Vaikų pornografijos problema skaitmeninėje erdvėje sparčiai auga, o populiarėjant dirbtiniam intelektui (DI) ji darosi dar grėsmingesnė. Vaikai seksualinį turinį pamato jau nuo ankstyvo amžiaus, o tėvai, net ir dėdami pastangas apsaugoti savo atžalas, vieni to padaryti nebepajėgūs.
Vilniuje gyvenanti mama Ieva pasakoja, kad pornografinis turinys tarp vaikų plinta jau nuo ankstyvo amžiaus, o jį žiūrėti viešojoje erdvėje tapo priimtina.
„Baisu į mokyklą nuvesti vaiką, nes jau pradinukui kas nors parodo pornografines nuotraukas. Kartą mano penkiametė dukra atsisėdo šalia vyresnių mergaičių traukinių stotyje. Pažiūriu į jų mobiliuosius telefonus ir matau, kaip siuntinėjasi ir dalinasi viena su kita pornografiniais gifais. Akivaizdžiai matosi lytiniai aktai, nuogi žmonės. O šalia sėdi mano dukra. Baisu, kai vaikai dar neturi atsakomybės jausmo ir nesupranta, kokias tai gali sukelti pasekmes“, – savo patirtimi dalijasi vilnietė.
Vaikų linijos kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė Eglė Tamulionytė taip pat priduria, kad vaikų seksualinės medžiagos platinimas Lietuvoje vis didėja. Anot jos, vieni dažniausių pagalbos kreipimųsi dėl internetinių patyčių būna susiję su pornografija. Pastebima, kad vaikų saugumui kelia grėsmę ir populiarėjantis dirbtinis intelektas.
„Labiausiai žinomas yra išmaniųjų klastočių būdas. Pavyzdžiui, nuotraukų „nurengimas“ naudojant programėles. Vaiko nuotrauka gali būti paimama iš socialinio tinklo ir su specialia programėle apdorojama sugeneruoti labai realistišką nuogo kūno nuotrauką. Jos platinamos tarp mokyklos mokinių ar įkeliama į internetą. Apie tai jau porą metų ypač girdime iš pagalbos linijų kitose šalyse“, – teigia moteris.
Pasak Skaitmeninės etikos centro steigėjos Renatos Gaudinskaitės, internetinių nusikaltimų statistika, susijusi su pornografijos aspektu, užima didžiausią dalį Lietuvoje. Pašnekovė pasakoja, kad dabar DI leidžia lengvai sukurti padirbtus vaizdo įrašus, automatizuoti patyčias ir rinkti vaikų asmeninius duomenis.
„Pastaraisiais metais matome nerimą keliančią ir augančią tendenciją, net mažamečiai tampa internetinių nusikaltėlių aukomis. Su dirbtinio intelekto įrankiais kuriamas šios pakraipos turinys yra viena sparčiausiai augančių grėsmių: visame pasaulyje fiksuojami atvejai, kai naudojant DI kuriamos itin realistiškos vaikų nuotraukos“, – pasakoja organizacijos įkūrėja.
Anot jos, atsakomybė tenka visiems – tiek technologijų kūrėjams, tiek vartotojams, tiek valstybei, kuri turi kurti ir įgyvendinti aiškias taisykles.
„Pradėkime nuo problemos masto suvokimo. Reikia ir aiškiai tai apibrėžiančios įstatyminės bazės, ir aktyvaus visuomenės švietimo nacionaliniu mastu – pernelyg nuvertiname rizikas internete, stinga kritinio mąstymo ir tėvų švietimo, kad mažamečiai neatsirastų socialiniuose tinkluose, kur amžiaus riba – nuo 13 metų“, – teigia moteris.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės teigimu, tobulėjant technologijoms, vaizdų išnaudojimo seksualiniams nusikaltimams tik daugės, todėl pirmiausia tėvai turėtų mokyti ir šviesti savo vaikus, kur ir kuo dalintis internete.
Tačiau vaikų linijos atstovė E. Tamulionytė tikina, kad nors tėvų rolė šiuo klausimu labai svarbi, jie taip pat ne visada spėja žengti koja kojon su technologijomis.
„Technologijos visada priekyje, tikrai sunku žinoti visas naujoves ir atpažinti pavojus. Girdžiu daug nustebimo iš suaugusiųjų kalbant apie DI vaidmenį patyčių situacijose. Elektroninių patyčių atveju vaikai gali turėti mažiau pasitikėjimo, kad suaugę galės padėti – jie baiminasi, kad vietoj realios pagalbos bus tiesiog uždrausta naudotis internetu, suaugusieji nesupras technologijų arba neturės įrankių padėti“, – pasakoja pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad, tyrimų duomenimis, žala aukai visiškai nepriklauso nuo to, ar pornografinis turinys buvo sukurtas naudojantis DI, ar paties vaiko, todėl būti pasiruošusiems ir budriems ypač svarbu.
Pasak vilnietės Ievos, nors ji su vaikai kalba apie pavojus internete, svarbiausias žingsnis būtų dar stipriau riboti prieigą prie pornografinio turinio.
„Neužtenka vien paklausti, ar tau 18 metų. Galbūt, kaip suaugę asmenys banke, vaikai galėtų pateikti savo dokumentą, tai būtų jau sunkesnė prieiga. Daug kas netiki ribojimais ir sako, kad vaikas prisijungs su tėvų duomenimis, jei labai norės, tačiau, manau, atsirastų bent minimali tvorelė, kurią reikėtų perlipti. Juk užtenka kelių sekundžių pamatyti nuotrauką ar vaizdo įrašą ir įspaudas lieka visam gyvenimui“, – tikina mama.
VDU Informatikos fakulteto dekano prof. dr. Tomo Krilavičiaus teigimu, ateityje galima tikėtis didelių pokyčių, tačiau svarbu, kad keistųsi ir visuomenės supratingumas.
„Daugėja teksto, garso, vaizdo generavimo, tikrai galima pastebėti, kad įtaka bus milžiniška, tačiau vien tik techniškai taikant apsaugos priemones, dirbtinio intelekto grėsmių išspręsti neįmanoma, kaip ir jokių kitų blogų dalykų. Čia turėtų keistis visuomenės požiūris, stiprėti jos kritiškumas“, – sako prof. dr. Tomas Krilavičius.
Anot VDU Informatikos fakulteto dekano, visi teisės aktai po truputį yra peržiūrimi ir koreguojami, kad prisitaikytų prie naujų dirbtinio intelekto keliamų grėsmių. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė taip pat teigia, kad įstatymus reikia nuolat tobulinti.
„Su kiekvienu atėjimu kažko naujo, reikia pradėti galvoti, ką įstatymiškai galėtume pakeisti ir daryti kitaip“, – sako kontrolierė.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, nusikaltimų elektroninėje erdvėje skaičius kasmet auga, 2024 m. įvyko 272 nusikalstamos veikos, susijusios su elektronine veikla. 2023 m. nusikaltimų skaičius buvo 227.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai sako, kad šiuo metu nekaupia statistikos dėl nusikalstamų veikų, susijusių su DI ir neturi galimybių stebėti statistinių tendencijų dėl šio pobūdžio nusikalstamų veikų. Nusikaltimai, kuriuose gali būti naudojamos dirbtinio intelekto technologijos, yra nagrinėjami, tačiau tai dažniausiai liečia sukčiavimo atvejus.
