Kovo mėnesį atlikta gyventojų nuomonių apklausa parodė, kad dauguma žmonių nesijaučia pasiruošę galimoms ekstremalioms situacijoms, tačiau premjeras Gintautas Paluckas sako, kad dauguma žmonių yra gavę informaciją apie galimas grėsmes, o konkretus pasiruošimas yra kiekvieno asmeninis reikalas. Galiausiai, jeigu asmuo kažkaip specifiškai nesiruošia grėsmei, anot premjero, tai gali reikšti, jog toks asmuo ketina likti Lietuvoje, o tai irgi didelis pliusas.
„Matyt, kokį klausimą užduosi, tokį atsakymą ir gausi. Tai, kad žmonės jaučia nerimą ir grėsmę, yra akivaizdu. Jie yra gavę informaciją yra įvairiais pavidalais. Matyt visi esame gavę, net ir į pašto dėžutes atspausdintas knygutes, ruoštas visuomeninių organizacijų, Lietuvos kariuomenės, Šaulių sąjungos, bet tas ruošimasis ar nesiruošimas yra asmeninis apsirinkimas. Tiesą pasakius, tie žmonės, kurie specifiškai nesiruošia, matyt, jie ruošiasi toliau gyventi Lietuvoje, kurti Lietuvos ūkį, rūpintis savo šeimos reikalais. Ir tai irgi labai didelis pliusas Lietuvai“, – žurnalistams Seime sakė premjeras Gintautas Paluckas.
Šių metų kovo mėnesį LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad 70 proc. apklaustų respondentų nesijaučia pasiruošę galimoms ekstremalioms situacijoms, dar 21 proc. jaučiasi pasiruošę, o 9 proc. nežinojo, kaip atsakyti į klausimą.
Anot „Baltijos tyrimų“ atstovo Romo Mačiūno, ankstesni tyrimai apie pasiruošimą ekstremalioms situacijoms rodė optimistiškesnį vaizdą.
Premjeras G. Paluckas, paklaustas, kokia yra situacija jo šeimoje, teigė, jog išvykimo ar pabėgimo krepšių nėra susikrovę, tačiau bendrai situacija yra aptarta, kaip reiktų elgtis kriziniu atveju.
„Šeimoje mes esame aptarę, kokios yra tikros grėsmės, kokios yra hiperbolizuotos grėsmės, ką ir kokiu atveju galima ar reikėtų daryti ir panašiai. Esame apie tai diskutavę, bet pabėgimo ar išvykimo krepšių nesame susikrovę“, – teigė G. Paluckas.
