LRT TELEVIZIJA tęsia pažintį su norinčiais būti Lietuvos prezidentu. Vienas pretendentų yra žmogus, turintis darbo patirties Zoologijos ir parazitologijos institute, Vilniaus vykdomojo komiteto Butų ūkio valdyboje, Jaunimo teatre, Statybos treste ir medienos įmonėje. Taip pat sako padėjęs Lietuvai įsigyti krašto apsaugos įrangos, išrūpinęs valstybei 10 mln. dolerių paskolą iš Kanados. Ir padovanojęs 2 vagonus rąstų pastatyti namelį moteriai, kuri regėjo Švč. Mergelę Mariją. „Dienos temoje“ – Alfonsas Butė.
– Pone A. Bute, savo rinkimų programoje Jūs turėsite dar tas Lietuvos televizijos laidas, kurios bus skirtos kandidatams diskutuoti tarpusavyje ir debatuoti. Ši mūsų rubrika skirta supažindinti su Jumis, kaip su žmogumi. Jūs nesate užėmęs jokio politinio posto, nors esate kandidatavęs į Seimą nuo Krikščioniškosios demokratijos partijos. Kodėl nutarėte, kad neišrinktas į Seimą galite būti išrinktas prezidentu?
– Kiekvienas žmogus bręsta tam tikram žingsniui ir, kai subręsta, tą žingsnį žengia. Tai, kad nebuvau išrinktas nuo Krikščioniškosios demokratijos partijos Seimo nariu, čia žmonių apsisprendimas. Žmonės turėjo labai mažai informacijos apie mane, galbūt jos nepakankamai turi ir dabar. Manau, tai pagrindinė mūsų visuomenės problema, kad kai renkami mažiau žinomi kandidatai, jie neturi tokių galimybių apie save pasakyti, o žmonės neturi galimybių apie kandidatą sužinoti – čia pagrindinė problema.
– Bet dabar jau turi. Jūs 300 vadinamųjų elektroninių parašų atsiliekate nuo rinkimuose siekiančio dalyvauti premjero S. Skvernelio, o pirmąsias pasirašymo dienas lenkėte jį. Ar Jums tai buvo staigmena?
– Ne, man jokia staigmena nebuvo. Man staigmena greičiau buvo tai, kad už premjerą S. Skvernelį taip neaktyviai pasirašinėjama. O tai, kad žmonės ėmė pasirašinėti už mane ir gana aktyviai, pasakyčiau, kad tai dėl tam tikrų elektroninės erdvės, mano susirašinėjimo, „Facebook“ grupės žmonių aktyvumo. Kadangi šitie žmonės žino šiek tiek daugiau apie mane negu likusi visuomenės dalis.
– Savo biografijoje rašote, kad turite plačių ryšių, minite, kad esate padėjęs Lietuvai gauti pirmąją milijardinę Pasaulio banko paskolą. Gal galite trumpai pasakyti, per kuriuos pasaulio galinguosius tada veikėte? Tuo metu, jeigu neklystu, vadovavote „Lietmedžiui“. Ar čia buvo kitu laiku?
– Tuo metu vadovavau 3 uždarosioms akcinėms bendrovėms. Tai buvo „Lietmedis“, „Kanada Lietuva“ ir „Lietuva Kanada“, kuri turėjo ryšių su Kanados verslininkais, o jie turėjo ryšių per visą pasaulį. Čia truputėlį Jūs neteisingai išsireiškėte. Aš padėjau Lietuvai, sudariau galimybę gauti milijardinę paskolą.
– Tai aš būtent to ir klausiau.
– Todėl, kad buvo mano partneriai, žymūs pasaulyje žmonės kreipėsi į Pasaulio banką ir jie tarpininkavo. Ir Pasaulio bankas pasiūlė iki 10 mlrd. kreditą. Man pasiūlius G. Vagnoriui, jis pasakė parašyti pasiūlymą. To pasekoje viena iš mano kompanijų „Kanada Lietuva“...
– Ji Lietuvoje vadinasi „Canlieta“, taip?
–„Canlieta“ parašė, kad galėtų tarpininkauti, jeigu vyriausybė kreiptųsi ir prašytų. Atitinkamai buvo vyriausybės parašytas toks raštas. Aš dar priminsiu, kad už 7,5 proc. metinių palūkanų. Tuo metu iš vyriausybės atėjo ranka ištaisyti žodžiai, kad vyriausybė ne prašo, o sutiktų, ir ne už 7,5 proc., o už 9 proc. Mane tai labai nustebino. Ir aš vis dėlto nesupratęs tos sistemos, dabar tai ją visiškai suprantu...
