Informacija – tai galia, o socialiniai tinklai – 21-ojo amžiaus Pandoros skrynia? Platformos, leidusios suorganizuoti tokius judėjimus kaip Arabų pavasaris ar „Okupuokime Volstrytą“, pastaraisiais metais vis labiau atsiduria diskusijų įkarštyje dėl politinių manipuliacijų ir dezinformacijos.
2024-ųjų lapkričio 24 diena, Rumunijoje įvyksta pirmasis prezidentų rinkimų turas. Daugelio rumunų ir europiečių nuostabai, į priekį įsiveržia iki tol mažai girdėtas, debatuose nedalyvavęs, prorusiškų pažiūrų, prieš NATO pasisakantis Calinas Georgescu – jis surinko 22,9 proc. balsų, o jo proeuropietiška konkurentė Elena Lasconi – 19,18 proc.
C. Georgescu išpopuliarėjo socialiniame tinkle „TikTok“, kur turėjo 298 tūkst. sekėjų, 3,8 milijonų patiktukų, o jo keliami vaizdo įrašai sulaukdavo kone milijono peržiūrų. Kandidato kuriamame turinyje – skepticizmas dėl NATO, kritika Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, Rusijai ir Vladimirui Putinui palanki retorika.
Kaip anksčiau buvo skelbta LRT.lt, Rumunijos žvalgyba nustatė, kad apie 25 tūkst. paskyrų platformoje „TikTok“ buvo siejamos su C. Georgescu rinkimų kampanija. Net 800 paskyrų buvo sukurtos dar 2016 m., bet buvo neaktyvios, o per rinkimų kampaniją „atsigavo“ ir ėmė uoliai remti Kremliui palankų kandidatą. Žvalgyba nustatė, kad kitame soc. tinkle „Telegram“ veikė grupė, koordinavusi rinkimų kampaniją tinkle „TikTok“, – netikras paskyras, daugybę kibernetinių atakų trikdant rinkimų kampaniją, kriptovaliutomis perkamas soc. tinklų žvaigždes, nuomonės formuotojus ir kitus organizuotus kišimosi metodus.
Visų akys nukrypo į Rusiją, bet ši savo įsikišimą neigė. Remiantis paviešinta informacija, Rumunijos Konstitucinis Teismas anuliavo pirmojo turo rezultatus.
2025-ųjų sausio 20 diena, Vašingtono Kapitolijuje prisiekia 47-asis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Inauguracijoje stovi trijų didžiausių socialinių tinklų vadovai: „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas, „X“ savininkas ir artimiausias D. Trumpo bendražygis Elonas Muskas bei vis labiau populiarėjančio „TikTok“ vadovas Shou Zi Chew.
2022 m. E. Muskas įsigijo tinklo „Twitter“ platformą už 44 milijardus JAV dolerių. E. Muskui iš esmės tapus vienintele platformai vadovaujančia galva, tinklas buvo pervadintas į „X“, nemažai darbuotojų buvo atleisti iš darbo, atlaisvintas turinio moderavimas – vieni tai sveikino kaip sugrįžimą prie žodžio laisvės principų, kiti reiškė nuogąstavimus dėl padidėjusios dezinformacijos. Taip pat buvo sugrąžinta D. Trumpo paskyra.
E. Muskas pristatė „Bendruomenės pastabų“ funkciją. Iš esmės, ši funkcija skirta socialinių tinklų vartotojams paneigti kokį nors įrašą, kuriame galimai yra dezinformacinio turinio. Tačiau vasario 20 d. E. Muskas paskelbė, kad „Bendruomenės pastabų“ funkciją reikia tobulinti, nes esą ja per daug naudojasi vyriausybės ir tradicinės žiniasklaidos priemonės.
Šitaip jis atsiliepė į kilusį ažiotažą, kai D. Trumpas išvadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį diktatoriumi ir kad jis yra itin nepopuliarus savo šalyje – neva jį remia tik 4 proc. šalies gyventojų. „X“ platformoje vartotojai stojo ginti V. Zelenskio neigdami D. Trumpo paskleistus skaičius. E. Muskas tikino, kad V. Zelenskis kontroliuoja apklausas apie savo reitingus ir eilinį kartą pažėrė kritikos Jungtinių Valstijų tarptautinio vystymo agentūrai (USAID), esą skyrusiai paramą Kyjivo tarptautiniam sociologijos institutui, kurio apklausos rodo, jog V. Zelenskį palaiko 57 proc. ukrainiečių.
