Seimo pirmininkas šią savaitę pareiškė, kad parlamente yra besiformuojanti penktoji kolona. Tam pritarė ir prezidentas, sakantis, kad „penktoji kolona kelia galvą“. Ką reiškia terminas „penktoji kolona“ ir ar jo vartosena šiuolaikiniame politiniame kontekste tikslinga?
Istorinis terminas
Klaipėdos universiteto profesorius Vygantas Vareikis sako, kad šis terminas tiek istoriografijoje, tiek ir viešojoje erdvėje pasirodė Ispanijos pilietinio karo metais, kai falangistų generolas, t. y. dešinysis generolas, puldamas Madridą sakė: „Mes puolame Madridą keturiomis kolonomis, o penktoji kolona laukia mūsų viduje“, turėdamas omenyje tuos, kurie jau puolimo metu prisijungs prie falangistų ir padės jiems.
Kaip pasakoja profesorius, vėliau šis apibūdinimas dažnai būdavo skirtas nacistinės Vokietijos rėmėjams, daugiausia etniniams vokiečiams.
„Galime paminėti, tarkime, ir Klaipėdos kraštą, kai smarkiai pablogėjo santykiai su Vokietija. Nuo 1938 m. Lietuva turi daryti nuolaidas. Klaipėdos krašte galvą pradeda kelti pronacistiniai elementai, organizuotis į grupes ir įvairiais būdais trukdantys lietuviams vykdyti savo politiką. O kai Hitleris jau pareikalauja Klaipėdos 1939 m. kovo paskutiniosiomis dienomis, šita penktoji kolona užiminėja lietuviškas valdžios įstaigas, Šaulių būstines, trukdo sėkmingai lietuvių evakuacijai“, – pasakoja V. Vareikis.
Pasak jo, panašūs procesai vykdavo ir Gdanske, ir Sudetų kraštuose, kur buvo didelė vokiečių bendruomenė.
Jo teigimu, ir šiuolaikiniuose politiniuose įvykiuose galima matyti penktosios kolonos veikimą. Toks, pavyzdžiui, matomas 2014 m. Donbase ar Kryme, kai Rusija pradėjo užiminėti Ukrainos teritorijas.
Penktoji kolona, pasak profesoriaus, reiškia, kad tie žmonės aktyviai veikia, kartais ir su ginklais, vienos ar kitos valstybės arba politinės grupės naudai.
„Bet būta ir kitokių atvejų, – aiškina V. Vareikis. – Jeigu imsime ikikarinę Lietuvos istoriją, tai Lietuvoje ta penktoji kolona – tai jau yra stalininės Rusijos atstovai – veikė gana sėkmingai. Nors aišku, ji buvo nelegali. Tai yra Lietuvos komunistų partija. Ji veikė pogrindyje, bet buvo maitinama iš Maskvos įvairiais būdais: ir propagandine literatūra, ir pinigais, ir kitu rėmimu.“
Profesorius sako, kad tokia buvo ir Lietuvos komjaunimo organizacija, taip pat priklausanti nuo Maskvos, o ypač aktyvios šios organizacijos buvo Kaune.
„Galime sakyti, kad tai yra aiškūs valstybės priešai, ryškiai knisęsi po pamatais. Bet apibūdinant kartais galima ir pavadinti tuos visus kairiuosius, kurie tiesiogiai nepriklausė komunistų partijai, bet kurie noriai eidavo į sovietinę ambasadą Kaune. Ten ir ikrų gaudavo, ir degtinės išgerdavo. Liudas Gira, Petras Cvirka, Justas Paleckis, pagaliau ir Salomėja Nėris yra įtraukiama... Tiesiogiai mes nevadinsime jų kažkokiais kolaborantais, bet jie linko į tą pusę. O kai atėjo laikas, penktoji kolona parodė savo dantis“, – aiškina pašnekovas.
Penktosios kolonos atstovų rankomis nuo 1941 m. suiminėjami Lietuvos inteligentai, karininkai, jie siunčiami į Rusiją, kur dalis žūsta.
Ar šiandien tai tik – skambūs žodžiai?
Šiandien penktosios kolonos sąvoka vėl gyva ir netgi skamba iš aukščiausiųjų šalies vadovų lūpų.
Pasak V. Vareikio, terminas „penktoji kolona“ yra istorinis ir tinkantis konkrečiam istoriniam laikotarpiui.
