Prienų rajone nusižudė paauglė, ta pačia medžiaga apsinuodijęs paauglys tebėra gydomas ligoninėje. Meras Alvydas Vaicekauskas sako, kad skaudžios istorijos verčia sunerimti, visose rajono mokyklose su jaunuoliais prevenciškai dirba specialistai. Tyrimus vykdanti Alytaus policija neigia gandus, kad incidentai susiję su populiariame socialiniame tinkle neva išplitusiu „iššūkiu.“ Paauglio atveju pradėtas tyrimas dėl sukurstymo nusižudyti ar privedimo prie savižudybės.
Prienų rajono savivaldybė socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį pasidalijo žinute, kurioje teigiama, kad rajone smarkiai išaugo paauglių bandymų nusižudyti. Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas LRT sakė, kad imtis skubių veiksmų paskatino du skaudūs įvykiai. Anot jo, apsinuodiję aušinimo skysčiu nukentėjo du paaugliai, vieno jų gyvybės išgelbėti nepavyko. Mero teigimu, yra žinių ir apie ta pačia medžiaga apsinuodijusį 40 metų vyrą.
„Tarp paauglių bandymų nusižudyti nuolat būna, juolab, kad turime įvairių kategorijų vaikų, ir iš sunkių šeimų, kur jau ne kartą bandę žaloti save. Su jais dirbama, bet šie atvejai išskirtiniai. Toks kaip protrūkis, nebuvo tokių žalojimųsi, labai mus sujaudino. Ir bendruomenę sujaudino, nes kai žalojasi vaikai, jauni žmonės, labai visiems skaudu“, – kalbėjo meras.
Jo teigimu, paaugliai mokėsi skirtingose mokyklose.
„Mokyklose sutelktas visų institucijų dėmesys, pasitelktas socialinių paslaugų centras, psichologai dirba, integrali pagalba teikiama“, – kalbėjo A. Vaicekauskas.
Pasak mero, pagalba teikiama visose švietimo įstaigose. Nors kalbama, kad paaugliai nukentėjo nusprendę įveikti viename socialiniame tinkle demonstruotą gyvybei pavojingą „iššūkį“, to meras patvirtinti negali.
„Policija vydo tyrimą, institucijos sužiūrės. Ir ateičiai bus pamoka, kaip reaguoti į tokias situacijas“, – sakė jis.
Duomenų, kad paauglius pakurstė socialiniai tinklai, nėra
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Kristina Janulevičienė pabrėžė, kad viena apsinuodijusi paauglė neišgyveno, o kitas paauglys tebėra gydomas. Reaguodama į Prienų rajono savivaldybės išplatintą informaciją apie smarkiai išaugusį ketinimų nusižudyti skaičių policijos atstovė pabrėžė, kad nepilnamečiai asmenys dažniau apie tai užsimena, todėl ir imtasi prevencinių priemonių.
„Yra du konkretūs pranešimai, kai paaugliai pasielgė taip“, – paaiškino ji.
K. Janulevičienės teigimu, kol kas nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad gerti pavojingas medžiagas paauglius paskatino socialiniame tinkle pasirodžiusi informacija.
„Apie tokią veiklą socialiniuose tinkluose, vadinamąjį „iššūkį“, neturime jokios informacijos ir negalime sieti, tačiau tokios versijos atmesti negalima, nors kol kas tokių duomenų neturime“, – kalbėjo ji.
Policija nurodo, kad ligoninėje gydomo paauglio atveju pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukurstymo nusižudyti ar privedimo prie savižudybės.
Ragina susirūpinti paauglių emocine sveikata: apsinuodijimų daugėja
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos gydytoja Roma Liutkevičiūtė pirmadienį žurnalistams teigė, kad situacija kelia susirūpinimą ir nors konkrečios statistikos nurodyti negalėjo, tačiau atkreipė dėmesį, kad nusižudyti bandančių paauglių skaičius auga. Anot jos, dažnėja ir įvairių toksinių medžiagų vartojimo atvejų.
„Norime paskatinti tėvus labiau bendradarbiauti su vaikais, stebėti jų emocinę būklę, būti draugais, į kuriuos vaikai kreipiasi ir gali pasidalinti net ir tuo atveju, pavyzdžiui, kai silpnumo akimirką pavartoja medžiagą, kuri ypatingai toksiška. Tada tėvai laiku gali kreiptis pagalbos kuo skubiau į medikus, kurie suteiks specializuotą pagalbą“, – kalbėjo medikė, paraginusi ir institucijas susirūpinti vaikų psichologine būkle. Jos teigimu, jautriausia grupė – vaikai ir paaugliai, kurie jaučiasi nesuprasti, vieniši ar nemylimi.
Toksikologas Jonas Šurkus žurnalistams pasakojo, kad tyčinių apsinuodijimų skaičius auga.