Prieš kurį laiką Vokietijoje kilo nerimo banga dėl E. Musko retorikos apie partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). AfD traktuojami kaip radikalūs dešinieji, bet pagal partijų reitingus rikiuojasi antroje vietoje. E. Muskas „X“ platformoje reiškė palaikymą AfD, platformoje organizavo interviu su partijos lydere Alice Weidel.
Visgi, toks palaikymas sukėlė klausimų Bundestagui, ar tai nėra parama partijai AfD. Pagal Vokietijos įstatymus, trečiųjų šalių vykdoma rinkimų reklama yra laikoma parama partijai, o iš ne ES šalių parama partijoms yra draudžiama.
Vienas naujausių jo skambių pasisakymų – įrašas tinklo „X“ paskyroje, kuriame raginta „nedelsiant JAV trauktis iš NATO“.
Skandalingai nuskambėjo ir Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio užsipuolimas – šiam toje pat E. Muskui priklausančioje platformoje pareikšta: „Tylėk, mažas žmogau.“
Bet visa tai tik keli politikos ir socialinių tinklų „draugystės“ epizodai. Nerimą kelia ne tik išorės valstybių įtaka ir gebėjimas skleisti atitinkamą turinį, siekiant paveikti rinkimų rezultatus ar žmonių nuomonę, bet ir pačių korporacijų santykis su žodžio laisve ir viešąja erdve, o pastaruoju metu – ir atviras kišimasis į tarptautinės politikos reikalus.
Kulminacija iššūkių, su kuriais nesusitvarkė liberali demokratija
Kaip teigė VU TSPMI doktorantas Aivaras Žukauskas, tokie svečiai, kurie pasirodė prezidento inauguracijoje, akademikams nuostabos nekelia. Politika dabar neatsiejama nuo socialinių tinklų: anksčiau šios platformos įkvėpė tokius judėjimus kaip Arabų pavasaris, „Okupuokime Volstrytą“ ar protestus Baltarusijoje prieš Aleksandro Lukašenkos režimą, o dabar socialiniai tinklai kelia riziką, kad manipuliavimu pasinaudos tiek korporacijos, tiek autoritariniai režimai.
„Tai iš esmės buvo tokia kaip ir kulminacija“, – sako jis.
„Viešoji erdvė turėtų būti ta vieta, kur susiduri su tais, kurių nesitiki matyti arba nenori matyti. O šita algoritminė socialinė medija sukuria erdvę, kurioje šita galimybė gali būti apskritai išstumta.“
A. Žukauskas
Kaip sako A. Žukauskas, D. Trumpą apsupę socialinių tinklų banginiai yra kulminacija iššūkių, su kuriais nesugebėjo susitvarkyti liberalioji demokratija. Pasak akademiko, neprivilegijuotos socialinės grupės įprastai atsisakydavo dalyvauti socialinėse ir politinėse diskusijose, o vėliau tai peraugo į savotišką cinizmą.
„Į savotišką cinizmą, kur šiandien politika neretai matoma kaip cirkas, kuriame tu išsikepi popkornų ir žiūri, kas blogiausia ten gali nutikti, nes visi jie vis tiek yra vienodi. Kiek šiandien tenka stebėti viešąją erdvę, (...) yra toks vyravimas, kad visi pavargę nuo to cinizmo, nuo tam tikrų korupcijos skandalų, kad tiesiog geriau rinksiu tą, kuris atrodo labiausiai išprotėjęs, ir žiūrėsime, kas bus. Vis tiek blogiau jau negali būti“, – su ironijos gaidele kalbėjo A. Žukauskas.
Žiniasklaida šiuo atveju, teigia jis, nesugebėjo susitvarkyti su vis spartėjančia socialinių tinklų banga, kadangi socialinių tinklų algoritmas skatina emociją, o ne kokybišką turinį.
