Valstybės vadovai šią savaitę nenustoja pirštais rodyti į oponentus ir, miglotai pagrįsdami žodžius, svaidytis kaltinimais dirbant priešiškoms valstybėms – arba tai neigti. LRT.lt kalbinti pašnekovai sako, kad tai politinės kovos, o ne rūpestis saugumu, ir jos visuomenei ne į naudą.
Siūlo žiūrėti, kaip balsuoja, o ne ką kalba
Prezidentas Gitanas Nausėda vizito Briuselyje metu ketvirtadienį LRT sakė, kad „penktoji kolona Lietuvoje kelia galvą“ ir su tuo reikia „negailestingai“ kovoti. Be to, šalies vadovas pažėrė kritikos ir valdančiajai koalicijai.
„Penktoji kolona kelia galvą. <...> Matau penktosios kolonos stiprėjimą. Jie elgiasi pakankamai gudriai, kartais mėgina vaizduoti save Donaldo Trumpo šalininkais. Iš tikrųjų tai yra paprasčiausia, elementari, buitinė, primityvi penktoji kolona. Mes negalime užleisti komunikacinės erdvės, turime su jais kovoti ir kovoti negailestingai“, – sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas taip pat minėjo, kad valdančiojoje koalicijoje įžvelgia nesutarimų, kad ji galėtų dirbti efektyviau, atkreipė dėmesį į nevieningą balsavimą Seime. Taip pat pakartojo, kad vis dar laikosi nuomonės, jog koalicija, kurioje yra partija „Nemuno aušra“, – klaida.
Antradienį Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis užsiminė, kad Seime esą „formuojasi“ penktoji kolona, palanki priešiškoms valstybėms. Taip jis kalbėjo po slapto Seimo posėdžio, kuriame parlamentarams žvalgyba, kariuomenė ir Užsienio reikalų ministerija pristatė saugumo situaciją, Lietuvoje kalbant apie žymų gynybos išlaidų didinimą.
„Be abejo, mačiau, kad kitiems nebuvo įdomus pristatymas, bet reikėjo išbėgti į žiniasklaidą, pasidalinti savo „įžvalgomis“. Tai yra tam tikra penktoji kolona Seime besiformuojanti, mes matome ir pagal balsavimus. Turbūt tokiems žmonėms nieko nepasakysi“, – sakė jis.
Premjeras Gintautas Paluckas nesutiko su tokiais žodžiais – ministro pirmininko teigimu, Seime nėra nė vieno parlamentaro, kuris dirbtų priešiškoms valstybėms.
LRT.lt kalbintas buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina LRT.lt sakė, kad politikų epitetų mainai – nieko naujo, ir siūlė verčiau sekti, kaip Seime balsuojama dėl gynybos klausimų, o ne tai, kokias etiketes vienas kitam klijuoja.
„Kaip šnekėjo, taip šnekės. Čia nieko naujo, įprasta, jei tik kas nors nepatinka, vadinti kremliniu ar dar kuo nors <...>. Ar jie (Seimo nariai – LRT.lt) šiandien balsavo dėl Otavos konvencijos? Ne. Nes čia yra burbulai, jei jie suprastų, kad tai svarbu, jau nuo 10 valandos turėjo balsuoti“, – kalbėjo jis.
Taip pat buvęs žvalgybos vadovas pastebėjo, jog dažnai po tuo, kas įvardijama kaip Rusijos įtaka, slepiasi sudėtingesnės visuomenės problemos.
„Labai paprasta sakyti: tai Rusijos ranka, visi greitai randa tokį paaiškinimą“, ؘ– sakė jis.
Viskas dėl „Nemuno aušros“ ir LSDP rinkimų?
Tuo metu Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius atkreipė dėmesį į politinę nuomonių išsiskyrimo pusę ir kaip tai atspindi įtampą valdančiojoje koalicijoje. Jis pridūrė, kad sąvokos „penktoji kolona“ vartojimas buvo netikėtas.
