Seime svarstant siūlymą neleisti plynų kirtimų pasienio zonose, prie magistralinių kelių bei prie miestų ir miestelių susikibo keli parlamentarai. Pykčio metu konservatorius Laurynas Kasčiūnas, kuris yra už šiuos draudimus, valstietį žaliąjį Valių Ąžuolą išvadino rusišku dubu, nes šis priešinosi teisės aktui ir reikalavo kompensacijų savininkams. Šis terminas rusiškai reiškia ąžuolą, bet gali būti vartojamas įžeidžiančia forma kaip buko asmens sinonimas.
Tuo metu liberalas Viktoras Pranckietis puolė ginti V. Ąžuolą ir konservatorių L. Kasčiūną pavadino kaščiunstva, o tai rusiškai reiškia šventvagiškumą, godumą, savanaudiškumą.
„Projekto esmė labai paprasta. L. Kasčiūnas buvo pateikęs pirminį projektą, kad pasienyje su Rusija ir Baltarusija esantys miškai 20 kilometrų spinduliu nebūtų kertami plynais kirtimais. Apribojamas tik vienas kirtimo būdas, jokiu būdu neapribojama savininkų teisė į nuosavybę. Dar paliekama dešimtys kitų kirtimo būdų, kurie neužkerta kelio savininkui tvarkytis miškuose“, – portalui LRT.lt pasakojo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Linas Jonauskas.
Pasak Seimo nario, Gintauto Palucko vyriausybė projektą svarstė ir pakoregavo kai kurias išlygas dėl plynų kirtimų, bet viską suderino su Lietuvos kariuomene, kuriai šis reguliavimas labai svarbus, jeigu šalis būtų puolama iš Rusijos ir Baltarusijos, mat miškai ir kitos geografinės kliūtys kartu su kitomis kontrmobilumo priemonėmis gali būti panaudojamos kaip priešą stabdančios kliūtys arba kaip vietos, kur galima slėpti, pridengti ginkluotę ir panašiai.
„Taip pat yra nuostata dėl miškų, kurie yra prie kelių, prie magistralių. Dabar yra draudimas, kad 100 metrų atstumu šitie miškai nebūtų plynai kertami. Kariškiai išreiškė norą ir pageidavimą, kad tie miškai [prie kelių ir magistralių] liktų, jeigu būtų koviniai ar gynybiniai veiksmai. Tai ir taip yra įtvirtinta miškų taisyklėse, kuriomis neleidžiama plynai kirsti šitų miškų, bet mes dar perkeliami į įstatymą, kad visiems būtų viskas aišku“, – pasakojo L. Jonauskas.
„Ir atsirado mano trečias siūlymas, kuriam pritarė Aplinkos apsaugos komitetas, kad būtų apsaugoti priemiestiniai miškai prie miestų ir miestelių. Tai yra, kad 100 metrų nuo ribos nebūtų galima kirsti plynų kirtimų būdu. Kariškiams šitas principas irgi tinka“, – nurodė socialdemokratas.
Tačiau svarstant teisės aktą Seime valstiečiams žaliesiems priklausantis V. Ąžuolas, kuris neretai yra kaltinamas prorusiškomis pažiūromis, stebėjosi, kad teisės aktą priimti siūloma skubiai, esą neleidžiamos diskusijos, o jeigu nepritari, tai tave pavadina kažkuria kolona. Politikas taip pat pasisakė, kad miškų savininkams, kuriems negalima kirsti savo miško plynai, o leidžiami visi kiti kirtimo būdai, už tai turi būti kompensuojama.
„Negalima taip tyčiotis iš žmonių. Ten yra žmonių turtas. Konstitucijoje yra parašyta, kad žmonių turtas yra neliečiamas. Jeigu valstybė nori kažką uždrausti, neleisti, ji turi kompensuoti“, – sakė V. Ąžuolas.
„Na, iš tikrųjų verkia Lietuvos miškas, klausydamas, kaip Valius Ąžuolas su tokia garbinga pavarde iš principo tampa rusišku dubu. Labai gaila, kad taip yra, gaila, kad mes turime tokių politikų Seime, bet ką, demokratija. Mielieji, aš tik priminsiu vieną paprastą dalyką: šituo įstatymo projektu, mes, viena vertus, saugom miškus Lietuvos, kas yra svarbu mūsų žmonėms, kita vertus, derinam su mūsų gynybos poreikiais, o tai yra kompleksinė kontrmobilumo strategijos, patvirtintos praeitais metais, sudėtinė dalis. Tai yra įvairių tipų minos, prieštransportinės, prieštankinės, po to galbūt priešpėstinės (kai išeisim iš Otavos konvencijos), fortifikacijos priemonės, miškai, prieštankiniai grioviai. Visa tai yra sistema“, – jam atsakė L. Kasčiūnas.
Rusiškai „дуб“ reiškia ąžuolą, bet šis žodis kartais vartojamas ir įžeidžiančia prasme norint parodyti asmens bukumą, kvailumą.
Tuo metu į tai iškart reagavo Liberalų sąjūdžio parlamentaras V. Pranckietis: „Kai imama tyčiotis iš pavardžių, kalbant apie Ąžuolo pavardę šiuo atveju, išverčiant ką į rusų kalbą, aš norėčiau pasiūlyti išsiversti kaščiunstva iš rusų kalbos į lietuvių“.
„Kощунство“ iš rusų kalbos gali būti verčiama kaip šventvagystė, bet šnekamojoje kalboje vartojama kaip savanaudiškumo, godumo sinonimas.
Liberalų sąjūdžio politikas Simonas Gentvilas šiuo klausimu abejojo dėl ribojimų proporcingumo: pavyzdžiui, pasienio ruožas šiaip yra 5 kilometrai, kai dabar plynus kirtimus norima drausti 20 kilometrų ruože.
Socialdemokratų Seimo narys Martynas Katelynas irgi abejojo projektu, sakydamas, kad uždraudžiant plyną kirtimą privačiuose miškuose savininkams būtina kompensuoti. Jo teigimu, jeigu būtų priimti ribojimai, miškų vertė kristų kelis kartus, nors, tarkime, socialdemokratas L. Jonauskas su tuo nesutinka.
„Tai absoliuti netiesa, miškų vertė tikrai nenukris, nes yra kalbama tik apie vieno kirtimo būdo apribojimą, bus galima kirsti kitais būdais. Nėra jokio pagrindo kristi [vertei]. Miškų specialistai iš Aplinkos ministerijos iki šiol neturi normalios kompensavimo metodikos, pagal kurią būtų galima tiksliai apskaičiuoti, ar iš viso savininkai patirs nuostolį, nes dar kausimas, ar patirs. Jeigu tu šiandien negali viso miško nusikirsti plynuoju būdu, tai pusę to miško tu gali nusikirsti šiandien, o po penkerių metų galėsi nusikirsti likusią miško dalį. Tūris medienos tik priaugs per penkerius metus“, – portalui LRT.lt sakė L. Jonauskas.
Nepaisant karštų diskusijų projektui po svarstymo buvo pritarta. Pritarimas po svarstymo yra antroji teisės akto priėmimo stadija, dar reikia trečiosios. Tai reiškia, kad dėl teisės akto Seime dar bus balsuojama, bet ne skubos tvarka.
