Gyventojai neskuba įsirengti priedangų daugiabučių namų rūsiuose. Kauno miesto ir rajono savivaldybių pernai skirtos lėšos priedangoms įsirengti liko beveik nepanaudotos. Šiemet paraiškų – taip pat vos kelios. Nors savo lėšomis gyventojams prisidėti nereikia, susitarti dėl priedangos įrengimo darbų nepavyksta. Viena kliūčių – nerimas prarasti savo sandėliuką.
Kauniečiai kaimynai Antanas Narbutas ir Rimantas Misiūnas rodo savo jėgomis sutvarkytą namo rūsį. Jame gyventojai norėtų įsirengti priedangą, kurioje, kilus pavojui, būtų galima laikinai pasislėpti.
„Mes čia jau pasiruošę, lempų pasidarę, akumuliatorinių, telefonui pasikrauti viską“, – pasakoja Antanas.
Gyventojai patys suplanavo galimą erdvių panaudojimą, yra pasirūpinę vandens talpa, laužtuvais, dujokaukėmis, šalmais ir net simbolika. Dėl rimtesnių darbų ketina kreiptis į savivaldybę.
„[Reikalingi] avariniai išėjimai ir kad elektrą sutvarkytų, galbūt gultai – kažką tokio prisidėtų“, – pažymi Antanas.
Name – 20 butų, diskusijų, kad priedanga reikalinga, nekilo.
„Visi pritarė, jokių klausimų nebuvo, kadangi matome, kaip Ukrainoje žmonės gelbėjasi rūsiuose ir daug padeda“, – pabrėžia Rimantas.
Tokių, kaip šie kauniečiai, – mažuma. Miesto savivaldybė jau antrus metus skiria 100 tūkstančių eurų priedangoms daugiabučiuose įrengti. Pernai pinigai liko nepanaudoti, šiemet gauti tik trys prašymai.
„Pagrinde planuojami darbai su elektros instaliacijos atnaujinimu, t. y. įrengiamas avarinis apšvietimas, generatoriaus pajungimo skydas, įrengiami evakuaciniai išėjimais“, – vardija „Kauno butų ūkio“ generalinis direktorius Marius Zaborskas.
Ši priedanga Garliavoje – viena iš dviejų praėjusiais metais įrengtų Kauno rajone, panaudojant savivaldybės skirtas lėšas. Darbai suplanuoti dar viename daugiabutyje.
„Buvo įsigyta metalinė spinta, kurioje saugomi pirmosios pagalbos rinkinys, išsivalymo iš priedangos įrankiai, apšvietimo prožektoriai“, – nurodo Kauno rajono Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Dainius Raubūnas
Šiai priedangai įrengti išleista kiek daugiau nei 2,5 tūkst. eurų. Vienam namui skiriama iki 5 tūkst. eurų.
„Name gyvena apie 90 žmonių. Skaičiuojama, kad vienoj patalpoj tilptų tarp 40–50 [žmonių], bet lieka ir koridoriai, kurie taip pat priklauso priedangai“, – priduria D. Raubūnas.
Kaip ir Kauno mieste, taip ir rajone, gyventojai priedangomis rūpintis neskuba. Pernai panaudota apie 10 procentų rajono savivaldybės skirtų lėšų, šiemet paraiškų – kol kas tik kelios.
„Reikia skirti laiko, dėmesio ir ne visada informacija suvaikšto, kad savivaldybė 100 procentu kompensuoja, kad nieko nereikia prisidėti, tik reikia geros valios“, – aiškina Kauno rajono vicemeras Laurynas Dilys.
Savivaldybių atstovai sako, kad viena dažniausių kliūčių – gyventojų sutarimas. Net ir visas lėšas skiriant savivaldybei, darbams bendro naudojimo patalpose turi pritarti daugiau kaip 50 proc. namo gyventojų.
„Kadangi kalbama, kad priedangos rūsiuose, tai dar [kyla] sandėliukų klausimas. Jeigu yra poreikis panaudoti kažkieno sandėliuką, tai savininkai turbūt pirmoj vietoj pastato tą savo sandėliuko interesą“, – teigia Kauno Būsto modernizavimo skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.
Priedangoms įrengti 12 mln. šiemet savivaldybėms yra numačiusi skirti ir Vidaus reikalų ministerija. Ketinama atnaujinti per 300 priedangų.
Iš viso jų Lietuvoje – daugiau kaip 6 tūkst. Vilniuje priedangų užtektų 100 proc., Kaune – 40 proc. Klaipėdoje tik 19 proc. gyventojų.
