Penktadienį Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė kalbėjosi su JAV gynybos sekretoriumi Pete`u Hegsethu. Anot ministrės, Pentagono vadovas Lietuvą vadino tvirta ir patikima partnere. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ ministrė taip pat kalbėjo apie galimybes Lietuvoje turėti dislokuotą branduolinį ginklą. Ji teigė, kad kol kas tai yra diskusijos tam, kad žinotume savo poziciją šiuo klausimu.
– Kalbėjotės su JAV gynybos sekretoriumi Pete`u Hegsethu, kokia žinia iš JAV?
– Tikrai džiaugiuosi tuo pokalbiu, gana ilgai padiskutavome. Vienas turbūt iš svarbiausių mums dalykų ir tai, kas visuomenei, be jokios abejonės, svarbu žinoti, kad JAV mus įvardijo kaip pavyzdinę partnerę, su kuria tikrai ruošiamasi toliau dirbti. „Leading by example, solid, dependable partner“ (liet. k. pavyzdys, tvirta ir patikima partnerė) – tokie būtent...
– Čia dėl gynybos finansavimo?
– Taip, būtent tokie žodžiai apie mus buvo pavartoti. Taip, kalbant apie gynybos finansavimą, kalbant apie Lietuvos poziciją taip pat ir dėl pagalbos Ukrainai, nes tikrai su tuo, kad už Ukrainą turi prisiimti daug atsakomybės pati Europa, mes visiškai sutinkame. Tas mūsų specifinis netgi BVP procentas, kurį skiriame Ukrainai, netgi viršijame ir raginame kitus daryti, tai oficialiai yra 0,25 proc., bet mes skyrėme 0,28 proc. BVP praeitais metais. Šiais metais naujausias mūsų paramos paketas Ukrainai yra 80 milijonų eurų vertės. Taip pat tai, kad mes norime ir toliau aktyviai bendradarbiauti su gynybos pramone. Tai buvo ta dalis, apie kurią išsamiai pakalbėjome, nes tai, kad Lietuvos 20 proc. ginkluotės įsigijimų yra iš JAV, ir tai, kad mes su didžiausiomis JAV, o kartu ir didžiausiomis pasaulio, gynybos pramonės įmonėmis aptarėme pramoninį bendradarbiavimą, įsiraukimą į tiekimo grandines, tam tikrus komponentų gamybos, surinkimo, aptarnavimo galimybių variantus Lietuvoje, tikrai sekretorių labai domina. Vien jau tam tikros mokestinės lengvatos, kurias siūlo Lietuva, tikrai vertinamos labai teigiamai ir buvo pasakyta, kad tai yra svarbus klausimas, prie to sugrįšime, ir kad privalumai, kalbant apie investicijas ir bendrą produkciją su gynybos pramone, yra matoma kaip vienas iš didelių privalumų.
– Svarbus klausimas kalbant apie santykius su JAV – jų karių likimas Lietuvoje, kokia žinia?
– Tai iš tiesų ta peržiūra, kalbant apie JAV buvimą skirtinguose regionuose, bus vykdoma. Šiuo metu apie tai dar tiktai diskutuojama, tačiau labai aiškiai buvo pabrėžta, kad tikrai yra matoma Lietuva kaip labai svarbi partnerė, padėkota už tai, kad kariai Lietuvoje jaučiasi gerai ir mes ruošiamės įrengti dar papildomą infrastruktūrą JAV kariams. Mes savo ruožtu tikrai esame dėkingi už karių buvimą ir kalbėjome apie tai, kad jeigu būtų peržiūrimas buvimas Europoje, mes būtume pasiruošę dar papildomą batalioną karių priimti. Tai čia tolesnių pokalbių tema bus. Šiuo metu dar jokie sprendimai nėra priimti, bet apie kokių nors pajėgų patraukimą iš Lietuvos tikrai nekalbama.
Labai svarbu dar papildant apie pokalbį su gynybos sekretoriumi pasakyti, kad ir pastaruoju metu vykę karinio lygmens pokalbiai, ir gynybos štabo viršininkas irgi taip pat yra minėjęs, labai tvarkingai viskas pagal planą yra daroma nuo pratybų iki papildomų tam tikrų priemonių atvežimo į Lietuvą. Nenorėčiau gal detalizuoti, bet viskas iš tiesų vyksta taip, kaip ir turi vykti. Kariai labai jautriai reaguoja į bet kokius politinius sprendimus. Nėra jokių politinių sprendimų.
– Neseniai davėte daug atgarsio sukėlusį interviu „Fox News“ ir jame pasakėte, kad su Rusija, su Vladimiru Putinu galima derėtis tik pasidėjus ginklą ant stalo. Dabar, kai stebit, kad JAV inicijuoja derybas su Rusija ir bent jau mėnesiui būtų sudarytos paliaubos Ukrainoje, ar manote, kad JAV pakankamai principingai reaguoja, nenuolaidžiauja Rusijai, kad tas ginklas padėtas šalia?