„Svarbiausias dalykas šioje situacijoje net man pačiam buvo pasitikrinti sąvokų reikšmę ir istorinį kontekstą. Kalbėjimas apie penktąją koloną atrodo ne visai atsakingas“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Penktąja kolona politikoje paprastai vadinami asmenys, palankūs išorės priešui. Jie palankumo nerodo atvirai, tačiau prireikus su priešu kolaboruoja ar padeda įgyvendinti sabotažo aktus iš vidaus. Šis terminas atsirado Ispanijos pilietinio karo metu praėjusio amžiaus pradžioje.
„Dabartiniame Lietuvos kontekste tie pareiškimai reikštų, kad yra politikų, kurie yra praktiškai Rusijos agentai. Kyla klausimas, jei taip yra iš tikrųjų, ką veikia Valstybės saugumo departamentas ir teisėsaugos institucijos? Manau, tai mėginimas tirštinti spalvas, pasitelkiant tokią stiprią sąvoką“, – sakė M. Baltrukevičius.
Anot M. Baltrukevičiaus, jei abejojama kuriais nors Seimo nariais ir tuo, ar jie aiškiai suvokia Lietuvos situacijos kritiškumą, reikėtų ne juos kaltinti dirbant Rusijai, o įtikinti pakeisti poziciją.
„Gal galima sakyti, kad jie yra suklaidinti, tai būtų visai kitas emocinis krūvis“, – svarstė M. Baltrukevičius.
O premjero G. Palucko pozicija kitokia, nes viešojoje erdvėje palankumu Rusijai kaltinama būtent partija „Nemuno aušra“, kurią socialdemokratai nori išlaikyti koalicijoje, mano jis.
„Kol socialdemokratų pirmininko rinkimai dar nėra įvykę, jam reikia vaizduoti tą idilišką santykių koalicijoje vaizdelį, kuris yra visiškai neįtikinantis. Tai vienintelė logiška pozicija, kurią pastiprina tai, kad šios (priešo – LRT.lt) sąvokos vartojimas Seime, sakyčiau, yra perteklinis“, – sakė M. Baltrukevičius.
Anot jo, S. Skvernelis, pirmasis pasakęs, kad Lietuvoje mato valstybės priešų, taip signalizuoja, kad nori pokyčių valdančiojoje koalicijoje.
„S. Skvernelio pozicija labai aiški, ko jis dabar nori – kitokios koalicijos sudėties ir kad to paties norėtų socialdemokratai“, – sako pašnekovas.
Jis sako esantis įsitikinęs, kad valdančioji koalicija nesutaria net svarbiausiais klausimais.
„Susidaro vaizdas, kad jei reikėtų priimti konkrečius sprendimus dėl gynybos finansavimo, kurie būtų skausmingesni, susiję su gyventojų pajamomis, kažin ar šios trys partijos sugebėtų rasti vieningą poziciją. Koalicijoje niekada nebūna tobulų santykių, bet kiekviena koalicija turėtų bent jau tokiais kertiniais klausimais sutarti“, – teigė apžvalgininkas.
Siūlo atsargiau rinktis žodžius
Pašnekovas taip pat mano, kad tai, jog viešojoje erdvėje politikai vadina vienas kitą tokiais epitetais kaip „penktoji kolona“, įrodo, kaip smarkiai susipriešinusi Lietuvos visuomenė.
„Tada žodžio reikšmė tampa mažiau svarbi, žymiai svarbiau emocinis krūvis“, – svarstė jis.
Jis pateikė palyginimą, kad savo reikšme pasakymas, kad kai kurių politikų pozicijos yra naudingos Rusijai, turėtų visai kitokį krūvį nei pavadinimas penktąja kolona.
„Norėtųsi, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu komunikacija būtų tikslingesnė, emocijų ir nerimo visuomenėje ir taip daug, kad politiniai priešininkai būtų oponentų, o ne priešų lygmens“, – atkreipė dėmesį M. Baltrukevičius.
