Seimui balsuojant dėl ribojamųjų priemonių pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, 18 Seimo narių iš „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų susilaikė arba balsavo prieš. Seimo nariai akcentavo, jog tokią poziciją lėmė nepritarimas tam, kad Lietuva draudžia žemės ūkio produktų ir pašarų importą iš Rusijos ir Baltarusijos, kai Latvija ir Lenkija nedraudžia, esą taip mūsų šalis praranda šimtus milijonų eurų pajamų.
„Nemuno aušros“ partijos Seimo narys Robertas Puchovičius nurodė, kad „aušriečiams“ netinka konkretus punktas, kuriame rašoma: „Uždraudžiama į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija ar Baltarusijos Respublika. Draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Šis straipsnis niekaip neliečia tranzito, jis galioja nuo 2024 m. birželio.
Draudžiamų importuoti produktų sąraše yra 24 produktų grupės: gyvi gyvūnai, mėsa ir jos produktai, žuvis ir vėžiagyviai, pienas ir jo produktai, kiaušiniai, medus, medžiai ir kiti augalai, svogūnėliai, daržovės, vaisiai ir riešutai, kava, arbata, prieskoniai, grūdai ir jų produktai, miltai, krakmolas, aliejai ir riebalai, vaškai, cukrus, kakava, nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai, actas, pašarai gyvuliams, maisto pramonės likučiai, taip pat tabakas ir perdirbti jų pakaitalai.
„Lenkai ir latviai tokių ribojimų neturi, tai tos prekės važiuos aplink ir nuvažiuos iki reikiamo taško, o mes prarasime pinigų“, – apgailestavo „Nemuno aušros“ atstovas R. Puchovičius.
Latvija ir Lenkija pateikė duomenis apie rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų ir pašarų importą, iš kurių aiškėja, kad „Nemuno aušros“ ir kitų Seimo narių argumentai bent iš dalies yra neteisingi.
Latvija turi nacionalinį importo draudimą
Latvijos Žemės ūkio ministerija portalui LRT.lt pranešė, kad importo draudimą Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams ir pašarams Latvija įsivedė prieš metus ir jo iki šiol neatšaukė.
„2024 m. kovo 8 d. įsigaliojo nacionalinis importo draudimas, stabdantis žemės ūkio produktų ir pašarų importą į Latviją iš Rusijos ir Baltarusijos, taip pat rusiškos ir baltarusiškos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų importo draudimas iš trečiųjų šalių. Draudimas liečia produktus, kurie importuojami į Latviją. Tai nepalietė produktų, kurie buvo per Latviją vežami tranzitu į kitas Europos Sąjungos ar trečiąsias šalis“, – nurodė Latvijos žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus atstovė Sintija Strakša.
Be to, Europos Sąjunga nuo 2024 m. liepos 1 d. padidino muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams ir pašarams. Šios dvi priemonės – nacionalinis draudimas ir muitai – lėmė, kad žemės ūkio produktų ir pašarų įvežimas į Latviją dramatiškai krito.
„Dėl to antrąjį 2024 m. pusmetį, palyginus su pirmuoju, pašarų importas iš Rusijos ir Baltarusijos į Latviją krito 93 proc., grūdų – 100 proc., augalinio aliejaus – 99,9 proc., rapsų – 56 proc., o kitų augalinių produktų importas krito 87 proc. Svarbu pažymėti, kad duomenys apima į Latviją importuojamus produktus pagal muitinės procedūrą „išleidimas į laisvą apyvartą“, bet jie yra skirti pristatyti recipientams kitose Europos Sąjungos šalyse narėse“, – nurodė Latvijos Žemės ūkio ministerijos atstovė S. Strakša.
Lenkija pirmenybę teikia bendriems Europos muitams
Lenkijos Žemės ūkio ministerija portalui LRT.lt pranešė, kad šalis nėra įsivedusi nacionalinio importo draudimo, bet Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktų importas ribojamas bendromis Europos Sąjungos priemonėmis, tai yra muitais įvežamiems žemės ūkio produktams, maistui ir pašarams.
Pasak lenkų, nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo dideli Europos Sąjungos muitų tarifai grūdams, aliejingosioms sėkloms ir susijusiems produktams, taip pat runkelių išspaudų granulėms ir džiovintiems žirniams.
„Nustatyti muitų tarifai buvo gerokai didesni nei importui iš kitų krypčių. Šiuo metu importas iš minėtų šalių yra nedidelis, o tarifų padidinimu siekta sumažinti tokio importo padidėjimo arba atsiradimo ateityje galimybę. Lenkija buvo viena iš Europos Sąjungos valstybių narių, siekusių imtis tokių veiksmų“, – teigia Lenkijos žemės ūkio ministerija.