– Sakyčiau, vien bankinės sankcijos yra labai efektyvus ginklo ant stalo pavyzdys.
– Kalbat apie naujai įvestas sankcijas?
– Taip, nes iš tiesų tai, kad buvo palikta tiek daug išlygų ir iš esmės vis tiek sudaryta galimybė Rusijai prekiauti savo energetiniais ištekliais, tikrai padėjo jiems finansuoti savo karo mašiną. Šiuo atveju kaip tik to mes turbūt visi labai laukiame, kad griežčiau ir efektyviau uždarant tam tikras spragas būtų panaudotos sankcijos iš JAV pusės. Štai jau matome tam tikrus pavyzdžius ir manau, kad tai, kad kamuolys yra Rusijos pusėje ir kad Rusija dabar savo veiksmais, tam tikru nepagarbos demonstravimu sunkina šį procesą, ir iliustruoja žinutę, kurią mes siuntėme savo sąjungininkams Amerikoje, kad susitarti su Rusija yra toks labai sudėtingas procesas. Iki šiol Rusija ir V. Putinas jokių susitarimų nesilaikė.
Dar kartą noriu pabrėžti, Lietuvai svarbu proaktyviai savo poziciją transliuoti JAV. Tikrai tam nereikia dramų ir neigiamų epitetų. Reikia pasakyti labai aiškiai, kokius dalykus mes patyrėme, ką Lietuva yra šioje situacijoje pasirengusi padaryti dėl savo saugumo, dėl Ukrainos saugumo, mūsų kontribucija, mūsų kaip partnerių patikimumas yra ta labai svarbi žinia. Aišku, turint omenyje amerikiečių visuomenės požiūrį į Europą, į mūsų regioną, tikrai duoti aiškesnį suvokimą, kas mes esame, kokia yra mūsų visuomenė, kokios yra mūsų vertybės, kas mums yra svarbu, tai labai padeda.
– Ponia Šakaliene, šiandien užsiminėte, kad norint Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą gali tekti keisti Konstituciją. Ar šis pasvarstymas kyla iš Prancūzijos prezidento užuominos apie galimą branduolinį skėtį, po kuriuo būtų priimta ir Lietuva?
– Pastaraisiais metais jau buvo keletas netgi tokių diskusijų – tiek iš Prancūzijos, tiek iš Lenkijos pusės – apie tai, ką galima būtų turėti papildomai, kalbant apie branduolinį atgrasymą. Šioje situacijoje vienas iš dalykų, ką savo namų darbus darydami galėtume pasirengti, tai bent jau inicijuoti diskusiją, kur mes galėtume būti būtent šioje situacijoje, ar mes būtume tam pasirengę, ar mes būtume pasiruošę keisti savo pamatinį teisės aktą – Konstituciją. Jeigu atsiras, jeigu, nes šiuo metu dar nėra, bet jeigu atsirastų konkretesnių pasiūlymų, ne tik ta politinė idėja, bet ir konkretesnių pasiūlymų, kad mes būtume tam tikrus pasvarstymus jau atlikę, manau, tai logiška. Tai vienas iš daugelio punktų, kuriuos pristatėme su kariuomenės vadu, ką krašto apsaugos sistemos požiūriu manome, kad reikėtų padaryti, ką jau darome, ką padarėme ir ką dar reikėtų artimiausiu metu padaryti, kad būtume pasiruošę visapusiškai – ir teisiškai, ir politiškai, ir finansiškai, ir karine prasme, ir infrastruktūros prasme, ir taip toliau.
– Kaip suprasti tą branduolinį skėtį? Ar tai reiškia, kad Lietuva būtų ginama kitų valstybių, ar netgi, jeigu keičiama būtų Konstitucija, tai reiškia, kad branduolinis ginklas būtų ir tiesiogiai dislokuojamas Lietuvos teritorijoje?
– Dar, kaip ir sakiau, kadangi detalių nėra, tai turėtumėm turbūt apsvarstyti visus variantus, bet kalbant apie Konstitucijos keitimo poreikį, tai būtų susiję, aišku, tik su tuo, jeigu būtų naudojamas šis ginklas, jeigu būtų dislokuojamas šis ginklas būtent Lietuvos teritorijoje. Vienas iš mums labai svarbių dalykų yra užsitikrinti, kad mes vis tik turėtume visas apsigynimo galimybes, tvarkingai susidėliojant bendrą vaizdą su sąjungininkais. Norėčiau, kad negrįžtume prie tų tokių pasvarstymų, tai kas čia bus, jeigu Lietuva turės gintis viena arba gal mes turėtume viską mesti ir apskritai pertvarkyti savo gynybos koncepciją? O gal turėtume atšaukti įsigijimų planus ir vietoj tam tikrų sunkiųjų platformų galbūt tiesiog nusipirkti 2 milijonus dronų ir išsikasti, nežinau, 1000 kilometrų apkasų. Negalima taip blaškytis ir daryti tokių drastiškų sprendimų, paremtų tam tikromis emocijomis viešojoje komunikacijoje. Mūsų dabartinis bendro veikimo su sąjungininkais planas veikia. Kariniu lygmeniu, kai kalbuosi su kolegomis kariškiais, ne tik viskas vyksta, kaip ir anksčiau vyko pagal planą, bet ir toliau papildomas pajėgumų stiprinimas taip pat pagal pajėgų vado Europoje konkrečius reikalavimus, būtent NATO pajėgumų tikslų pasiekimą, visos valstybės kaip tik ir toliau juda šia kryptimi. Tai dėl to ir tam tikri papildomi pasvarstymai, pavyzdžiui, apie branduolinių pajėgumų plėtrą, taip pat turėtų būti mūsų atliepti ramiai ir įsivertinant.
– Ministre, paklausiu taip: jūs kaip ministrė, jeigu būtų sąjungininkų siūlymas dislokuoti branduolinį ginklą Lietuvoje dėl mūsų saugumo, būtumėte už?
– Norėčiau, kad mes ramiai įvertintume. Nemanau, kad būtų labai gerai, jeigu vienas kuris nors politikas, kad ir krašto apsaugos ministras, staiga pasakytų, kad darome taip, o ne kitaip. Norėčiau, kad šiuo atveju turėtume pirmiausia labai aiškų politinį ir karinį sutarimą, kiek mums tai yra prasminga, kaip tai galėtų atrodyti. Antras dalykas, turėtumėm visą ir platų politinių jėgų sutarimą, nes tokie sprendimai iš esmės vis tik yra tam tikri tektoniniai lūžiai ir mums reikia visiems turėti bendrą sutarimą. Trečias dalykas, reikia pasižiūrėti, kaip konkrečiai tai galėtų atrodyti. Kol mes neturime atsakymo į vieną iš tų trijų klausimų, aš savo nuomonės nesakysiu.
– Ar Vyriausybėje turite vienodą matymą, nes prezidentas Gitanas Nausėda išgirdo iš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono tokį pasiūlymą, užuominą ir pažadą pratęsti tą temą, tačiau premjeras Gintautas Paluckas viešai suabejojo, kad ar reikėtų, ar čia reikėtų dubliuotis ir pasitikėjimą NATO ardyti.
– Manau, kad šiuo atveju galbūt buvo viešoje erdvėje išėję komunikaciniai fragmentai tokie skirtingi, kai pati nuomonė yra tikrai labai panaši. Kaip tik Kovo 11-ąją turėjome galimybę visi trise šnektelti – tiek prezidentas, tiek premjeras, tiek aš – ir labai aiškiai visų pozicija yra tokia. Pirmas dalykas, turime gauti konkretesnės informacijos, nes politinė idėja kol kas yra oras. Ar bus ir jei bus konkretesni pasiūlymai iš viso, kaip tai galėtų atrodyti, apie ką mes kalbame, kokie realiai siūlymai galėtų būti realizuoti? Antras dalykas, patys pasidaryti labai rimtai įvertinimą – teisinį, politinį ir karinį. Tai šitie žingsniai dar, kaip ir sakiau, nėra padaryti. Pasvarstymas, ar mes galėtume turėti kažkokių papildomų saugumo garantijų, kad ir, pavyzdžiui, to paties branduolinio skėčio plėtrą, kad ir kaip tai atrodytų, tai aišku, tiek premjeras, tiek prezidentas į bet kokį mūsų saugumo sustiprinimą žiūri teigiamai.
Turėjau taip pat ryte ir darbinį susitikimą su prezidentu, kuriame aptarėme daug dalykų – nuo Ukrainos iki Lenkijos, iki JAV ir tolesnių mūsų planų. Tai, kaip ir sakau, vienu metu dirbame visomis kryptimis, pirmiausia tomis, kurios gali duoti greičiausią praktinį rezultatą.
– Sakot, dabar jau sutarimas yra, kad svarstytina ir tai buvo labiau komunikacinis nesusipratimas tie premjero žodžiai, ta abejonė išsakyta?
– Absoliučiai, nes, kaip ir sakau, ir premjeras, ir prezidentas tame pačiame puslapyje. Viskas, kas gali padėti padidinti mūsų saugumą, yra svarstytina, kaip realiai tai realizuosime, tada jau ir žiūrėsime.
