Jau išsprendusių problemas „čia ir dabar“ dėl vienuoliktokų klasių savivaldybių atstovai sako, kad gausesnės naujos valdžios išimtys, leidžiančios formuoti ir 12 mokinių klases, galbūt pasitarnaus ateityje. Tačiau, anot jų, derėtų žvelgti toliau į ateitį, mat 2030 ar 2040 metais laukia kur kas rimtesnės bėdos.
Praėjusios kadencijos švietimo vadovybė nustatė 21 vienuoliktoko rodiklį, kad būtų galima formuoti šią vidurinio ugdymo klasę. Prie vairo stojus naujajai vadovybei, rodiklis lieka tas pats, tačiau numatoma daugiau išimčių – 12 vienuoliktokų klasę sudaryti bus galima, jei finansiškai prisidės pati savivaldybė. O tai atveria galimybių kone visoms mokykloms.
Prisidėti finansiškai – našta
Pasvalys prieš šių mokslo metų pradžią turėjo problemą, bet ją puikiai išsprendė, sako šio rajono Švietimo skyriaus vedėjas Gvidas Vilys.
„Direktoriai tarpusavyje susitarė. Pumpėnai ir Joniškėlis. Buvę Pumpėnų dešimtokai dabar formaliai mokosi Joniškėlio gimnazijoje, o išties Pumpėnų gimnazijoje. Susėdo, galvas pasuko ir problemą išsprendėme, kad vaikai nekeistų mokymo įstaigos, mokytojų“, – pasakojo G. Vilys.
Prieš tokį sprendimą mokykloje buvo 16 būsimų vienuoliktokų, paskui ir dar pora atkrito.
„Taigi toks gražus bendradarbiavimas, kad vaikams būtų kuo mažiau streso, kad visi dirbtų kaip dirbę, atsižvelgiant į besikeičiančius teisės aktus. Pumpėnų gimnazija turėjo vienų metų duobę, o šiemet dešimtokų – 23, tad jokių problemų. Joniškėlis turi 21 ir tikisi tiek ir turėti. Vaškų gimnazija turi 10 dešimtokų ir ar būtų numatyta 15, ar 12 vienuoliktokų klasei suformuoti, taip ar taip, nebeturės klasės, nebent įvyktų stebuklas“, – apibūdino padėtį G. Vilys.
O pačiame Pasvalyje esanti P. Vileišio gimnazija turi keturias vienuoliktokų klases.
„Tad nematome stresinės situacijos, kad kažkas iš esmės keistųsi. Pernai buvo, bet gimnazijos, kaip ir sakiau, susitarė“, – reziumavo Švietimo skyriaus vedėjas.
Kalbėdamas apie naujosios švietimo valdžios siūlymą 21 vienuoliktoko taisyklei taikyti daugiau išimčių leidžiant formuoti 12 mokinių klasę ir prisidedant finansiškai savivaldai, G. Vilys sako, kad kiekvienas variantas svarstytinas, bet reali situacija priklauso nuo kiekvienų metų.
„Mes kol kas gilyn neplanuojame, nes mūsų politinė valdžia labai juda. Mes matome šių metų situaciją, susijusią su šiemetiniais dešimtokais, ji yra stabili. Dar po metų sėsime analizuoti“, – sakė G. Vilys.
Tiesa, savivaldybei prisidėjimas finansiškai (kol kas nutarimo projekte nurodoma 50 proc.), anot Švietimo skyriaus vedėjo, atrodo nemenka našta.
„Įsivaizduokite, vienų metų vienuoliktokų mokymas kainuoja apie 80 tūkst., o mokysis jie dvejus metus, tad savivaldybė savo biudžete turi nusimatyti apie 100 tūkst. eurų, juk numatoma, kad mokytojams algos kils. Mažai savivaldybei tai yra nemaži pinigai vienai klasei išlaikyti. Tad šis klausimas – ne administracijos, o politikų, formuojančių biudžetą, klausimas“, – mano savivaldybės atstovas.
Pasvalys, anot G. Vilio, šio klausimo dar nesvarstė, nes nebuvo poreikio.
„Ar 21, ar 15, ar 12, situacija pas mus iš esmės nesikeičia“, – pabrėžė jis.
Numato demografinę duobę ateityje
P. Vileišio gimnazija, esanti pačiame Pasvalyje ir turinti keturias vienuoliktokų klases, sudarytas iš 120 mokinių, laikosi stabiliai, sako Švietimo skyriaus vadovas. Tačiau, sako jis, prieš kelerius metus buvo šeši komplektai.
