Į vadinamąjį čekučių skandalo epicentrą prieš kelerius metus pakliuvusi ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl to palikusi konservatorė Jurgita Šiugždinienė sako nekart savęs klaususi, kokį sprendimą priimtų, jeigu galėtų rinktis darkart. Interviu LRT.lt J. Šiugždinienė dalijosi mintimis apie švietimą, atskleidė padarytas klaidas ir kalbėjo apie savo politinę ateitį. Ar ryžtųsi vėl tapti ministre, o gal planuoja partijai padėti susigrąžinti Kauną?
„Klausiau ir daug kartų klausiau savęs šio klausimo. Galėčiau dabar sakyti, kad galbūt ir kitaip būčiau pasielgusi, bet, ko gero, pasielgčiau taip pat, nes yra du svarbūs dalykai. Pirmas, kad ministro veiklos ir įgyvendinamų reformų kiti klausimai neturi užgožti. Man tai labai svarbus aspektas, bet iš kitos pusės – žinome, kaip situacija išsirutuliojo ir kokie sprendimai buvo priimti. Jeigu tuo metu dalykai būtų greičiau sprendęsi, gal viskas ir kitaip būtų buvę“, – paklausta, ką darytų, jeigu galėtų darkart rinktis, ar palikti ministrės postą, svarstė J. Šiugždinienė.
LRT.lt primena, kad J. Šiugždinienė Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) vadovės kėdę paliko 2023 metais, kilus vadinamajam čekučių skandalui. Atsiradus abejonių dėl skaidrumo naudojant skirtingų šalies savivaldybių tarybų nariams skirtas lėšas, prokuratūra pradėjo daug tyrimų. Aiškintasi ir dėl situacijos Kaune, tačiau teisėsauga tyrimą nutraukė, nes tarybos nariai vadovavosi tuo metu galiojusia tvarka.
Pašnekovė tebėra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narė, tačiau praėjusiuose Seimo rinkimuose savo kandidatūros nekėlė. Šiemet pradėjo vadovauti Centrinės projektų valdymo agentūros įgyvendinamai programai „EU4Belarus“, skirtai nuo Minsko režimo pabėgusiai Baltarusijos diasporai padėti.
Prisiminusi išėjimą iš ministerijos J. Šiugždinienė sakė, kad atsitraukti nuo savo pačios sprendimų, jų įgyvendinimą paliekant kolegoms, tuo metu buvo sunkiausia. Į klausimą, ar sutiktų darkart vadovauti ministerijai, pašnekovė teigė negalinti atsakyti.
„Kai priimi labai svarbius sprendimus, sunkius sprendimus, labai sunku stebėti nuo suoliuko jų įgyvendinimą. Aš prisiėmiau atsakomybę ir kai kuriuos dalykus, ir sėkmes, ir nesėkmes, jau tik stebėjau“, – kalbėjo ji.
Pasiteiravus, kaip vertina kritikų kalbas, kad švietimo sistemoje jos pradėti darbai buvo reikalingi, tačiau įgyvendinimui koją pakišo tai, kad ministrė vienu metu bandė aprėpti per daug, J. Šiugždinienė aiškino, kad šioje srityje viskas taip susiję tarpusavyje, kad spręsdamas vieną problemą turi imtis ir kitos.
„Kai priimi tam tikrą sprendimą, pavyzdžiui, dėl ugdymo programų atnaujinimo, tai atsiveria galimybių langas priimti sprendimą ir dėl vertinimo pokyčių, nes tai tiesiogiai susiję su ugdymo turiniu. Langui užsivėrus, vėl jį turėsi tik galbūt po 5-erių ar 10 metų. Taip, rizika yra ir man čia didelė pamoka, nes iš įgyvendinimo tikiesi daugiau“, – sakė politikė, pridūrusi, kad ne viską galima iš anksto suplanuoti – kas galėjo pagalvoti, kad užduotyse gali atsirasti netikslumų?
Reikėjo dar daugiau aiškinimo, drąsesnio ėjimo į viešumą.
J. Šiugždinienė
Sako, kad pokyčiai būtini, o naujai ministrei linki šaltos galvos
Švietimo klausimai visuomenėje priimami itin jautriai, nes tai tema, sako pašnekovė, aktuali kiekvienam. Be to, svarstė ji, pasaulyje vykstantys pokyčiai ir naujovės verčia ieškoti drąsių sprendimų.
