Prezidentas Gitanas Nausėda vasarį išeisiančioje knygoje atskleidė nepalaikantis Civilinės sąjungos įstatymo.
Aiškią poziciją dėl Seime svarstomo projekto šalies vadovas išsako pirmą kartą, anksčiau jis teigė pritarsiantis tokiam projektui, kuris neprieštaraus konstitucinei šeimos sampratai.
„Jei norime spręsti vienos lyties piliečių tarpusavio ryšio klausimą, reikia jį spręsti kitais būdais. Ne per šeimą arba darinį, kuris de facto tampa šeimos analogija, ir tai norima įtvirtinti Civilinės sąjungos įstatymu, o per, pavyzdžiui, Artimo ryšio institutą. Tai natūraliai išspręstų dabar egzistuojančias problemas“, – Laimos Lavastės knygoje „Prezidentas Gitanas Nausėda: iš arti“ teigia šalies vadovas.
Konstitucijos 38 straipsnyje teigiama, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, o „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“.
G. Nausėda knygoje sakė matantis pastangas išplėsti per santuoką atsirandančios šeimos sampratą pažeidžiant šį straipsnį.
„Tai daroma net su kai kurių konstitucinės teisės „žinovų“ pagalba, jie varto Konstituciją taip, kaip jiems patinka“, – tvirtino prezidentas.
Jis taip pat sakė matęs pastangas numarinti bei „į stalčių“ nukišti Artimo ryšio projektą.
Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“. Jis taip pat tvirtino, jog šeima yra grindžiama „santykių turiniu“, o forma „esminės reikšmės neturi“.
Be to, KT pažymėjo, jog konstitucinė šeimos samprata, kitaip nei santuokos samprata, yra neutrali lyties požiūriu.
Pats G. Nausėda yra sukritikavęs tokį išaiškinimą.
„Aš to nesureikšminu“
Šalies vadovas teigė, kad keliantieji klausimą dėl Civilinės sąjungos priėmimo laiko „mūsų Konstitucijos 38 straipsnį tuščia vieta“.
„Man, kaip Lietuvos prezidentui, kurio viena iš svarbiausių prievolių yra gerbti mūsų pagrindinį įstatymą – Konstituciją – tai yra nepriimtina. Kitose šalyse, kuriose yra įteisintos tos pačios lyties žmonių santuokos, konstitucijos yra pakeistos, arba tam netrukdydavo“, – rašoma knygoje.
„Dėl šių vertybinių nuostatų man, suprantama, tenka patirti ir tam tikrų politikų bei asmenų grupių puolimą. Bet aš to nesureikšminu. Daug važinėju po Lietuvą, bendrauju su žmonėmis ir ne kartą iš jų išgirstu: „Ačiū, Prezidente, kad ginate šeimos vertybes“. Niekas negalėtų apkaltinti manęs savo vertybių pardavinėjimu“, – teigiama joje.
Liberalų Seimo politikų praėjusioje kadencijoje siūlytas priimti Civilinės sąjungos projektas įteisintų neutraliai lyčiai partnerystę, jis parlamente yra įveikęs svarstymo stadiją, tad jo priėmimui trūksta dar vieno balsavimo.
Projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.
Pateikimo stadiją Seime yra įveikęs ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymas įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir per ją reguliuoti ūkinius žmonių santykius. Šio įstatymo priėmimui trūksta dviejų balsavimų.
„Tai buvo mano požiūris“
Prezidentas taip pat gynė kritikos sulaukusį jo sprendimą 2021 metais pasisakyti per vadinamąjį „Didįjį šeimos gynimo maršą“.
Iš anksto įrašytu vaizdo įrašu kreipdamasis į sostinės Vingio parke susirinkusius žmones, G. Nausėda irgi teigė, jog reikia teisiškai sureguliuoti vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus, tačiau tai turi būti daroma laikantis Konstitucijos.
