Vilniaus miestas tikisi gauti valstybės finansavimą, kad „būtų atkimšti butelio kakliukai“, siekiant efektyvesnės evakuacijos ekstremalių situacijų atveju. Dėmesio centre – Mykolo Lietuvio gatvė ir Šiaurinė gatvė, kurių projektai miesto biudžetui, mero žodžiais tariant, yra sunkiai įkandami.
„Matydami aiškius tikslus, matydami ribotus išteklius, išgirdome iš dviejų ministerijų, kad bus peržvelgiami savivaldybių infrastruktūriniai projektai, kurie galėtų būti reikalingi pirmiausia kariniam mobilumui ir miesto evakuacijai įgyvendinti“, – teigė V. Benkunskas.
Pasak jo, projektai, kurie galėtų būti panaudoti tiek kariniam mobilumui, tiek evakuacijai, galės gauti valstybės finansavimą.
Antradienį meras Krašto apsaugos ministerijai (KAM), Vidaus reikalų ministerijai (VRM) ir Susisiekimo ministerijai pristatė penkis kertinius projektus, reikalingus „atkimšti tam tikrus butelio kakliukus“ ir „evakuoti miestą tinkamai“. Pabrėžiama, kad, paskelbus evakuaciją, miestas turėtų ištuštėti per 48 valandas.
„Šiaurinės gatvės projektas – 40 milijonų, Mykolo Lietuvio gatvės jungtis nuo vakarinio aplinkkelio iki Molėtų plento – 38 milijonai. Tokie projektai sunkiai įkandami vienam miestui padaryti. Visą laiką jie yra finansuojami kartu su valstybe, bet, jeigu prioriteto nebus tokio, tai akivaizdu, kad jie arba atsidės, arba užsitęs“, – sakė V. Benkunskas.
„Galiausiai A1 išvažiavimas prie Gariūnų jau yra ne miesto teritorija. Tą projektą turėtų įgyvendinti „VIA Lietuva“, – pridūrė Vilniaus meras.
Kalbėdamas apie Eišiškių plentą, V. Benkunskas akcentavo, kad jeigu bus priimtas sprendimas apgyvendinti toje teritorijoje vokiečių brigadą ir vokiečių karių šeimos narius, šio plento rekonstrukcija bus privaloma.
„Šiuo atveju mes turime konkrečias vietas, jas sutvarkius, mes turėtume greitesnę ir efektyvesnę evakuaciją. Aišku, tų projektų įgyvendinimas padėtų kasdien tvarkytis su piko valandomis esančiais kamščiais. Tai tarnauja universaliai, tiek gyvenant kasdien, tiek turint evakuacijos planus. Šiuo atveju mes tuos projektus esame pasidarę, įsivertinę, o dabar reikia sugalvoti tik, iš kur pinigų paimti“, – sakė V. Benkunskas.
Neries upė – tik kaip galimas evakuacijos kelias
Vilniaus meras aiškino, kad Neries upė gali būti panaudota pažeidžiamiems žmonėms, pvz., judėjimo negalią turintiems žmonėms iš ligoninės, evakuoti.
„Bet suprantame, kad pagrindinė evakuacija vyks tikrai keliais, geležinkeliais. Čia yra tik vienas iš pasirinkimų, mes neatmetame nė vieno pasirinkimo“, – akcentavo sostinės vadovas.
Tiesa, po spaudos konferencijos naujienų agentūros ELTA kalbinta krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad centrinė valdžia nemato poreikio į evakuacijos ir karinio mobilumo planus įtraukti logistiką vandens keliais, tačiau iniciatyvos imtis gali pačios savivaldybės.
„Kalbant apie vidaus vandenis ir vidaus vandenų panaudojimą kariniam mobilumui – jų panaudojimo galimybės yra ribotos ir iš savo pusės mes tokio poreikio nematome“, – žurnalistams po susitikimo su vidaus reikalų ir susisiekimo ministrais antradienį sakė D. Šakalienė.
„Bet tai, žinoma, neužkerta kelio savivaldybėms vertinti savo evakuacijos planuose visas galimybes“, – tikino ministrė, primindama sostinės mero idėją panaudoti Nerį kaip vandens kelią galimai evakuacijai.
