Netiesa, kad žmonės į skurdą patenka dėl padarytų klaidų ar prastų gyvenimo pasirinkimų, LRT.lt sako Lietuvoje viešėjusios Portugalijos ir Prancūzijos ekspertės. Pasak jų, neretai žmonės jau gimsta skurde, o išeiti iš tokios situacijos – sudėtinga. Ekspertės siūlo išeitį – visus sprendimus, susijusius su skurdo problematika, priimti įtraukiant pačius skurstančius žmones.
Portugalijos kovos su skurdu tinklo sociologė Paula Cruz LRT.lt pažymėjo, kad skurdas yra daugiasluoksnė problema, veikianti visas gyvenimo sritis. Dėl to, norint padėti skurdą patiriantiems žmonėms, reikalinga ir plati prieiga prie problemos.
Skurdas dar labiau paliečia vaikus. Jei vaiko namuose nėra elektros ar vandentiekio, jei jis negali nusiprausti ir negauna visaverčio maisto, namuose neturės sąlygų mokytis, nukentės ir jo pasiekimai mokykloje, aiškino P. Cruz.
„Kiti vaikai į skurde gyvenančius vaikus taip pat žiūri kaip į kitokius. Visa tai juos veikia, vaikai jaučiasi atskirti jau nuo mažens, o ši atskirtis veikia ir suaugusius žmones“, – LRT.lt pasakojo P. Cruz.
Tai reiškia, kad vaikystėje skurdą patyręs žmogus ir suaugęs jaus to pasekmes. Pasak P. Cruz, jei besilaukianti mama gyvena skurde, jis stipriai veikia net negimusį kūdikį. Todėl, siekdami padėti vaikui, turime teikti pagalbą ir visai jo šeimai.
„Galime padėti vaikams, bet jei jiems nesukursime tinkamos gyvenamosios aplinkos, švaistysime pinigus. (...) Su vaikų skurdu turime kovoti kaip su esmine problema, nes skurdas paveikia visas gyvenimo sritis“, – pažymėjo Portugalijos kovos su skurdu tinklo atstovė.
Paryžiaus Nantero universiteto mokslininkė dr. Agathe Osinski taip pat akcentavo, kad vaikystėje patirtas skurdas stipriai veikia tolesnį žmogaus gyvenimą.
„Europos visuomenėse, kuriose yra pakankamai turtingų šalių, dalis vaikų gyvena labai sunkiomis sąlygomis, kai nepatenkinami jų baziniai poreikiai, kai jie neturi prieigos prie tinkamų sąlygų, kurios leistų mokytis. Tai šokiruoja“, – LRT.lt sakė A. Osinski.
Mokslininkė taip pat išskyrė, kad kritiškai svarbus laikas – ne tik vaikystė, bet ir gyvenimo etapas prieš jaunuoliui žengiant į savarankišką gyvenimą, kai priimami sprendimai dėl studijų ar darbo.
Taip pat skaitykite
Skubi pagalba
Portugalijos kovos su skurdu tinklo sociologė P. Cruz pabrėžė, kad paprastai skurdą lemia ne viena priežastis, todėl turime dirbti su prevencija ir struktūrinėmis skurdo priežastimis, o į situaciją žiūrėti kompleksiškai.
Pavyzdžiui, netikslinga organizuoti kokių nors mokymų, jei konkrečioje bendruomenėje ar šalyje nėra tokių darbuotojų poreikio. Tas pats dėl įdarbinimo nuošalioje vietovėje – ten gyventi galbūt bus pigiau, tačiau tuomet turi būti užtikrintas ir susisiekimas su rajono centru, ir įvairi kita infrastruktūra.
„Jei žmogų įdarbinsi, bet jis neturės transporto, kaip nuvykti iki darbo vietos, jis nepriims darbo pasiūlymo, nes, pavyzdžiui, neturės kur palikti mažų vaikų. Dažnai dirbame su atskirais veiksniais, tarsi teikiame skubią pagalbą, tačiau nekeičiame pačios sistemos. Juk pati sistema tam tikra prasme ir kuria nelygybę bei skurdą. Turime žiūrėti į struktūrines skurdo priežastis ir jas naikinti“, – aiškino P. Cruz.