Kaimyninės šalies Žemės ūkio ministerija taip pat priminė, kad 2024 m. lapkričio 8 d. Lenkijos technologijų ir plėtros ministras Krzysztofas Paszykas kartu su Švedijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Airijos, Latvijos ir Lietuvos ministrais (Lietuvai atstovavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis) pasirašė kreipimąsi į Europos Komisiją, kuriuo buvo prašoma parengti pasiūlymą toliau didinti muitus „kuo platesniam į Europos Sąjungą importuojamų Rusijos ir Baltarusijos prekių asortimentui“.
Tai davė rezultatą ir 2025 m. sausio 28 d. Europos Komisija pateikė siūlymą įvesti papildomą 50 proc. ad valorem muitą iš Rusijos ir Baltarusijos į Europos Sąjungą importuojamiems žemės ūkio ir maisto produktams, taip pat padidinti muitus azoto trąšų importui iš šių šalių. Ad valorem reiškia muitą nuo vertės.
„Lenkija pritaria Europos Komisijos pasiūlymui“, – nurodė Lenkijos žemės ūkio ministerija.
Jeigu Europos Komisijos pasiūlymui pritars Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba, tuomet muitai papildomoms prekių grupėms įsigalios nuo šių metų liepos pradžios.
Europos Sąjungos muitai Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, pašarams ir trąšoms mažina interesą šias prekes importuoti ir iš esmės veikia panašiai kaip sankcijos, tik niekaip nepaveikia tranzito, finansinių ir draudimo paslaugų.
Tranzitas per Europą, tarp jų ir per Lietuvą, leidžiamas, nes taip siekiama nepakenkti besivystančioms valstybėms, kurių visuomenių aprūpinimas maisto produktais priklauso nuo importo iš Rusijos ar Baltarusijos.
Kaip lietuviškame įstatyme atsirado žemės ūkio produktai?
Ribojamųjų priemonių įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 2023 m. balandį kaip reakcija į Rusijos ir Baltarusijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą. Prasidėjus karui JAV ir Europos Sąjunga drauge pritaikė daugybę sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, tačiau šis teisės aktas kalba apie nacionalines Lietuvos sankcijas apsaugant nacionalinio saugumo interesus.
Įstatyme daugiausia kalbama apie įvairius draudimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tai yra fiziniams asmenims. Pavyzdžiui, Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ribojamos galimybės gauti Šengeno ir nacionalines vizas, skiriamas individualus papildomas patikrinimas, jeigu šie piliečiai atvyksta į Lietuvą per išorinę Europos Sąjungos sieną, stabdomi prašymai dėl elektroninio rezidento statuso suteikimo.
Rusijos piliečiams papildomai ribojamos galimybės teikti prašymus laikinai gyventi Lietuvoje, jiems neleidžiama įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, jei jie neturi laikino ar nuolatinio leidimo gyventi mūsų šalyje.
Žemės ūkio produktų ir pašarų importo draudimas šiame įstatyme atsirado 2024 m. balandį. Kaip aiškino buvusi premjerė Ingrida Šimonytė, ši nuostata įtraukta, nes Žemės ūkio taryba, kuriai tuomet vadovavo dabartinis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, prašė riboti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą. Grūdų augintojai tuo metu laikėsi nuomonės, jog rusiškų grūdų tranzitas mažina eksportuojamos produkcijos kainas, o dalis jų esą pasilieka Lietuvoje.
Žemės ūkio ministras I. Hofmanas, kuris į Vyriausybę yra deleguotas „Nemuno aušros“, portalui LRT.lt sakė besilaikantis požiūrio, jog draudimas importuoti žemės ūkio produktus iš Rusijos ir Baltarusijos gali būti taikomas ir toliau tiek dėl moralinių priežasčių, tiek dėl geresnių konkurencinių sąlygų vietos eksportuotojams.
„Pagal tarptautinius susitarimus Europos Sąjunga negali sankcionuoti maisto produktų. Lietuva tą padarė išskirtinai ir gerai, kad padarė. Žiūrint iš žemės ūkio pozicijų, kuo mes mažesnę konkurenciją turėsim, [tuo geriau]“, – portalui LRT.lt sakė I. Hofmanas.
„Jeigu rusai nesilaiko jokių teisės ir moralės normų, yra neteisėtai Ukrainos teritorijoje, tai mes irgi galime imtis priemonių ir vienaip ar kitaip tas šalis varžyti. Jei kalbam apie maistą, kur sankcionuojama, tai galėjo likti“, – pridūrė I. Hofmanas.