– Bet vis dėlto grįžkime prie klausimo, per ką Jūs veikėte, nes minėjote, kad žymūs žmonės kreipėsi ar Kanadoje, ar Vašingtone į Pasaulio banką ir buvo prieita prie to tarpininkavimo.
– Iš Kanados. Kanados, tarp kitko, vyriausybei vadovavo premjeras M. B. Mulroney, ir pirmasis 10 mln. paskolą, ne milijardų, milijonų, davė paskolą Lietuvai.
– Jūsų puslapyje rašoma, kad milijardinė paskola, – aš tik cituoju.
– Jūs truputėlį supainiojote du išsireiškimus...
– Aš nieko nesupainiojau...
A. Butė: Milijardinė, čia du atskiri dalykai. Tie patys žmonės, kurie tarpininkavo, kad Lietuva gautų milijardinę, milijoninę paskolą, tą 10 mln., čia buvo negrąžinama tokia pagalba, jie turėjo ryšių su Pasaulio banku, aš neturėjau ryšių. Bet būtent per juos buvo išeita į Pasaulio banką. Tačiau G. Vagnorius, vyriausybės vadovas, kai mes jau parašėme visus dokumentus, suderinome, kad vyriausybė sutinka imti už 7,5 proc., pamatęs, kad yra parašyti 7,5 proc., (liepė) ministrui V. Židoniui iš karto pasirašyti, aš supratau, kad bus viskas neigiama...
Pasaulio bankas atsakė, kad sutiktų Lietuvai duoti milijardinę, ne 10 mlrd. dolerių paskolą, bet iš esmės vyriausybė atsisakė paimti šitą paskolą, matomai dėl to, kad buvo parašyta, kad prašėme ne 7,5 proc., o 9 proc. Būtent tą paskolą vėliau paėmė, tiktai visiškai ne už tuos procentus, o žymiai didesnius.
– Aš norėjau išgauti atsakymą, per ką Jūs veikėte, kas buvo tie žmonės, bet Jūs paminėjote tik Kanados premjerą ir daugiau nieko.
– Kanados premjeras, buvo žydų tautybės žmogus ir dar vienas verslininkas, kurio nenorėčiau minėti.
– „Canlieta“, jei teisingai sako Lietuvos archyvai, yra bankrutavusi įmonė, kaip ir bankrutavęs yra „Lietmedis“.
–Taip. Čia reikėtų dabar pratęsti tą tarpą nuo „Canlietos“ bankrutavimo iki „Lietmedžio“ bankrutavimo...
– Labai tęsti turbūt nėra ko, tiesiog Jūsų klausiu dėlto, nes, kaip suprantu, Jūs manote, kad turite efektyvaus vadovavimo patirties. Bankrotas nėra pasaulio pabaiga, bet nėra labai didelė sėkmė. Kodėl manote, kad galėtumėte efektyviai vadovauti Lietuvai, nes tame, ką Jūs vadinate savo programa, yra nemažai dalykų apie vidaus politiką, ne apie užsienio, kas iš tikrųjų yra pagrindinė Lietuvos prezidento veiklos sritis.
– Aš klausimu į klausimą galėčiau užduoti, kodėl dabar Lietuvai...
– O gal galite geriau atsakyti į klausimą, o ne užduoti man klausimą, nes aš nekandidatuoju ir nepretenduoju kandidatuoti?
– Bet Jūs užduodate tokį klausimą, į kurį negali būti kito atsakymo...
– Tai duokit atsakymą.
– Čia irgi metodas kaip vieną ar kitą kandidatą parodyti neigiamoje pozicijoje.
– Pone A. Bute, aš klausiu, kas Jus verčia arba skatina manyti, jei taip skambės pozityviau, kad Jūs galėtumėte efektyviai vadovauti dalykams Lietuvoje, kai nepasisekė vadovauti savo įmonėms?
– Tam, kad pasisektų vadovauti įmonei, reikalinga pigiai ir kokybiškai gaminti produkciją.
– Na, ne visi gamina produkciją, yra kitokių įmonių...
Bet šitos įmonės, jei kalbate apie „Canlietą“, tai buvo vienas iš „Canlietos“ filialų Šiauliuose ir bankrutavo Šiauliuose. Visų pirma verslo sėkmę lemia sąlygos vienoje ar kitoje valstybėje. Verslo sėkmę lemia, kiek yra pigūs kreditiniai resursai ir...
– Jūs turėjote priėjimą prie įvairiausių įtakingų žmonių, kurie galėjo valstybei gauti kreditą, tai galėjote gauti ir įmonėms turbūt?