„Visada yra tas mažėjimas, nes gimstamumas mažėja. Kai ateis demografinė duobė, tada ir ši gimnazija pajus. Dabar demografinė duobė darželiuose – turime laisvų šimtą vietų. Tuoj prasidės maža pirmokų komplektacija“, – kalbėjo G. Vilys.
Pasak jo, Pasvalyje drastiškai mažėti gimstamumas pradėjo 2019 metais.
„Jau pradėjome uždarinėti darželių skyrius kaimuose, nes lieka mažiau nei dešimt vaikų. Tenka uždaryti. Šiais metais uždarytas Namišių skyrius, pernai – Kalno. Mes matome, kad pirmiausia demografinė situacija turi įtakos darželiams.
2024 m. į pirmą klasę Pasvalyje atėjo 170 vaikų, o gimė 129 vaikai. Tad, anot G. Vilio, ilgainiui tai pajus ir gimnazijos.
„Prognozuojame, kad demografinė duobė pradės gilėti apie 2035 m. Bet iki to laiko dar kiek valdžių pasikeis?“ – kalbėjo G. Vilys.
Vilys: vadinasi, turėsime absoliučią tragediją
Dar viena bėda – iš kur paimti pedagogų? Tiesa, Pasvalys dar suduria galą su galu.
„Mokytojus kol kas sukomplektuojame. Sunkiai, bet sukomplektuojame. Centrinės mokyklos lengviau, kaimo mokyklos – tokios kaip Saločių, Vaškų, – labai sudėtingai. Pumpėnams sekasi, nes netoli – Panevėžys, tad dalį mokytojų, tų dalykininkų, kurie nedaug valandų turi, jie prisivilioja iš ten.
Bet mes matome kitą sudėtingą tendenciją – apie pusę mokytojų yra gimę 1965 metais ir anksčiau, tarkime, 1958-aisiais. Matome labai spartų senėjimą ir menką atjaunėjimą. Naujai parengti pedagogai iš miestų negrįžta arba grįžta per mažai, kad kompensuotų šią situaciją. Ką reiškia pusė pedagogų, gimę tuomet? Tai reiškia, kad 2030 metais jie beveik visi bus pensininkai ir turės teisę išeiti. Vadinasi, turėsime absoliučią tragediją“, – sakė G. Vilys.
Šiandien dar pavyksta „vieniems kitus uždengti“, tačiau vos po kelerių metų padėtis liepsnos, sakė Pasvalio rajono Švietimo skyriaus vedėjas.
„2030 metais ateis ta riba, kai reikės įkalbinėti, ir mokytojas, kad ir kaip jis dirbtų, kokią kokybę suteiktų, bus aukso vertės vien dėl to, kad jis mokytojas“, – apibendrino G. Vilys.
Chemijos ir fizikos mokytojų klausimas itin keblus – dažnu atveju jie ir yra vyresni, o tai reiškia, kad jiems pasitraukus nebebus kas moko. O, tarkime, filosofijos mokytojo pakanka vieno visam rajonui.
„Su dalykininkų išėjimu į pensiją bus badas“, – sakė jis.
Savivaldybė ieško išeičių siekdama remti studijas ar perkvalifikavimą mokytojams.
„O stiprūs ekonomiškai rajonai, kaip kad Kauno rajonas, gali sau leisti keletą milijonų skirti skatinimui. Mūsų rajonas – mažas, neturime tiek finansiškai pajėgumų, dėl kiekvieno euro kalbamės su politikais, kaip jį racionaliau panaudoti“, – aiškino G. Vilys.
Mažėja gimstamumas ir Plungėje
Plungės rajone praėjusiais metais taip pat vyko permainos – kaimų gimnazijos buvo sujungtos. Kulių ir Žemaičių Kalvarijos gimnazijas prijungė prie Alsėdžių gimnazijos ir ji virto Žemaitijos kadetų gimnazija su dviem skyriais Kuliuose ir Žemaičių Kalvarijoje.
„Kadangi buvo Vyriausybės nutarimas, matėme, kad rugsėjį mums gali kilti bėdų, tad sujungėme. Bet vykdydami reorganizaciją, diskutuodami pamatėme ir daug naujų galimybių – dėl administracijos struktūros, valdymo ir panašiai. Dar įsivažiuojame, dar dirba su tuo gimnazija, bet manome, kad per laiką įveiksime iššūkius ir galėsime pasidžiaugti kai kuriais dalykais“, – kalbėjo Plungės rajono švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis.