Paryžiaus Nantero universiteto mokslininkė A. Osinski sutiko, kad skurdas – daugiasluoksnė problema. Todėl, pasak jos, norint šį klausimą išspręsti, reikalinga politinė valia.
„Tai turi būti prioritetas. (...) Niekas neturi būti paliktas nuošalyje“, – LRT.lt teigė A. Osinski.
Taip pat svarbu, kad tie žmonės, kuriems reikalinga pagalba, galėtų ją gauti. Tai reiškia, sakė Nantero universiteto mokslininkė, pagalbos programos turėtų būti prieinamos, o procesai – paprasti ir aiškūs, kai žmonės žino savo teises ir kokią pagalbą gali gauti.
„Pagalbos sistema turėtų būti lengvai prieinama – neturi reikėti daktaro laipsnio, kad užpildytum visus dokumentus“, – sakė A. Osinski.
Kaltė – sistemos, o ne žmonių
Ekspertės atkreipė dėmesį į nerimą keliančias tendencijas, kai stiprėja esami stereotipai apie skurdą patiriančius žmones. Pavyzdžiui, paplitęs požiūris, kad dėl skurdo kalti patys žmonės.
„Dėl stereotipų skurdą patiriantys žmonės baiminasi kreiptis pagalbos, teisinasi. (...) Į skurdą žmonės patenka dėl skirtingų situacijų ir patirčių. Tai gali nutikti ir man, jei prarasiu darbą ar būstą. Turime pakeisti šį naratyvą, tai labai svarbu kovojant su skurdu. (...) Diskriminacija kuria skurdo situacijas“, – LRT.lt pabrėžė P. Cruz.
Portugalijos ekspertei antrino ir mokslininkė A. Osinski – pasak jos, netiesa, kad žmonės į skurdą patenka dėl padarytų klaidų ar prastų gyvenimo pasirinkimų.
„Matome, kad skurdas pereina iš kartos į kartą. Jei gimei skurde, labai sunku iš jo išsivaduoti. Dažnai į skurdą žmogus patenka ne pats, o jau jame gimsta“, – pažymėjo A. Osinski.
P. Cruz pridūrė, kad palikti skurdą kliudo ir netinkamai teikiama pagalba, kai nėra prieigos prie paslaugų ar švietimo įstaigų.
„Dažnai žmonės dirba, tačiau vis tiek gyvena skurdžiai. Nesuteikiame jiems tinkamų sąlygų – skurdas nėra žmogaus kaltė, tai yra sistemos kaltė“, – argumentavo P. Cruz.
Skurdą patiriančių žmonių kaltinimas kuria santykį „aš ir kitas“. Pavyzdžiui, kalbėjo A. Osinski, taip kuriamas požiūris, kad skurdą patiriantys žmonės yra kitokie nei aš ar mano aplinka.
„Labai svarbu suprasti, kad visi prisidedame prie tokio požiūrio, kadangi jis suteikia saugumo – niekada nepateksiu į skurdą, nes neturiu priklausomybių, sunkiai dirbu. Sukurdami šį atstumą tarp savęs ir skurdą patiriančių žmonių, mes psichologiškai apsaugome save, bet tai kuria stigmą ir gėdina tuos, kurie patiria skurdą, bei skatina požiūrį, kad taip yra dėl jų kaltės.
Iš tiesų prie nelygybės ir skurdo prisideda visa sistema. Turimas darbas negarantuoja, kad nepatirsi skurdo. Dalis ES gyvenančių žmonių sunkiai dirba ir vis tiek skursta. Matome, kaip žmonės dirba du ar tris darbus, ir vis tiek gyvena skurde. Šios situacijos priklauso ne tik nuo žmogaus veiksmų ir pasirinkimų“, – tvirtino A. Osinski.