– Nemanau, kad Jums neaišku, kad valstybei gauti kreditą yra valstybinės garantijos.
– 1992 m. Lietuva nebuvo ta valstybė, kuri labai lengvai galėjo gauti garantiją.
– Nebuvo. Valstybinės garantijos ir vienaip arba kitaip, tai yra solidus gavėjas. O bet kuri įmonė kreiptis nei į Pasaulio banką, nei į kažkokį kitą banką, į tarptautinius bankus negali. Ji priversta kreiptis į tą banką, kuris yra Lietuvoje.
– Pirmą kartą girdžiu, kad Lietuvos įmonė negali prašyti kreditavimo ne Lietuvos banke.
– O aš pirmą kartą girdžiu, kad bet kuri įmonė, šiandien susikūrusi Lietuvoje, galėtų kreiptis į bet kokią, ną, ji nežinoma užsienyje... O užsienio komerciniai bankai Lietuvos įmonių visiškai nevertino, jie neturėjo jokių vertinimo kriterijų.
– Bet „Lietmedis“ veikė iki 2015 metų.
– O ką tai pasako?
– Tai Jūs pasakykite, ar 2015 m. Lietuvos įmonės galėjo skolintis užsienyje, ar ne?
– „Lietmedis“ bankrutavo dėl to, kad nebuvo iš viso visų kitų dedamųjų, kas reikalinga įmonėms, kad išgyventų.
– Tai kitoms įmonėms pasisekė labiau, nes jos veikė srityje, kur kitos dedamosios buvo išvystytos, nes yra daug nebankrutavusių įmonių iš to meto?
– Jeigu sąlygos būtų geros, šiandien žmonės nebūtų išvažiavę. Daugiau nei milijonas žmonių ir įmonės būtų kūręsi čia pat, vietoje. Ir būtų gausybė gerai apmokamų darbo vietų, tačiau kažkodėl Jūs norite suvesti viską į vieną įmonę, kuri bankrutavo. Čia yra tiktai išraiška, kad Lietuvoje nėra sąlygų verslui vystytis.
– Aš nenoriu nieko suvesti. Kalbu apie įmones, kurioms Jūs vadovavote, nes Jūs pretenduojate būti LR prezidentu. Negaliu kalbėti apie įmones, kurios arba bankrutavo, arba ne, ir kurioms Jūs nevadovavote. Savo biografijoje, pateiktoje prezidento rinkimams, sakote, kad 1987 m. KGB iniciatyva buvote atleistas iš Jaunimo teatro direktoriaus pavaduotojo pareigų ir šalių susitarimu pervestas į Vilniaus statybos trestą eiliniu darbininku, žemės kasėju, kur dirbote metus. Tarp ko buvo tas susitarimas, tarp kokių šalių – tarp KGB, Jaunimo teatro ir Vilniaus statybos tresto? Ar kitų šalių?
– Tuo metu dirbau Jaunimo teatro direktoriaus pavaduotoju. Įvyko ten toks garsus skandalas, kada buvo svarstomas mano dviejų darbuotojų, dalyvavusių prie A. Mickevičiaus paminklo....
– Vieną iš jų asmeniškai pažįstu, bet klausimas buvo apie tai, kokios šalys susitarė Jus pervesti iš Jaunimo teatro į Statybos trestą?
– Jaunimo teatras su Statybos trestu. Iš direktoriaus pavaduotojo, reiškia nomenklatūros darbuotojo, perveda į eilinius žemės kasėjus. Tai, žinote, tuo metu tenai šeimininkavo sovietinės struktūros, ir tikriausiai Jums turėtų būti aišku, kad ne be tų struktūrų įsikišimo. Aš buvau, taip sakant, „labai paaukštintas“.
– Bet Seimo rinkimams prieš 15 m. pateiktoje biografijoje rašote, kad po darbo Jaunimo teatre Statybos valdyboje dirbote brigadininku. Tuomet darbas eiliniu kasėju neatrodė reikšmingas ar dėl kitko praleidote tą dalį?
– Ir vėl mes einame prie smulkmenų,
– Jos kartais yra reikšmingos.
– Jos niekam nereikšmingos. Brigadininkas yra tokia pati darbininko kategorija, ir ar tai svarbu, kad po to brigada išrinko mane, kaip turintį aukštąjį išsilavinimą ir buvusį nomenklatūros darbuotoją, kuris padarė didelius darbus, ir patikėjo, kad vadovaučiau 7 žmonių brigadai.
– Suprantu, bet Jūs pats praleidote tą detalę, o dabar ją priminėte, dėl to klausiu.
– Nemanau, kad čia yra labai reikšminga.
