Gyvename laikais, kai melas ir tiesa persipina taip meistriškai, kad kartais sunku net atskirti kas tikra, o kas – pavojingas išpuolis prieš mus. Dezinformacija tapo nematomu ginklu, galinčiu ne tik klaidinti, bet ir supriešinti visuomenę, sukelti nesaugumą ar net pakirsti pasitikėjimą valstybe. „Šiuolaikinis kibernetinis laukas susideda iš daug dalių. Ta erdvė darosi vis labiau komplikuotesnė“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Išaušus dienai X“ teigia dezinformacijos ekspertas Lukas Andriukaitis.
Dezinformacija – galingas ginklas
Anot pašnekovo, kibernetinis laukas kelia įvairių informacinių iššūkių, todėl žmonės neretai lieka apgauti, iš jų yra išviliojami duomenys.
„Galimybė prarasti savo asmeninius duomenis arba netgi prarasti savo saugumą ta prasme, kad priešiški veikėjai sužinos, kur mes gyvename, ką mes veikiame“, – tikina jis.
Kaip pasakoja L. Andriukaitis, net ir nevykstant karams, karinis konfliktas gali vykti kibernetiniame lauke. Jis pažymi, kad Lietuvai priešiškos valstybės, tokios kaip Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja, Iranas turi stiprius programišius.
„Jie būtent ir orientuojasi ieškoti silpnų vietų ir dažnai jiems pasiseka, nes kibernetinis pasaulis darosi vis platesnis ir kartais pakankamai sunku apgalvoti, pro kur tas priešas gali ateiti ir viską apsaugoti“, – kalba L. Andriukaitis.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Liudas Ališauskas sako, kad dezinformacija siekiama blogų tikslų – suklaidinti ir paveikti auditoriją.
„Masinės technologijos įgalina klaidingą dezinformacijos skleidimą siekti pavojingų būsenų, kad paruoštų aplinką, prieškarinius veiksmus, atimtų iš piliečių galią priešintis ir įtikintų, kad agresorius yra ne priešas, o draugas. Tai labai galingas ginklas, naudojamas šiandien“, – tikina jis.
Dezinformacijos atpažinimas, anot L. Andriukaičio, susideda iš kelių dalykų – kritinio mąstymo ir informacijos tikrinimo.
„Kritinis mąstymas, kai skaitai ir nesi tikras, kad tai yra tiesa, nepriimi visko už gryną pinigą ir bandai pasižiūrėti, ar nėra kokios papildomos informacijos. Kitas dalykas yra tikrinimas – pasižiūrėti, ar tas žmogus kalba tiesą ar ne, pasižiūrėti, ar tie faktai, kuriuos pateikia vizualine, vaizdine forma, ar jie nėra sugeneruoti su dirbtiniu intelektu ar pavogti iš kažkur, sufotošopinti“, – aiškina jis.
L. Andriukaitis išskiria Baltijos šalyse veikiančią organizuotą programišių grupuotę „Ghostwriter“.
„Viena garsesnių programišių grupuočių yra „Ghostwriter“, kuri veikia per visas Baltijos šalis ir yra pakankamai organizuotos, tikėtina, valdomos tokių valstybių kaip Rusijos, siekiant paveikti gyventojus ir naudojant ne vieną įrankį, bet naudojant visą eilę nuhackinimų, pavogtų paskyrų, tiek trolių, botų“, – pasakoja dezinformacijos ekspertas.
Trolių, botų ir kiborgų skirtumai
Pašnekovas pateikia skirtumus tarp socialiniuose tinkluose esančių trolių ir botų. Pavyzdžiui, trolis, siekdamas apgauti, suklaidinti auditoriją prisijungia iš savo paskyros ir rašo įvairius komentarus.
„Jeigu atsiverstumėte dienraščio komentarus, tai pamatytumėte, kad yra to paties asmens piktas komentaras. Čia yra bazinis trolio pavyzdys – žmogus piktas prisijungia prie paskyros ir išlieja savo tulžį, siekdamas tam tikrų tikslų – apgauti, paveikti, suklaidinti“, – tikina jis.
Štai, pavydžiui, botai jau yra sugeneruotos paskyros, valdomos algoritmų. Jie dažnai naudoja dirbtinio intelekto sugeneruotą tekstą ir siekia išplėsti informaciją dideliu mastu.
„Tai reiškia, kad troliai ir botai veikia tandemu – troliai rašo tikrą turinį, bando sugeneruoti sensacijas, skandalus, o botai stengiasi to trolio žinutę paskleisti kuo plačiau kuo didesnei auditorijai“, – teigia dezinformacijos ekspertas.
Tačiau šiuo metu plačiau kalbama ir apie kiborgus – tai paskyra, kuri veikia kaip botas, tačiau prie jos gali prisijungti žmogus ir elgtis kaip trolis.
„Tai yra daroma tam, kad nebūtų galima jų išrankioti. Socialinėje erdvėje sunkiau nuimti tokias paskyras ir lengviau manipuliuoti žmonėmis“, – aiškina jis.
Ragina išmokti tikrinti informaciją
Paklaustas, ką mano apie technologijų milžinės „Metos“ naikinamą faktų tikrinimo programą, L. Andriukaitis tikina, kad tokiu atveju atsiras daugiau erdvės „blogiesiems veikėjams“.
„Tie vadinami „community notes“ arba bendruomenės užrašai, kur kiti bendruomenės nariai gali pridėti paaiškinimus prie įrašų, kad paaiškintų arba pataisytų informaciją. Idealiame pasaulyje tai turėtų veikti, nes yra 20 žmonių bendruomenė, vienas apsimeluoja, kiti pamato ir viešai jį pavadina melagiu. Problema yra ta, kad yra žmonių, kurie apsimeta, pakišinėja, yra netikrų paskyrų, kurios yra sukurtos greitai dideliu mastu. Jei „Meta“ arba kitos socialinių tinklų platformos atsitraukia iš to stebėjimo, tai atsiranda daugiau erdvės blogiesiems veikėjams“, – dėsto pašnekovas.
Norint apsaugoti savo įrenginius, dezinformacijos ekspertas siūlo įsidiegti antivirusines programas ir išmokti naudotis pagrindiniais faktų tikrinimo įrankiais.
„Aš siūlyčiau išmokti pagrindinius įrankius, kaip tikrinti informaciją, pažiūrėti VPN ir kitas antivirusines programas, kurios šiek tiek apsaugotų jūsų prietaisus. Taip pat pasianalizuočiau, kaip propaganda ir dezinformacija yra gaminama, kaip troliai, botai veikia, kokie yra pagrindiniai triukai, kaip yra vagiama informacija“, – teigia L. Andriukaitis.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