„Dėl šitos priežasties medijos [žiniasklaida – LRT.lt] dažnai atsiduria tarp kūjo ir priekalo, kai joms reikia kaip ir išlaikyti publikas, pagauti jų dėmesį, bet ir kažkokiu būdu ieškoti kokybės. Tai virsta gana makabriškais reiškiniais“, – sakė jis.
Politikos pobūdis pasikeitė dar atsiradus televizijai
Socialiniuose tinkluose lengva paskęsti informaciniame burbule, nes tam tikri veikėjai ganėtinai lengvai prisijaukina tiek politine kaire, tiek politine dešine nusivylusius vartotojus. Neatsilieka ir patys politikai, kurie per socialinius tinklus tiesiogiai bendrauja su savo rinkėjais, skleidžia savo naratyvą, kurio žmonės linkę netikrinti, o aklai tikėti, nes tai atitinka jų pačių požiūrį.
Paminėjus tai kalbantis su A. Žukausku, šis atsakė, kad dažnai kalbama apie „politikos personalizacijos“ procesą. Anksčiau valstybę įkūnydavo karalius, laikęsis atstumo nuo visuomenės ar paprastų gyventojų, o su naujų medijų atsiradimu staiga pasikeitė pačios politikos pobūdis. Jau vien atsiradus televizijai politikams teko ieškoti naujų būdų, kaip galima būtų susieti save su žiūrovais.
„Pradėjo trumpėti žinutės, dingo iš jų niuansai, tie politikai, kurie siekė kažkokių pozicijų, pradėjo save pozicionuoti kaip paprastesnius, žmogui artimus personažus. Tai, ką matome dabar, kai jūs kalbėjote apie tą patį „TikTok“ arba Joe Roegano tinklalaidę, kuris pastaraisiais metais atsiskleidė kaip visiškai politizuotas medijos veikėjas, yra ta tąsa, kad socialinėse medijose intymumo laipsnis yra padidintas. Kai kurie politikai labai aktyviai tuo naudojasi, jie automatiškai bando sukurti savo saito su auditorija, asmeniškumo su savo auditorija įspūdį“, – sakė jis.
„Informacija yra galia, tai yra politinė galia.“
M. Katkus
O kiek mums svarbi tiesa?
Daliai socialinių tinklų vartotojų, ypač „TikTok“, algoritmas gali mesti sąmokslo teorijų prisotintus įrašus. Pavyzdžiui, vienu metu virš JAV skraidę neaiškūs objektai, veikiausiai dronai, internautų būdavo įvardijami kaip nežemiškos kilmės arba priskiriami tokioms valstybėms kaip Kinija ar Iranas. Tiesa, nepadėjo ir tai, kad pati Amerikos Vyriausybė aiškios informacijos tais klausimais nepateikė.
Vargu, ar didžioji dalis vartotojų taip lengvai įnyksta į sąmokslo teorijas, tačiau A. Žukauskas rizikų įžvelgia.
„Rizikos yra. Aš manau, kad jos ir skleidžiasi viešojoje erdvėje. Tai nulėmė ir pačios kultūros pobūdis, (...) kad mes turime judėti kuo greičiau ir suvartoti kuo daugiau informacijos. Tai automatiškai nepalieka daug laiko tokiam tyrinėjimui ir bandymui ieškoti autoritetingų šaltinių ir t. t. Natūralu, kad daugėja judėjimų, kurie yra įsitikinę savo tiesa“, – sakė jis.
Anot jo, socialinės medijos leidžia žmonėms ieškoti bendraminčių ir nebelieka galimybės ieškoti kitos perspektyvos arba kitų šaltinių, kurie galėtų pateikti objektyvią nuomonę ar poziciją. Čia ir yra didžioji rizika, sako A. Žukauskas, juolab kad dabar viešosios erdvės sąvoka dėl socialinių tinklų suprantama visiškai kitaip.
