Prieš 30 metų Lietuvoje netrūko kriminalinių įvykių, stigo sviesto, tačiau Vilniaus senamiestis sulaukė pripažinimo – buvo įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Taksistai piktinosi elektroniniais taksometrais, buvo atnaujinta taksofonų sistema, o Kauno gatvėse chaosą kėlė šviesoforų gedimai.
Straipsnių ciklas „Prieš 30 metų Lietuvoje“ skirtas pristatyti mažiau pastebimas kasdienio gyvenimo, politinės situacijos apžvalgas, kurios prieš 30 metų buvo aktualios visuomenei ir šiandien byloja apie pasikeitusį laiką. Tai leidžia padaryti LRT archyvų išsaugoti „Panoramos“ reportažai.
Prieš 30 metų pasaulio dėmesio centre buvo Čečėnija, o 1994 m. pabaigoje prasidėjusi Rusijos agresija tęsėsi toliau ir grėsmingai artėjo prie Grozno, buvo bombarduojami kaimai ir miestai. Planuota, jog Grozno šturmas prasidės 1995 m. sausio 18–19 dienomis, baimintasi galinčių kilti epidemijų.
Skelbta, jog per pirmąjį agresijos mėnesį Čečėnijoje žuvo jau 500 rusų kareivių, o daugiau nei 1000 sužeista. Tarptautinė bendruomenė ragino Rusiją nutraukti karinius veiksmus, o Rusijos pusė reikalavo prezidento Džocharo Dudajevo kapituliacijos.
Skirtingos problemos Vilniuje, Kaune ir Visagine
1994 metų gruodžio mėnesį Vilniaus senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Vilnius tapo pirmuoju tokio pripažinimo sulaukusiu Baltijos šalių miestu. Toks statusas pradėjo ir viešas diskusijas dėl išdarkyto ir apleisto senamiesčio teritorijų.
Pavyzdžiui, dalis Užupio rajono tuo metu buvo užstatyti metaliniais garažais, gamyklomis, o nemažai istorinių senamiesčio pastatų buvo apleisti ir avarinės būklės. Vaizdus galima matyti ir 1995 m. sausį parengtame reportaže.
Vertimuose pasiklydo ir informacija apie restauracijos finansavimą. Tikėtasi, jog su UNESCO atsiras ir daugiau investicijų apleistų pastatų tvarkymui, tačiau paaiškėjo, jog finansavimas bus skiriamas tik individualiems ir gerai paruoštiems projektams.
Veikiantis šviesoforas Kaune – retenybė. Tuo metu Kaune bandyta spręsti problemas dėl neveikiančių šviesoforų. Iš 74 Kaune įrengtų šviesoforu reguliuojamų perėjų veikė vos 10. Tuo metu Kaune važinėjo apie 100 tūkstančių automobilių.
Problemos buvo susijusios su finansavimo mažinimu – eismo organizavimui buvo numatyta skirti penkis kartus mažesnę sumą. Prognozuota, jog tokia situacija sukels didelį chaosą ir pavojingą eismo situaciją mieste. Teigta, jog iki sausio 10 dienos mieste jau kilo 20 avarijų, iš kurių 10 kilo dėl neveikiančių šviesoforų.
1995 m. pradžioje dėmesio centre atsidūrė ir miesto statuso siekiantis Visaginas. Tuo metu gyvenviete laikomas Visaginas dar neturėjo miestui reikalingos suformuotos infrastruktūros, o esą miesto statuso suteikimas pablogins materialinę padėtį ir išaugins žemės mokesčius.
Įdomu tai, jog Visagine tuo metu gyveno 32 tūkstančiai gyventojų, veikė atominė elektrinė, tačiau gyvenvietė nebuvo iki galo suformuota, o traktuota kaip poilsio zona elektrinės darbuotojams. Naujas buvo ir Visagino pavadinimas – iki 1992 metų gyvenvietė turėjo Sniečkaus pavadinimą.
Didelių problemų su nusikalstamumu turėjo Panevėžys. Sausio 7 dienos ryte Stoties gatvėje 50 gyventojų liko be langų dėl netoliese statomame prekybos centre „Sagra“ įvykusio sprogimo.
Laimė, įvykio metu žmonės nenukentėjo, tačiau sprogimas pridarė nemažai žalos tiek statomam prekybos centrui, tiek aplinkiniams namams. Tą pačią dieną gautas pranešimas ir apie turgaus rajone esančios žuvies parduotuvės užminavimą.
Taksi, taksofonai, transporto stotelės
Metų pradžioje pokyčių sulaukė ir taksi paslaugas teikiančios įmonės, kurios automobiliuose privalėjo įsirengti elektroninius taksometrus ir vežti pagal miestuose patvirtintus tarifus. Tokiu būdu buvo siekta pažaboti vairuotojų piktnaudžiavimą įkainiais.