Knygoje šalies vadovas atskleidė, kad kai kurie patarėjai siūlė nesikišti į diskusijas dėl šeimų gynimo maršo, bet jis nusprendė priešingai.
„Iš šio (kreipimosi – BNS) teksto ir šiandien neišbraukčiau nė žodžio. Nervingoje to meto atmosferoje kiekvienas galėjo kažkuo piktintis. Dalis teksto galėjo nepatikti Vingio parke susirinkusiems žmonėms, kita dalis – save vadinantiems teisuoliams, tačiau tai buvo mano požiūris, kurį būtinai norėjau išsakyti“, – tvirtino G. Nausėda.
Knygoje rašo, kad TS-LKD prieglobstį randa nesimokantieji iš praeities klaidų
Prezidentas knygoje taip pat aprašo įtempus santykius su praėjusios kadencijos valdančiaisiais konservatoriais ir tvirtina, kad šioje partijoje prieglobstį randa iš praeities klaidų nesimokantys politikai.
G. Nausėda teigia, kad dirbti su „valstiečių“ vadovaujama koalicija 2019–2020 metais buvo paprasčiau, nes asmeniškumai neturėjo tokios išskirtinės reikšmės, kaip dirbant su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politikais.
„Buvo mažiau arogancijos, mažiau paaugliško noro elgtis priešingai, nei siūlo Prezidentas“, – knygoje „Prezidentas Gitanas Nausėda: iš arti“ teigia šalies vadovas.
Pasak G. Nausėdos, nors santykiai su konservatoriais šiems būnant opozicijoje buvo gana draugiški, viskas staigiai pasikeitė, kai jie laimėjo 2020 metų Seimo rinkimus.
„Buvusio prezidento rinkimų pralaimėjimo, revanšo nuotaikos buvo labai stiprios. Įtempti santykiai susiklostė beveik iškart. Supratau, kad tai reikės ištverti“, – teigė jis.
Jis tvirtino dar po prezidento rinkimų supratęs, kad „su pralaimėjusia partija man dar teks išgyventi juodą laikotarpį“.
„Tiesiog ieškoma priekabių“
G. Nausėda knygoje prisimena, kad konservatoriams vos suformavus naują valdančiąją daugumą, buvo sureikšmintas atstovavimas Europos Vadovų Taryboje (EVT).
„Bet jei nebūtų buvę EVT, būtų buvęs iškeltas koks nors kitas klausimas. Siekiant revanšo, visos temos tinkamos“, – tvirtino prezidentas.
Jis pasakojo, kad pirmosiomis Vyriausybės darbo dienomis pas jį atėjęs konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pasiūlė keisti atstovavimo EVT modelį ir į dalį posėdžių vykti premjerei Ingridai Šimonytei.
G. Nausėda teigė, kad jo argumentų girdėti konservatoriai nenorėjo.
„D. Grybauskaitės vizitai į EVT konservatoriams kažkodėl neužkliuvo... Kol galiausiai viskas virto ganėtinai negražiu santykių aiškinimusi Europos ir Užsienio reikalų komitetuose Seime. Prieš Prezidentui vykstant į EVT, prasidėdavo įvairiausia kritika net dėl delegacijos dydžio. Buvo aišku, kad tiesiog ieškoma priekabių ir stengiamasi didinti įtampą“, – rašoma knygoje.
Jis tvirtino supratęs, jog šis ginčas buvo kertinis momentas: „Jeigu susvyruosiu, valdančioji koalicija pervažiuos volu ir tai tęsis iki pat kadencijos pabaigos. Pralaimėti neturėjau teisės, ir nepralaimėjau.“
Prabilo apie spaudimą Seimo komisijos liudytojams
G. Nausėda taip pat kaltino konservatorius griežus pirmaisiais smuikais Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusioje laikinojoje Seimo komisijoje.
Kaip rašė BNS, ši komisija pernai konstatavo, kad prezidentas yra pažeidžiamas dėl buvusių jo patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo, Rusijos, Baltarusijos specialiųjų tarnybų atstovais, be to, šalies vadovas galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.