„Viešoji erdvė turėtų būti ta vieta, kur susiduri su tais, kurių nesitiki matyti arba nenori matyti. O šita algoritminė socialinė medija sukuria erdvę, kurioje šita galimybė gali būti apskritai išstumta. Čia yra rizika, į kurią tikrai reikėtų atkreipti dėmesį, ypač su tais dalykais, kurie vyksta su socialinėmis platformomis, kur yra naikinami visokie kontrolės mechanizmai. Kiek žinau, Europoje tinklas „Facebook“ neišjungė faktų tikrinimo programos, tai padaryta tik Amerikoje. Bet tai yra gana grėsmingas signalas“, – komentavo A. Žukauskas.
Pašnekovas pateikia pavyzdį, technosociologų vadinamą „pliuralistine tamsa“, kai ankštoje teatro salėje sėdi žiūrovai, o rodomas spektaklis yra itin prastas. Spektaklį stebintis žiūrovas negali jo iškęsti, jis nežino, ką apie spektaklį mano kiti žiūrovai, todėl bijo atsistoti ir išeiti iš salės. Dalykas tas, kad kiti žiūrovai mąsto lygiai tą patį.
„Šita analogija dažnai vartojama kalbant apie autoritarinius režimus, kad autoritariniai režimai per savo „skaldyk ir valdyk“ strategiją supančioja bet kokį bandymą išreikšti platesnę ar tikrą nuomonę. Šiuo atveju socialinės medijos įgalina įžvelgti šitą dalyką, tai čia toks optimistinis variantas. (...)
Bet dažnai technosociologų pamirštamas dalykas, kad šitas efektas turi ir kitą pusę – jie gali dar labiau paskandinti toje pliuralistinėje tamsoje. Tokiais atvejais, kai naršai tinkle „TikTok“ ar kitoje socialinėje platformoje, tu matai milijonus patiktukų, pasidalijimų, daugybę komentarų, kur visi vieni kitiems pritaria ir t. t. Tai irgi automatiškai tave įkiša į tam tikrą rėmą: aha, jeigu šitiek daug žmonių pritaria tam, tai yra visiškai natūrali reakcija, tai turėtų būti tiesa arba turėti kažkiek tiesos, kad ir kokia ten nesąmonė būtų pasakojama“, – kalbėjo A. Žukauskas.
„Tai yra tam tikra politikos personalizacijos tąsa. (...) Aktyvistai šitą pasiėmė, bet laikui bėgant autoritarai, korporacijos, kurios siekia galbūt monetizuoti šituos visus mechanizmus, išmoksta su tuo elgtis ir pritaikyti tai savo reikmėms. Aš manau, kad ta politikos personalizacijos, tokio nusivylimo tradicine parlamentine politika ir tokio prisitaikymo prie ne visada gerų motyvų turinčių veikėjų kombinacija lemia, kad per tą algoritmą ir psichologinius aspektus (...) jautiesi stipriau, prisijungdamas prie tos publikos nuomonės“, – teigė A. Žukauskas.
Psichologinis programavimas
Duomenų analizės bendrovės „Repsense“ vadovas Mykolas Katkus laikosi pozicijos, kad tinklai „Facebook“ ir „X“, nepaisant jų kontroversijų, vis tiek riboja savo algoritmų agresyvumą. Tokių priemonių buvo imtasi ypač po pirmosios D. Trumpo kadencijos, nes politikas 2016 m. rinkimų įkarštyje išnaudojo socialinių tinklų algoritmus savo politiškai aštriai žinutei skleisti.
Pasak M. Katkaus, socialinių tinklų komercinė sėkmė yra susijusi su tuo, kad algoritmai skatina turinį, kuris žmonėms yra pagiežingas, aikštingas, aistringas, verčia juos skaldytis ir reikšti akivaizdžias emocijas. Paprasčiau tariant, tai yra turinys, kuriame geriausiai jaučiasi futbolo sirgalius, turintis ir mylintis savo komandą, tačiau lygiai taip pat stipriai nekenčiantis priešininkų komandos.
„Faktas, kad apskritai visi tinklai tapo mažiau agresyvūs. Netgi dabar „Metoje“ ar „X“ negali padaryti tokios kampanijos, kad akimirksniu sukurtum kažkokią kitą realybę, negu ta, kurioje žmonės egzistuoja“, – sakė jis.