Tokios priemonės turėjo pažaboti piktnaudžiavimo atvejus ir keleivių apgaudinėjimus, tačiau šios naujovės strigo pačioje savivaldybėje. Dauguma taksi paslaugas teikiančių vairuotojų kelionės kainą vis dar paskaičiuodavo patys, o sąžiningi įkainiai priklausė tik nuo vairuotojų geranoriškumo.
Netvarkingas buvo ir viešojo transporto parkas, sulūžę suolai, apleistos stotelės ar jose įsikūrę gatvės prekeiviai. 1995 metais pradėta stotelių pertvarka buvo susijusi su mieste atsirandančiais reklaminiais stendais, kuriuos jau esame įpratę matyti šiandien.
Dėl to meto taisyklių kilo problemų – buvo nustatyta, jog nuo reklamos iki važiuojamosios kelio dalies turi būti ne mažesnis nei 30 metrų tarpas. Esą reklamos blaško vairuotojus ir taip didina avarijų riziką.
Laikais be išmaniųjų nemažai telefonų skambučių vykdavo taksofonais. Jų infrastruktūra taip pat buvo atnaujinama, o atsiskaitymus monetomis keitė taksofonų kortelės su juose esančiais „impulsais“.
Vis dėlto taksofonus po kelerių metų keis rinkoje atsiradę mobilieji telefonai, o 1995 metais įsigyti 2000 taksofonų dar bus pakeisti naujos kartos aparatais. Vėliau ir šie išnyks, paskutinis taksofono aparatas Lietuvoje buvo išjungtas 2022 m. birželį.
1995 m. pradžioje į neeilinę spaudos konferenciją žurnalistus sukvietė mirties bausme nuteisto Boriso Dekanidzės tėvas Georgijus ir advokatai. Konferencijoje dar kartą kalbėta apie neteisingą nuosprendį, o G. Dekanidzė atmetė anksčiau paskelbtus grasinimus dėl Ignalinos atominės elektrinės susprogdinimo, jeigu mirties bausmė bus įvykdyta.
Reportažą rengusi žurnalistė Julija Šliažienė „Panoramoje“ kalbėjo apie prieš žurnalistus nukreiptą šmeižto kampaniją, jų bauginimą ir kaltinimus iškraipant informaciją. Spaudos konferencija buvo neeilinis įvykis Lietuvos kriminalinėje istorijoje.
Bausmė sušvelninta nebuvo. 1995 m. liepos 12 d. „Vilniaus brigados“ vadeivai B. Dekanidzei už žurnalisto Vito Lingio nužudymo organizavimą buvo įvykdyta mirties bausmė sušaudant. Jis tapo paskutiniu asmeniu Lietuvoje, kuriam įvykdytas mirties nuosprendis.
Sviesto deficitas, vartotojų apsauga ir mažieji verslai
Augančios pieno supirkimo kainos niūriomis prognozėmis pradėjo ir 1995 metus. Sausio mėnesį buvo domėtasi, kiek augo pieno produktų kainos ir kokį efektą pirkėjams tai sukėlė.
Gruodžio mėnesį sviesto pakelis parduotuvėje kainavo 1,77 lito, o metų pradžioje – 1,94. Tiesa, kainos priklausė ir nuo supirkimo geografijos bei skirtingų gamintojų. Baimintasi, jog į rinką atėjus užsienio gamintojams stipriai pabrangs ir pieno produktai.
Prieš 1994 m. Kalėdas Lietuvoje pritrūko ir sviesto. Žurnalistai kėlė klausimą, kodėl tokia situacija susiklostė prieš šventes. Viena iš versijų – dvigubai ar trigubai didesnės kainos Rusijoje, į kurią gamintojai, vedami didesnio pelno, eksportavo dalį vietos rinkai skirtų gaminių.
Sviesto stygių patyrė konditerijos gaminius gaminančios įmonės ir paprasti gyventojai. Reportažo rengimo metu situacija šalyje jau buvo susitvarkiusi, žurnalistus parduotuvės pasitiko su šiek tiek išaugusiomis kainomis, tačiau pilnais prekystaliais.
Vis dažniau kalbėta ir apie vartotojus, kurie nukentėjo nuo nekokybiškų paslaugų ar įsigijo prastos kokybės produktus. Užsienio ekspertai diskutavo, jog geriausiai vartotojai aprūpinami ten, kur egzistuoja normali konkurencija.
Lietuvoje individualių įmonių 1994 metais buvo registruota 107 tūkstančiai, tačiau su tokiai veiklai reikalingais patentais dirbo vienetai. Nemažai mažųjų verslininkų vengdavo deklaruoti tikrąsias pajamas.
Aktualus buvo ir reketo klausimas – nemažai individualių verslininkų susidūrė su „berniukų duokle“, kaip tai buvo vadinama „Panoramos“ reportaže.