Taip pat skaitykite
Sprendimų priėmime dalyvauja ir skurdą patiriantys žmonės
Abi ekspertės pabrėžė, kaip svarbu, kad skurdą patiriantys žmonės būtų įtraukti į sprendimų priėmimą ir dalyvautų diskusijose juos liečiančiais klausimais. Visų pirma, sakė Nantero universiteto mokslininkė A. Osinski, dalyvavimas sprendimų priėmime yra žmogaus teisių dalis.
„Tai yra mūsų demokratiškų visuomenių pagrindas. Skurde gyvenančių žmonių balsas yra mažiau girdimas, jie gali mažiau kontroliuoti tai, kas vyksta jų gyvenime, jie ne taip dažnai pakviečiami prie diskusijų stalo ir turi erdvės dalintis. (...) Tačiau juk skurde gyvenantys žmonės geriausiai žino savo situaciją ir kas labiausiai gali padėti“, – LRT.lt teigė A. Osinski.
Jos vertinimu, didesnis žmonių įsitraukimas priimant sprendimus leidžia geriau žinoti tikrąją skurdo situaciją ir rasti geresnių sprendimų. Portugalijos ekspertė P. Cruz taip pat pastebėjo, kad svarbu suteikti balsą skurstantiems žmonėms.
„Sprendimų priėmimas turėtų būti atviras, turėtume klausytis skurdą patiriančių žmonių, jie turėtų dalyvauti priimant sprendimus, kurie juos liečia“, – tvirtino P. Cruz.
Pavyzdžiui, Portugalijoje veikia 19 vietos piliečių tarybų, kurių nariai – ir skurdą patiriantys žmonės. Bendras darbas su šiais žmonėmis leidžia žinoti tikrąją skurdo problematiką ir sukurti veiksmingesnių priemonių jai spręsti. Pasak P. Cruz, toks bendradarbiavimas taip pat sustiprina nevyriausybinių organizacijų poziciją ir padeda derantis su valdžia.
„Visos veiklos ir strategijos vykdomos kartu su skurdą patiriančiais žmonėmis“, – pasakojo P. Cruz.
Prieš dešimtmetį ir Portugalijos kovos su skurdu tinklas pakeitė savo nuostatas – nuo tada skurdą patiriantys žmonės yra organizacijos valdybos nariai. Tai reiškia, kad jie taip pat dalyvauja organizacijos valdyme, balsuoja už finansinius organizacijos sprendimus.
Anot P. Cruz, skurdą patiriantiems žmonėms nebuvo įprasta dalyvauti sprendimų priėmime – juk iki tol jų nuomonės apie skiriamą pagalbą ar jos sistemas niekas neklausė. Tačiau dabar šie žmonės jau dalyvauja ir tiesioginiuose susitikimuose su politikais, o tai – įgalina.
Prancūzijoje veikia ministrui pirmininkui patarianti taryba, kuri taip pat sudaryta iš skirtingų žmonių grupių, LRT.lt pasakojo A. Osinski. Pusė jų – skurdą patiriantys žmonės. Jų įtraukimas į sprendimų priėmimą vyksta ne tik nacionaliniu lygiu, bet ir žemesniu.
„Sunku kalbėti apie tai, koks modelis veikia geriausiai. Tačiau svarbus pats principas, kad skurdą patiriantys žmonės yra įtraukti į sprendimų priėmimą. Juos ne tik kviečiame išsakyti savo nuomonę – jie prisideda prie strategijos kūrimo nuo pačios pradžios iki pabaigos“, – akcentavo A. Osinski.
Kaip pridūrė ji, svarbu, kad skurdą patiriantys žmonės būtų įtraukti kaip lygiaverčiai partneriai, o bendravimas vyktų be kaltinimų: „Paprastai skurdą patiriančių žmonių buvo prašoma tiesiog tylėti, todėl svarbu kurti dialogo kultūrą.“