Taip pat skaitykite
„Vadinkime penktąja kolona kolaborantus, kurie stojo į priešo pusę. Šiandieniniame Lietuvos politiniame kontekste, žinoma, dalies tų, kurie, tarkim, balsuoja už Remigijaus Žemaitaičio partiją, už tokius veikėjus kaip Eduardas Vaitkus ar Viktoras Uspaskichas, požiūris į dabartinę situaciją Lietuvoje ir Lietuvos saugumo situaciją ir Rusijos poziciją gali būti visai kitoks. Bet tai nebūtinai reiškia, kad jie yra Lietuvos nepriklausomybės priešai“, – sako profesorius.
Jo teigimu, dalis žmonių gali turėti kitokį požiūri, o kalbos apie tai, kad su Rusija ar Baltarusija kažkada reikės tartis, nebūtinai reiškia, kad žmonės yra Lietuvos priešai.
„Savaime suprantama, kad Rusija, matyt, išliks priešas ilgam. Bet gali būti, kad kažkaip susitarti vėl reikės. Tokia pozicija irgi gali būti. Vadinti visus šituos žmones penktąja kolona? Aš šiek tiek suabejočiau. Tai, kad yra Lietuvos priešų, čia gyvenančių Lietuvoje ir turinčių Lietuvos pilietybę, neabejotina. Bet kad kažkokia didesnė grupė būtų Seime? Manyčiau, kad žodžiai yra gal šiek tiek per skambūs“, – teigia pašnekovas.
Ministras pirmininkas nemano, kad yra penktosios kolonos užuomazgų Seime, tačiau tai, kad į institucijas patenka priešiškų valstybių šnipų, rodo, kad grėsmių yra.
„Neabejoju, kad Lietuvoje yra Rusijos agentų, kurių nežinome ir kurie yra užsimaskavę. Jiems gal nėra taip lengva veikti, bet jų yra. Šnipai yra pagaunami. Tas atvejis su vienu šiauliečiu, kuris irgi yra nuskambėjęs ir žinomas, Baltarusijai šnipinėjantys piliečiai... Tarp jų yra ir Lietuvos piliečių“, – teigia pašnekovas.
Vis dėlto, sako profesorius, visuomenėje yra tokių žmonių, kurie tiek dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, tiek dėl apskritai Vakarų turi įvairių nuomonių.
„Bet ar tai yra žmonės, kurie iš tiesų norėtų Lietuvos nepriklausomybės pabaigos? Ar tikrąja to žodžio prasme galėtume juos įvardinti priešais? Tai čia dar yra nemenkas klausimas“, – sako V. Vareikis.
Koalicijos partnerių nuomonės išsiskyrė
LRT.lt primena, kad anksčiau Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis yra užsiminęs, kad Seime formuojasi penktoji kolona, palanki priešiškoms valstybėms.
„Be abejo, mačiau, kad kitiems nebuvo įdomus pristatymas, bet reikėjo išbėgti į žiniasklaidą, pasidalinti savo „įžvalgomis“. Tai yra tam tikra „penktoji kolona“ Seime besiformuojanti, mes matome ir pagal balsavimus. Turbūt tokiems žmonėms nieko nepasakysi. Bet jie gal bent jau žiūrėdami tuos rusiškus kanalus ar kokius nors „Telegram“ kanalus galės bent šiek tiek palyginti tą informaciją, kuria šventai tiki, su ta informacija, kurią pateikė mūsų tarnybos“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sakė Seimo pirmininkas.
Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas nesutiko, kad Seime formuojasi penktoji kolona – ministro pirmininko teigimu, Seime nėra nė vieno parlamentaro, kuris dirbtų priešiškoms valstybėms.
„Seime nėra nė vieno Seimo nario, kuris dirbtų priešiškų valstybių spec. tarnyboms ar apskritai toms šalims. Apie tai žino visi, kurie turi teisę susipažinti su slapta informacija. (...) Tokius pareiškimus vertinu labiau kaip tam tikrą konkurencinę trintį, o ne realybę“, – ketvirtadienį Seime teigė ministras pirmininkas.
G. Palucko vertinimu, visi Seimo nariai veikia „valstybės labui“, o įvairios diskusijos yra natūralios.
„Manau, visi Seimo nariai taip, kaip jie supranta, yra veikiantys valstybės labui, yra davę priesaiką, o kaip mes kartais įsivaizduojame, kad vienas ar kitas pasiūlymas yra labiau ar mažiau naudingas Lietuvai, čia yra nuolatinė diskusija parlamente. Dėl to nereikia kelti balso ar kažkaip nervintis išskirtinai“, – sakė premjeras.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše.