Pasak jo, visos trys dar nesujungtos mokyklos dešimtokų turėjo tiek, kad balansuotų ties 21 mokinio riba. O dabar ir centrinėje gimnazijoje, ir skyriuose veikia po vieną vienuoliktokų klasę. Saulės gimnazijoje pačioje Plungėje – septynios vienuoliktokų klasės.
„Bendras mokinių skaičius banguoja. Vienu metu krito, paskui stabilizavosi, tada šiek tiek augo. Bet pastaraisiais metais, dvejus metus iš eilės, pirmokų skaičiai reikšmingai auga. Pernai, palyginti su užpraėjusiais, priėmėme per šimtą pirmokų daugiau“, – pasidžiaugė G. Rimeikis.
Bet, pabrėžė jis, tai laikina, mat gimstančių vaikų mažėja. Tad po penkiolikos metų, anot jo, būtų mažai ir vienuoliktokų.
„Bet dar sudėtinga prognozuoti, juolab nemažai žmonių atvyksta pas mus gyventi“, – pabrėžė Švietimo skyriaus vedėjas.
Tai, kad ketinama taikyti daugiau išimčių formuojant 11-ą klasę, anot G. Rimeikio, būtų kompromisas. Juolab savivaldybės ankstesnei valdžiai pačios siūlė prisidėti prie vienuoliktokų klasių išlaikymo.
„Tai suteikia savivaldai daugiau laisvės spręsti dėl tinklo. Juk savivaldybės atsakingos už tinklą“, – pabrėžė jis.
Laiku užkardė galimą bėdą
Plungės rajonas kol kas neišgyvena didelių bėdų dėl mokytojų stygiaus. Kaip sako G. Rimeikis, laiku buvo padaryti išmintingi sprendimai.
„Bijau prisišnekėti, bet didelės problemos dėl mokytojų neturime. Taip, yra problema dėl fizikų. Keletą metų ieškau fizikų, sudėtinga jų rasti. Problema, kad nėra jų ruošiamų. Kai kuriais atvejais matome, kad kaimiškos mokyklos sugeba prisitraukti, kur nedaug vaikų, specialistai sutinka atvažiuoti. Mums kol kas pavyksta prisitraukti trūkstamų mokytojų.
Bet fiziką ir matematiką studijuojančių maža, kad visiems pakaktų. Turime ir sėkmės istoriją – Alsėdžių gimnazija prieš kelerius metus prisitraukė taikomąją matematiką baigusį žmogų, jis baigė ir pedagogiką. Jaunas specialistas.
Bet problema, kad nėra kas ateitų ateityje“, – svarstė G. Rimeikis.
Švietimo skyriaus vadovas prisiminė ir ankstesnių metų sprendimą, kuris užkardė galimą problemą.
„Kai daug savivaldybių turėjo problemų dėl ikimokyklinio ugdymo pedagogų, Plungėje ši problema nebuvo aktuali. Nors ir aplinkinės savivaldybės turėjo rūpesčių. Matyt, savu laiku įstaigų administracijos pastebėjo gresiančią bėdą ir kreipė pedagogus tinkama linkme“, – sakė G. Rimeikis.
Leis formuoti ir mažesnes klases
LRT.lt primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pabrėžia, kad vienuoliktokų klases galima formuoti ir iš 12 mokinių.
Tiesa, nutarimo projekte numatyta, kad mažiausia klasė turi turėti 21 vienuoliktoką, kaip kad buvo anksčiau, tačiau jame yra numatyta išimtis, kurios iki šiol nebuvo. Galima mažesnę klasę steigti, jei savivaldybė pati prisidės finansiškai.
„Akcentuojame, kad švietimas yra prioritetas visiems. Visose srityse Vyriausybės programoje akcentavome, kad savivaldybės taip pat turėtų daugiau galių spręsti tuos klausimus, kurie yra arčiau savivaldos, nes jie geriausiai mato, kokia yra situacija, koks yra gimstamumas, kokia yra demografinė situacija ir kitus rodiklius. Todėl svarbu, kad savivaldybės galėtų pačios nuspręsti“, – LRT RADIJUI sakė R. Popovienė.