„Tėvai ne visada įvertina situaciją, kai kurių medžiagų poveikis gali pasireikšti ne iš karto, o po kurio laiko arba jos imituoja kitus susirgimus, apsinuodijimus. Tėvai turėtų būti budresni, greičiau reaguoti. Yra ir šeimos gydytojai, skubios pagalbos skyriai, yra apsinuodijimų kontrolės informacijos biuras Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos struktūroje, kur galima bet kada paskambinti. <...> Yra daug galimybių, kaip gauti pagalbą, bet kartais jos neieškome, kartais matome, kad tėvai, net ir gavę patarimą neskuba, kelias valandas laukia. Kaip sakė mūsų kolegė <...>, toks vaizdas, kad jie turi atsarginių vaikų“, – kalbėjo gydytojas. <...>
Medikų teigimu, yra daugybė medžiagų, kuriomis galima apsinuodyti, o pasekmės – tragiškos. Pastebėjus įtartinus požymius raginama į medikus kreiptis iškart, nesvarbu kokia medžiaga sukėlė apsvaigimą.
Kaip suprasti, kad vaikui reikia pagalbos
Apie tai, kaip atpažinti, kad vaikas ar paauglys patiria psichologinius sunkumus, LRT.lt pasakojo organizacijos „Vaikų linija“ savanorių mokytoja, psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė. Svarbiausia, pabrėžė ji, atpažinti netikėtus elgesio ar emocijų pokyčius.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į pasikartojančias beviltiškumo mintis ir jausmus, kartais tai gali rodyti pasakymai, kad nėra prasmės kažką daryti, manęs niekas vis tiek nesupranta arba, kad niekas nepastebėtų, jeigu manęs neliktų. Jeigu vaikas prislėgtas ir dalinasi beviltiškumu, galima įtarti, kad susiduria su dideliais iššūkiais. Kiti požymiai susiję su pasikeitusiu elgesiu, pavyzdžiui, kai pradeda riboti mėgstamas veiklas, mažiau bendrauja su bendraamžiais, atsiriboja, taip pat ir nuo šeimos narių“, – paaiškino ji.
Kartais pokyčius pastebi mokyklos bendruomenė, tad labai svarbu visoms pusėms bendradarbiauti, dalytis informacija, o pastebėjus, kad vaikui sunku – kalbėtis.
„Jeigu tėvai neranda kontakto su vaiku, negali jo prakalbinti, labai svarbu kreiptis pagalbos. Pirmiausiai galima patiems pasitarti su psichologu arba kartu keliauti“, – patarė psichologė.
J. S. Jasiulionė ragina tėvus nenuvertinti vaiko patiriamus jausmus, nenumoti į juos ranka, o klausytis, išgirsti ir suprasti, kodėl elgesys pasikeitė.
„Dažnai suaugusieji pyksta, jeigu, pavyzdžiui, paauglys lankė būrelį ir staiga jo atsisakė. Vietoje to, kad pamatytume, jog už slepiasi skausmas, matome elgesio problemą ir kaltiname – „esi neatsakingas“, bet taip uždarome duris. Jeigu matome pasikeitusį vaiko ar paauglio elgesį, paklauskime, o kas po tuo slepiasi? Nėra vaikų, kurie sąmoningai nori pykdyti tėvus, kenkti, dažniausiai yra kitos priežastys“, – paaiškino psichologė.
Anot jos, dažnai suaugusieji nuvertina paauglių patiriamus sunkumus ir mano, kad jų bėdos – nėra pakankamai rimtos.
„Labai svarbu yra ramus tonas, atviras nusiteikimas išgirsti. Svarbu situaciją pamatyti vaiko akimis, nes mes, suaugusieji, turime visokių lūkesčių vaikams ir jeigu matome, kad neįgyvendina, kartais būname suirzę, o tai neprideda noro dalytis jausmais“, – kalbėjo ji.
Apsisaugoti padės kritinis mąstymas ir atviras kalbėjimas
Apsisaugoti nuo internete slypinčių pavojų, pavyzdžiui, gyvybei grėsmę galinčių kelti „iššūkių“, galima kuriant atvirą santykį su vaiku bei ugdant kritinį mąstymą.
„Mano darbo su vaikais patirtis rodo, kad suaugusieji nelabai kalba apie tai, kas vyksta internete, sako „tu ten žiūri nesąmones“. Toks pasakymas nedidina kritinio mąstymo, tik rodo vaikui, kad tėvai nenori žinoti, ką aš ten veikiu, o jeigu papasakosiu – gausiu tik neigiamą emociją. Reikia kalbėtis argumentuotai, padėti vaikams atskirti, kas yra pavojinga, tikra ir netikra“, – patarė LRT.lt kalbinta J. S. Jasiulionė.
Anot jos, mažesni vaikai gali nė nesuprasti, kad kartoti internete matomus veiksmus gali būti pavojinga. O paaugliai, paaiškino ji, linkę labiau rizikuoti ir neįvertina realios grėsmės.
„Visą laiką bus sunkumų, nuo kurių mes apsaugoti negalėsime, tačiau ką tikrai galime padaryti, tai padėti jiems pasiruošti tam ugdant kritinį mąstymą, gebėjimą kreiptis pagalbos patiriant sunkumus“, – teigė ji.
Tekstą papildysime medikų komentaru
Psichologinė pagalba
Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius
Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose
Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms
Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu
