Nuo Naujųjų rūšiuoti tekstilę – privaloma. Pasak Aplinkos ministerijos, gyventojams, už netinkamai išmestus drabužius, gali grėsti bauda iki 600 eurų. Savivaldybių atstovai sako, kad miestai turės rasti, kaip užtikrinti tvarką. Atokesniems miesteliams gali tekti svarstyti, kur apskritai perdirbti tekstilę.
Kur mesti senus drabužius ir kaip tai daryti, vilniečiai sako žinantys. „Aš žinau, kad čia reikia išmesti, čia reikia dar švarius padėti, kad būtų išplauti, išlyginti“, – sako moteris.
„Kažkaip natūraliai gaunasi. Nereikia galvoti, aš viską darau tvarkingai gyvenime“, – sako sutiktas vyras.
Panevėžio rajono gyventoja teigia apskritai drabužių neišmetanti. Atiduodanti kitiems arba laikanti namie.
„Supakuoti, sudėti spintoje guli krūva. Vis atrodo, kad sublogsiu, gal užsivilksiu“, – pasakoja moteris.
Nuo Naujųjų mesti drabužius į tekstilės konteinerį privaloma. Įsigaliojus atliekų pagrindų direktyvai, savivaldybės įpareigotos surinkti tekstilės atliekas ir parūpinti specialius konteinerius.
„Viena surinkimo priemonė turi aptarnauti tūkstantį gyventojų, o miestuose ar miesteliuose, kur tankumas yra didesnis, tai tuomet viena surinkimo turi aptarnauti du tūkstančius gyventojų“, – sako Aplinkos ministerijos atstovė Vilma Slavinskienė.
Neklaužadoms teks susimokėti baudą. „Ta pirmoji bauda siekia nuo 30 iki 140 eurų. Na, o už pakartotinį nusižengimą grėstų bauda nuo 140 iki 600 eurų“, – teigia V. Slavinskienė.
„Tiems, kurie neatsakingai meta ir meta nešvarius, apvemtus kokius nori, jie ir mes“, – sako gyventoja.
„Padės, tikrai padės. Kada duoda per kišenę, tikrai padeda“, – mano kita moteris.
Kai kurios savivaldybės jau nusprendė, kaip turėtų būti tikrinami gyventojai prie tekstilės konteinerių. Kitos dar svarsto.
„Ar tam bus paskirti viešosios tvarkos specialistai, ar bus pavesta stebėti įmonei, surenkančiai tekstilės atliekas, ar bus statomos stebėjimo kameros“, – sako Savivaldybių asociacijos patarėja aplinkosaugai Agnė Kazlauskienė.
„Kontrolieriai, be abejo, važinėja ir tikrina, kaip atliekamas vežėjų darbas, ir be abejo kartu gali užfiksuoti ir pažeidėjus, gyventojus, kurie netinkamai tvarko atliekas“, – sako Vilniaus atliekų sistemos administratorius direktorius Robertas Lavinskas.
Neabejojama, brangstant atliekų tvarkymo sistemai ir didėjant išlaidoms, kontrolei teks skirti daugiau lėšų. Iššūkių gali kilti ir dėl tekstilės perdirbimo.
„Mažose savivaldybėse nelabai yra įmonių, kurios norėtų tą tekstilę perdirbti, ir gaunasi, kad reikia vežti didelius atstumus. Šioje vietoje rinka tikrai nėra užpildyta įmonėmis, kurios perdirba panaudotą tekstilę“, – sako A. Kazlauskienė.
Todėl savivaldybių atstovų teigimu, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, turėtų būti įvedamas gamintojo atsakomybės principas.
„Visą sistemą privalo tuomet finansuoti gamintojai ir importuotojai. <...> Tekstilės gaminių gamintojai turi galvoti iš kitos pusės. Būtent ką jie turėtų daryti, kad tie tekstilės gaminiai būtų ilgaamžiškesni, kad jie nebūtų taip dažnai išmetami“, – sako Savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos direktorė Aušra Zigmontienė.
Į tekstilės konteinerius turi būti metami švarūs drabužiai, avalynė ar žaislai, pagaminti iš tekstilės.