Tačiau kiniškas „TikTok“ savo agresyvaus algoritmo neperžiūrėjo, tvirtino M. Katkus. Kitaip nei tinklas „Facebook“ ar „Instagram“, kur žmonės dalijasi savo, draugų ar šeimos nuotraukomis, „TikTok“ yra grynai pramoginė platforma, akcentuojanti greitą dopamino pliūpsnį ir rodanti turinį, kurio žmogus įprastai net nematytų. „TikTok“ iš esmės net nereikalauja pažymėti kokį nors įrašą kaip patinkantį, užtenka praleisti daugiau laiko jį žiūrint ir jau bandoma atspėti, ką vartotojui geriausia pasiūlyti.
„Atsiranda didelis psichologinis įsitraukimas į tą turinį, gali žmogui labai daug ką parodyti, o jis jaučia, kad pats pasirinko tai žiūrėti. Įsitraukimas į tą tinklą yra didesnis negu įsitraukimas į kitus tinklus. Čia ir atlikti tyrimai – žmonės feisbuke ar instagrame yra daug atviresni aplinkai negu žmonės, kurie kuria tiktoke. (...) Tai yra psichologinis programavimas, tave programuoja žiūrėti nuo namų interjero, ar ką ten būsi pasirinkęs, bet lygiai taip pat tave gali programuoti žiūrėti kažkokį konkretų politiką“, – kalbėjo M. Katkus.
„Tada atsiranda visi nauji politikai ir ar Vaitkaus, ar to rumuno iškilimas yra labai tiktokiškas fenomenas. Žmogus buvo nežinomas, staiga jis tampa labai žinomas. Paskui, aišku, visuomenė sužino, kad tiktokas yra labai didelis tinklas. Lietuvoje mano, kad čia populiarus jaunimo tinklas, nors jau seniai nebe taip, tuo tiktoku naudojasi grupė žmonių, kurių amžius yra platus“, – teigė M. Katkus.
Tinklo „TikTok“ algoritmo paslaptis – Kinija
M. Katkus akcentuoja, kad iš esmės žmogus niekada negali būti tikras, kokį turinį jam parodys jo naudojamas socialinis tinklas – tai galioja ir tos pačios „Metos“, ir tinklo „TikTok“ atžvilgiu. Tad pašnekovas kelia klausimą, ar nereikėtų apskritai pasižiūrėti, tvarkyti ar pažaboti, kaip socialiniai tinklai dalija tas rekomendacijas.
Tačiau kalbant apie tinklą „TikTok“, iškyla kitas svarbus niuansas – socialinio tinklo algoritmo paslapties vieta, esanti Kinijoje.
„Šalyje, kuri yra, vadinkime, strateginis Vakarų pasaulio arba bent jau Amerikos priešininkas. Tada kyla klausimas, kaip, pvz., šiandien yra diskusija žurnale „The Information“, turbūt geriausiai informuotame Silicio slėnio leidinyje, (...) tiktoko nenorėjimas atskleisti savo algoritmų ar perkelti į kitą šalį yra absoliučiai beprasmiškas ar kvailas, nes tai yra kompanija, kur 20 proc. valdo užsienio investuotojai, didžioji dalis jų yra amerikiečiai. Kinija viską daro Europoje, privatumo duomenis irgi saugo Amerikoje, bet, pvz., algoritmas yra Kinijoje. Ir kodėl jis turi būti Kinijoje? Ar tai yra nuosavybė, ar tiesiog išlaikoma strateginė galimybė, esant reikalui, sujaukti tiktoko žmonių mąstyseną? (...) Žinote Kinijos santykį su jos verslais, tas santykis yra labai akivaizdus, tas, kas dirba Kinijoje, yra partijos nuosavybė, o ne kompanijos“, – sakė M. Katkus.
„Informacija yra galia, tai yra politinė galia ir klausimas, kuriam kandidatui būtų nuspaustas juodas pirštas paveikti tuos žmones, kurie žiūri tiktoką, ypač dabar, kai yra mažas suvokimas, kaip tas tiktokas gali mus paveikti“, – priduria M. Katkus.