„Atėjo dirbtinis intelektas ir situacija per trumpą laikotarpį, palyginti su praėjusiais amžiais, pasikeitė taip, kad švietimo sistemos dalyvis nespėja. Ateina visai kitoks vaikas, užaugęs su telefonu rankose, o mokytojui reikia prisitaikyti. Yra be galo daug puikių mokytojų, kurie puikiai prisitaiko, bet kaip ir visur – nemaža dalis, kuri nenori prisitaikyti ir gal net negali, o pasaulis nelaukia. Jeigu šiandien nepriimsime sprendimų, visą laiką bėgsime iš paskos. Sprendimai mums skausmingi ir kiekvieną iš mūsų liečia asmeniškai. Mes esame pavargę, aš ir pati – man 52 metai, kai kažkas labai keičiasi, noriu paklausti, gal man šito nebereikia? Nepasitenkinimas yra labai objektyvus. Turime nuspręsti, ar lėtai eidami iš paskos kažkaip viską susidėliosime, ar reikia sukrečiančių sprendimų, nes į priekį norime judėti žymiai sparčiau. Gali nieko nedaryti ir ramiai pragyvensi, išeisi turbūt kaip geriausias ministras, nes didelei daliai tai patiktų“, – svarstė ji.
Paprašyta įvardyti savo pačios klaidas, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė kalbėjo apie komunikaciją su visuomene ir švietimo bendruomene: „Reikėjo dar daugiau aiškinimo, drąsesnio ėjimo į viešumą ir ryžtingiau, daugiau kalbėti.“
Dabartinei švietimo ministrei Ramintai Popovienei ji linki nepasiduoti skirtingų interesų grupių spaudimui.
„Linkėčiau vadovautis savo šalta galva, pasidėti ant stalo įvairius scenarijus, turėti kuo daugiau argumentų. Ir labai linkėčiau matyti visą Lietuvą, ne tik savo savivaldybę, iš kurios ministrė ateina, o visą Lietuvą, kuri labai skirtinga ir vieno sprendimo negali būti. Pavyzdžiui, miestuose yra per didelės klasės, rajonų pakraščiuose – labai mažos. Ir, aišku, stiprybės visada linkiu, tikrai simpatizuoju visiems ministrams, nesvarbu, kokios politinės pažiūros, bet visi mes esame žmonės“, – apie ministerijos vairą perėmusią socialdemokratę kalbėjo pašnekovė.
Giria Kasčiūną, o ar padės susigrąžinti Kauno mero kėdę – nežino
J. Šiugždinienė sakė teigiamai vertinanti TS-LKD kolegų sprendimą partijos pirmininko rinkimuose palaikyti Lauryną Kasčiūną.
„Tos lubos toks dalykas, vienas gali pramušti, kitas užsidėti. Tai čia yra daug aspektų, bet visko gali būti, dar tik pradžia, bet Laurynas tikrai aktyvus, mėgstantis bendrauti. <...> Tikimės, kad plėsis rinkėjų ratas ir daugiau žmonių rinksis TS-LKD“, – paklausus, ar mano, kad partijos lyderiu tapęs L. Kasčiūnas rinkimuose galėtų padėti pramušti politines konservatorių lubas, svarstė ji.
L. Kasčiūnas neseniai yra sakęs, kad vienas iš partijos tikslų – susigrąžinti prarastą Kauno rinkėjų prielankumą.
Prieš tapdama švietimo, mokslo ir sporto ministre J. Šiugždinienė buvo aktyvi Kauno politikoje, išrinkta į miesto tarybą, o merų rinkimuose, nors ir nesėkmingai, tačiau varžėsi su dabartiniu meru Visvaldu Matijošaičiu. Pašnekovė žada ir toliau būti aktyvi Kaune, tačiau ar darkart bandytų tapti mere, neatskleidžia sakydama, kad šiuo metu apie tai negalvoja.
„Manau, kad vienoje vietoje būti per ilgai – blogas dalykas. Ir kauniečiai keičiasi, atsiranda vis įvairesnių požiūrių, diskusijų. Tikrai yra daug dalykų, kurie padaryti, nenuneigsi, kad miestas gražėja, auga, tačiau yra, kur tikrai galima būtų nuveikti daugiau. Man iki šiol nėra aišku, kokia yra Kauno vizija. Ir šiandien matome strateginį veiklos planą, kuris yra daugiau kaip 200 puslapių, visuomenei sunkiai suprantamas, daug bendrų dalykų, bet miesto aiškaus veido nesimato. Norėtųsi kalbėti apie tai, koks tas Kaunas. Žinau, koks jis yra man, apie kokią viziją aš norėčiau kalbėti, bet norėčiau girdėti ir merą apie tai kalbant. Neprisirišant prie asmenybių – labai norėtųsi matyti merą, kuris su tavimi kalbasi, nėra piktas, kuris yra su žmonėmis ir žinomas ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje, ir Europoje, nes miestas tikrai svarbus, turintis ką pasakyti“, – sakė J. Šiugždinienė.