Išvadose, kurias patvirtino visas Seimas, taip pat konstatuota, kad 2018 metais VSD direktorius Darius Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie šio komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.
G. Nausėda sakė, kad komisija stengėsi į politikavimą įvelti svarbiausias Lietuvos institucijas, o tai vertino kaip bandymus menkinti valstybės prestižą.
Jis taip pat tvirtino, kad daliai komisijai liudijusių asmenų buvo daromas spaudimas.
„Tik įėjusiems į kabinetą kai kuriems asmenims buvo daromas spaudimas: „Ar turi ką nors blogo pasakyti apie Prezidentą? Jei neturite, tai gal ir nelabai įdomu. Bet gal vis dėlto ką nors turite?“ – rašoma knygoje.
„Dar sykį pasikartosiu: kaip gali žmogus iš gatvės, kol kas tik vienas kandidatų į Prezidentus, ligi to neturėjęs jokių kontaktų su VSD, užsukti į departamentą ir pareikalauti tokio pobūdžio informacijos? Tai visiškai neįsivaizduojama, taip teigti tiesiog kvaila“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas teigė, kad komisijos nariai, o pirmiausia jai vadovavęs eksparlamentaras demokratas Vytautas Bakas privalo atsakyti už savo veiksmus „politiškai, o gal net ir teisiškai“.
G. Nausėda sakė, kad šis parlamentinis tyrimas jam priminė užpraėjusios kadencijos „valstiečių“ iniciatyvą tirti 2008–2009 metais kilusios ekonominės ir finansų krizės valdymą Lietuvoje.
„Atrodytų, prisimindama anos komisijos puldinėjimų absurdiškumą, dabar I. Šimonytė galėjo pasidaryti išvadas ir nešvarių metodų nebenaudoti. Deja, pagunda buvo per didelė. TS–LKD prieglobstį randa ta politikų dalis, kuri nesimoko iš praeities klaidų ir mėgsta lipti ant to paties grėblio su šūkiu „Mes niekada neklystame!“ – teigiama knygoje.
Sako rizikavęs patekti į konservatorių spąstus
G. Nausėda 2018 metais buvo kviečiamas dalyvauti konservatorių pirminiuose rinkimuose, kur jie rinko savo kandidatą į prezidentus.
Šalies vadovas sakė, kad juose nedalyvauti buvo vienas iš teisingiausių jo sprendimų.
„Dabar, kai pamačiau jų veidą iš arčiau, manau, kad tai buvo vienintelis galimas sprendimas ne tik politinės taktikos, bet ir moralinio pasirinkimo prasme. Būčiau patekęs į gudriai paspęstus spąstus ir sumaltas konservatorių intrigų girnose“, – teigė prezidentas.
Pasak jo, konservatoriai būtų „sudeginę“ jo kandidatūrą, priversdami jį pirminiuose rinkimuose susikauti su I. Šimonyte, kuri tąkart ir laimėjo partijos nominaciją bei varžėsi nacionaliniuose rinkimuose 2019 metų pavasarį.
„Būtų mane įvilioję, patikinę, kad jų protežė I. Šimonytė neina, o tada paskutinę minutę ji būtų paskelbusi, kad eina“, – sakė G. Nausėda.
„Aš anuomet pasitraukti jau nebūčiau galėjęs, būčiau priverstas dalyvauti vidiniuose rinkimuose, kuriuose balsuotų daugiausia partijos nariai. Pagrindinis konkurentas elegantiškai pašalinamas be teisės sugrįžti. Koks gali būti dalyvavimas prezidento rinkimuose, jei net vienos partijos rinkimuose laimėti negali?“ – teigė prezidentas.
Knyga „Prezidentas Gitanas Nausėda: iš arti“ bus išleista per vasario 27 dieną prasidėsiančią Vilniaus knygų mugę.