Kas nepalaikė sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pratęsimo?
Sprendimui tęsti sankcijas po pateikimo buvo pritarta, bet 18 Seimo narių tam nepritarė (susilaikė arba balsavo prieš).
Iš „Nemuno aušros“ frakcijos tai padarė Aidas Gedvilas, Artūras Skardžius, Robertas Puchovičius, Remigijus Žemaitaitis, Lina Šukytė-Korsakė, Daiva Žebelienė, Dainoras Bradauskas, Tomas Domarkas, Petras Dargis, Vytautas Jucius, Martynas Gedvilas, Dainius Varnas.
Iš Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos: Česlavas Olševskis, Eimantas Kirkutis, Ignas Vėgėlė, Rimas Jankūnas, Bronis Ropė, Valius Ąžuolas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdyba kiek vėliau paskelbė, kad toks Seimo narių balsavimas buvo klaida, bet tai niekaip neįpareigoja partijai nepriklausančių parlamentarų kaip I. Vėgėlės, R. Jankūno, kurie yra nepriklausomi, ar Č. Olševskio, kuris yra iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos.
Šis sprendimas, nors dėl jo buvo balsuojama tik pateikimo, tai yra pirmojoje stadijoje, paskatino kalbėti apie penktąją koloną Lietuvoje. Apie tai prakalbo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, jį parėmė prezidentas Gitanas Nausėda, o premjeras Gintautas Paluckas tokį koalicijos partnerių balsavimą pavadino nesusipratimu.
Penktoji kolona reiškia asmenų grupę, kuri dirba priešams. Terminas atsirado Ispanijos pilietinio karo metu, kai su Franciscu Franco veikęs generolas Emilio Mola Vidalis radijo eteryje pareiškė, kad į Madridą versti kairiųjų vyriausybės žygiuoja keturios kolonos, o penktoji kolona jau yra sostinėje, kuri pagelbės iš vidaus. Nuo tol tai tapo išdavikų sinonimu.
„Nemuno aušra“ klaidos nepripažįsta, bet dabar jau rems
Portalas LRT.lt pasiteiravo „Nemuno aušros“ frakcijos Seime seniūno pavaduotojo R. Puchovičiaus, kodėl jis pateikė iš dalies neteisingą informaciją (nes Latvija turi nacionalinį ribojimą) ir kaip frakcija ketina balsuoti kitose nacionalinių sankcijų pratęsimo pakopose.
„Matote, jeigu norite gerą straipsnį parašyti, tai reikėtų pasigilinti, kad Latvijoje yra tokie dalykai, kur mes neįleidžiam, o latviai įleidžia“, – aiškino politikas.
Paklaustas, kokios tai prekių grupės galėtų būti, R. Puchovičius atsakė taip: „Šitoje vietoje aš neturiu nei sąrašo, nieko.“
Pasiteiravus, ar frakcija apskritai matė konkretų žemės ūkio produktų ir prekių, kurias Latvija draudžia įvežti iš Rusijos ir Baltarusijos, sąrašą, R. Puchovičius tiksliai neatsakė.
„Kiek mes domėjomės, ten yra skirtingai šitie dalykai. Tai čia vienas dalykas. Dėl Lenkijos tai tikrai pas juos ribojimų yra daug mažiau. Bet iš principo tai nekeičia visos situacijos. Dėl to mūsų balsavimo ateity, tai mes čia koalicijos taryboj kalbėsim, mes greičiausiai toliau jį palaikysim. Mes savo žinią parodėm, kad kartais nereikia skubėti su sankcijomis, kurias priima Lietuva, apsitarti su kaimynais, kad sankcijos būtų tokios, kad jos veiktų“, – aiškino „Nemuno aušros“ politikas.
R. Puchovičius teigė, kad pagrindinis „Nemuno aušros“ tikslas buvo parodyti visuomenei savo poziciją, kad reikia kalbėtis su kaimynais, nors kalbėdamas jis vis dar ignoravo faktą, jog Latvija turi nacionalinį draudimą, o Europos Sąjunga bendrai Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijai yra įvedusi muitus.
„Šiaip problemos čia nėra labai didelės, viskas gerai. Čia mes norėjome pasakyti, kad jeigu mes, kaip Lietuva, papildomai darome ribojimus, prieš tai reikėtų kalbėtis su kaimynais ir kartu daryti ribojimus, kad tie ribojimai negalėtų būti apeinami. Tik to mes norėjom. Mes parodėm. Piliečiai pamatė, o toliau mes balsuosime kaip koalicijos partneriai“, – aiškino politikas.
