras sakė, kad dalis tiktai gynybai teks, todėl ir klausiu.
– Čia dėl ko sakau „dalis“, nes GPM tai natūralus dalykas, pelno mokestis taip, išimtinai eina į nacionalinį biudžetą, PVM eina į nacionalinį biudžetą, o NT ar GPM yra, kaip ir dar kartą sakau, savivaldos pinigai.
– Lietuva yra įsipareigojusi kasmet skirti Ukrainai paramą po 0,25 proc. nuo BVP. Jūs palaikote tą?
– Mes palaikome, nes tai yra įsipareigojimas. Aš klausausi, kas čia vyksta pas mus užkulisiuose – skirti ar neskirti ir panašiai. Jūs pažiūrėkit, kas įvyko vakar Sumuose, tas išprotėjęs daužė, šitiek žmonių... Nors aš esu, jūs puikiai žinote, tas žmogus, kuris visą laiką palaikiau taiką, bet tikrai iki to sekmadienio vakaro įvykių... Sėdžiu ir galvoju, klausykit, dabar jau tikrai amerikonai turi pabusti. Jeigu jūs dar nepabundate... Aš tikrai tikėjau, aš tą galiu nuoširdžiai pasakyti, tikrai tikėjau, kad Donaldas Trumpas sutvarkys šitą bičiuką, kaimyną mūsų, kuris ten daužo į visas puses. Galvoju, du susėdę tokie rimti pasišnekės. Penktadienį susitinka su jo pasiuntiniu, viską kaip ir apšneka, ir sekmadienį jisai pražudo šitiek žmonių, net aš, kur laikydavausi tikrai opozicijos, vakar sėdžiu, galvoju, ne, čia jau viskas yra peržengta. Tikrai jau Amerika pati turi suprasti, kad negali.
Yra kita problema, Nemira, yra problema su Europa. Europa nėra vieninga, va tas sankcijų...
– Labai gerai, apie sankcijas – jūs palaikytumėte nacionalines sankcijas, jeigu Europos Sąjunga nesugebėtų pratęsti?
– Nacionalinė yra neveikianti, nes regioninė yra neveikianti, nes, pasirodo, latviai nebepratęsė. Pažiūrėkite, Latvijoje uostai šiandien yra užkraunami rusiškų produktų. Tai dabar nacionalinė neveikia, ką aš ir sakiau, pamenate dėl 3 dalies 8 punkto, kur buvome išvadinti penkta kolona (...). Tai aš siūlyčiau neskubėti, reikia tartis regione, ar lenkai, latviai, estai, vengrai, vokiečiai vienu metu kartu taikys, ar mes liksime, kaip sakant, už šono. Pažiūrėkite, šiandien Europos Sąjunga nuo dujų labiau priklausoma.
