Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamai „Nemuno aušrai“ aiškinant, kad ribojamųjų priemonių pratęsimo Rusijai ir Baltarusijai partijos nariai nepalaikė, nes nepritaria žemės ūkio produktų ir pašarų importo draudimui iš šių kare prieš Ukrainą dalyvaujančių šalių, Žemės ūkio ministerija visus „aušriečių“ argumentus iš esmės paneigė bei nupasakojo situaciją Europoje plačiau.
„Nemuno aušros“ argumentas buvo, kad žemės ūkio produktų ir pašarų importo iš Rusijos ir Baltarusijos riboti nereikia, nes Latvija ir Lenkija to neriboja, tad Lietuva praranda pajamas. Seimo nariai Aidas Gedvilas ir Robertas Puchovičius minėjo, esą Lietuva per metus praranda apie 200-300 mln. eurų pajamų, nors negalėjo pasakyti, iš kur tokia suma susidaro.
Tačiau Žemės ūkio ministerija, kuriai vadovauja „Nemuno aušros“ deleguotas ministras Ignas Hofmanas, pateikė kitokią informaciją.
Visų pirma, Latvija žemės ūkio produktų ir pašarų importą iš Rusijos uždraudė dar anksčiau nei Lietuva, tai yra 2024 metų vasario mėnesį, kai Lietuva – balandį. Tai reiškia, kad „Nemuno aušros“ politikų pateikta informacija dėl Latvijos buvo klaidinga, o dėl Lenkijos – neįvertinanti, kur juda visa Europos Sąjungos muitų politika.
Taip pat skaitykite
„Tik Latvijos draudžiamų importuoti žemės ūkio produktų sąrašas yra šiek tiek siauresnis. Nors kitos Europos Sąjungos šalys, įskaitant Lenkiją, netaiko panašių draudimų, bet Europos Sąjungos lygiu bendras politinis sutarimas yra kelti apribojimus agresorių šalių importui patekti į Europos Sąjungos rinką, todėl 2024 metais buvo padidinti muitai (50 proc.) tam tikriems žemės ūkio produktams. O nuo 2025 m. vasaros muitai bus padidinti 50 proc. verte beveik visiems žemės ūkio ir maisto produktams, o pagal kitą formulę – azoto trąšoms bei daliai kitų pramoninių prekių“, – teigia Žemės ūkio ministerija.
„Lietuvos įvestas importo draudimas nėra „izoliuotas“ veiksmas – jis atitinka bendrą Europos Sąjungos tendenciją riboti Rusijos ir Baltarusijos ekonominę naudą ir taip neprisidėti prie karo mašinos finansavimo. Europos Sąjungos prekybos politikos tendencija – plėsti ribojimus Rusijos ir Baltarusijos produkcijai. Su padidintais muitais prekių įvežimas per kitas Europos Sąjungos šalis nebebus ekonomiškai naudingas. Kuo didesni muitai, tuo mažesnė tikimybė, kad rusiški ar baltarusiški produktai netiesiogiai pateks į Lietuvą per trečiąsias šalis. Rusiškos ir baltarusiškos prekės, net ir pasiekusios Europos Sąjungą, vis tiek bus mažiau konkurencingos dėl didesnių muitų. Tai yra mūsų prioritetas ir tikime, jog tai kardinaliai sumažins agresorių šalių žemės ūkio ir maisto produktų konkurencingumą Europos Sąjungos rinkoje“, – toliau sakoma Žemės ūkio ministerijos atsakyme portalui.
Pasak ministerijos, Lietuvos sprendimas nėra neveiksmingas ar ekonomiškai pražūtingas Lietuvai. Jis dera su bendra Europos Sąjungos politine kryptimi, o dėl didėjančių muitų rusiškiems ir baltarusiškiems produktams Lietuvos draudimas ateityje taps dar efektyvesnis.
„Vietoj siūlymų atšaukti draudimą reikėtų toliau dirbti Europos Sąjungos lygmens sankcijų, ribojimų išplėtimo link, jei įvestos ribojančios priemonės nebūtų pakankamai veiksmingos. Dėl to bus stebimi bendri importo į Europos Sąjungą srautai ir matomas priemonių efektas“, – sako ministerija.
Žemės ūkio ministerija priduria, kad Lietuvos draudimas importuoti į mūsų šalį agresorių šalių kilmės žemės ūkio ir maisto produktus buvo ne spontaniškas politinis sprendimas, o paremtas duomenimis, analize ir konsensusu su socialiniais partneriais.
„Rengdami draudžiamų importuoti žemės ūkio produktų sąrašą išanalizavome, kokie produktai buvo importuojami iš Rusijos ir Baltarusijos, ir priėmėme tikslinius sprendimus, kurie mažina neigiamą poveikį vietinei rinkai. Buvo sudarytas išimčių sąrašas, kuris užtikrina, kad Lietuvos verslas nenukentėtų labiau nei būtina, tačiau kartu būtų užkirstas kelias priklausomybei nuo priešiškų šalių importuotos produkcijos“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Anot ministerijos, prieš patvirtinant sąrašą buvo konsultuotasi su socialiniais ir ekonominiais partneriais, visos suinteresuotos grupės turėjo galimybę teikti savo pastabas.
„Tai rodo, kad draudimas buvo ne vienašališkas – įtraukti socialiniai ir ekonominiai partneriai, visuomenė. Viešoji konsultacija parodė, kad ne tik valdžios institucijos, bet ir verslo bei žemės ūkio sektoriai palaikė griežtesnius ribojimus. Tai rodo, kad verslas ir visuomenė mato ilgalaikę naudą atsisakant rusiškų ir baltarusiškų produktų, o ne trumpalaikį nepatogumą“, – nurodo ministerija.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį Seime sakė, kad Vyriausybės pateiktas sprendimas dar metams pratęsti ribojamąsias priemones Rusijai ir Baltarusijai, kas yra tarsi nacionalinės Lietuvos sankcijos, yra teisingas ir jokių išimčių daryti nereikia.
„Mes, tai yra, Vyriausybė, pateikėme įstatymo projektą, kuris yra subalansuotas, tinkamas, diskutuotas praeitais metais, buvo kompromisinis ir su juo turime judėti toliau į priekį. Šita ribojamoji priemonė yra reikalinga, yra efektyvi, galų gale, Europos Sąjunga eina drauge, ta pačia kryptimi, keldama tarifus tokioms prekėms. Mes nenorime, kad jos čia būtų“, – sakė K. Budrys.
Primenama, kad Seime balsuojant pateikimo pakopoje, už ribojamųjų priemonių pratęsimą šalių agresorių piliečiams pasisakė 40 socialdemokratų, 11 demokratų ir tik 3 „Nemuno aušros“ Seimo nariai.
Salėje tuo metu buvo užsiregistravę 40 socialdemokratų, 11 demokratų ir 18 „Nemuno aušros“ atstovų. Tai reiškia, kad „aušriečiai“ sąmoningai didžiąja dalimi pasirinko susilaikyti nuo balsavimo.
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad „Nemuno aušros“ balsavimas dėl ribojamųjų priemonių buvo nesusipratimas.
„Manau, tai yra toks nedidukas nesusipratimas dėl tam tikros argumentacijos“, – antradienį sakė premjeras.
