Lietuvoje

2019.02.17 19:39

Karo akademijos profesorė: šių dienų šauktinis – labiau išsilavinęs

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.02.17 19:39

Lyginant šauktinius, kurie tarnybą atliko prieš daugiau kaip dešimtmetį, ir tuos, kurie ją atlieka dabar, reikia turėti omenyje, kad šių dienų šauktinis – labiau išsilavinęs. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos karo akademijos profesorė Nijolė Novagrockienė. Anot jos, būtent dėl to kariai reikalauja visai kitokių tarnybos sąlygų ir būtent todėl pastarojo meto apklausos rodo tų sąlygų gerėjimą.

Karo tarnybą atlikęs jaunuolis: iš dviejų batų porų bent viena būna tinkama

Apklausos rodo, kad šauktiniai kariai yra patenkinti savo vadų kompetencija, ginkluote ir gyvenimo sąlygomis, tačiau dalis jų pasigenda geresnės technikos ir maitinimo, rodo Jono Žemaičio karo akademijos atlikta apklausa.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktame tyrime matyti, kad daugiau nei 80 proc. pernai apklaustų šauktinių yra patenkinti arba greičiau patenkinti, nei nepatenkinti instruktoriaus ar skyriaus vado savo srities išmanymu. 80 proc. šauktinių yra patenkinti galimybe sportuoti. 79 proc. – gyvenimo sąlygomis, buitimi bei ginkluote. Taip pat – galimybe lankyti šeimą, apranga ir avalyne.

Neseniai Vilniuje, Gedimino štabo batalione, privalomąją karo tarnybą atlikęs šauktinis Benas Baliukonis pripažįsta – pirmos dienos buvo labai sunkios: „Tave žadina 6 val. ryto ir tu privalai bėgti į lauką sportuoti, bet šiaip visas bendravimas... Vadai buvo labai supratingi ir matydavo, kada kažkam kažkas sekasi blogiau, bandydavo motyvuoti žmones. Kiek pastebėjau, vadai nori motyvuoti žmones, kad mes viską atliktume teisingai.“

Jaunuolio teigimu, karo tarnyboje nepavyko išvengti nesutarimų, tačiau tai įprasta ir kasdieniame gyvenime: kai kurie kariai nesutarė tarpusavyje, todėl kildavo ginčai, kai kurie kariai ginčydavosi ir su vadais. „Bet tiesiog bandydavome prieiti prie bendro kompromiso“, – apibendrina B. Baliukonis.

Paklaustas apie tarnybos sąlygas, šauktinis karys tikina – maitinimas nebėra toks, kaip anksčiau tekdavo girdėti: maistas nėra blogas, kariai turi galimybę pasirinkti pagrindinius patiekalus iš dviejų variantų, tačiau tarnyboje praleidus devynis mėnesius net ir tie patiekalai gali pabosti.

V. Radžiūno/LRT nuotr.

„Kai tarnauji devynis mėnesius, tu jau pagauni tą ritmą, supranti, koks patiekalas kada bus ir tai pradeda po truputėlį atsibosti. Šiaip sakyčiau, kad valgis įvairus, pusryčiai – gana stiprūs, nuo kiaušinienės iki mėsainių ar dribsnių su jogurtu. Maisto pilnas padėklas toks, kurį net sunkiai gali įveikti. Pietums būdavo kepsniai, sriubos, salotos. Tik niekada iki galo nepripratau, kad vakarienė būdavo silpnesnė“, – pasakoja B. Baliukonis.

Pašnekovo teigimu, galimybė pasirinkti mėsainį, picą ar dešrainį iš pradžių net stebino, tačiau apklausos rodo, kad neretai kariai pageidauja būtent tokių patiekalų. B. Baliukonio nuomone, tai lemia iki tarnybos suformuoti mitybos įpročiai.

„Gal tai lemia valgymo įpročiai, kuriuos kariai turėjo prieš tarnybą. Aš asmeniškai esu pratęs prie paprasto maisto. Tas maistas, kurį mes gaudavome, būdavo tikrai geras ir valgomas“, – sako šauktinis.

Jo tvirtinimu, daugiau keblumų kariai šauktiniai patirdavo dėl gaunamų batų – paprastai viena pora iš dviejų gaunamų daugeliui karių netiko: „Žieminiai batai kai kuriems trindavo koją. Man pačiam labiau trindavo vasariniai. Buvo problemų ir man pačiam taip pat. [...] Keisti batų niekas nekeisdavo, suteikdavo medicininę pagalbą, o po to oda, pėdos kaip ir priprato.“

B. Baliukonio aiškinimu, kai kurias užduotis kartais būdavo tiesiog paprasčiau atlikti su vienais arba kitais batais, todėl kariai batus keisdavo pagal situaciją: „Tiesiog žinojau, kad [...], pavyzdžiui, žygiavimą atliksiu su vasariniais, o taktiką – su žieminiais. Tiesiog turime dvi batų poras ir dažniausiai viena iš jų būna tinkama. Nepastebėjau nė vieno, kuriam būtų blogos abi poros. Bent pas mane taip nebuvo.“

Profesorė: patys vadai mokėsi, kaip dirbti su šauktiniais

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorė, profesorė, politologė Jūratė Novagrockienė LRT RADIJUI teigia – B. Baliukonio tarnybos įspūdžiai atspindi tą pagerėjimą, kuris įvyko kai kuriuose batalionuose dėl daugybės priežasčių.

„Vienas dalykas – patys vadai mokėsi, kaip dirbti su šauktiniu, kaip jį sudominti, kaip padaryti, kad jis patirtų galbūt ir daugiau iššūkių, o kartu – daugiau išmoktų. Tai yra viena pusė. [...] Antra pusė – patys šauktiniai. Mes tyrimus darome nuo 2002 m. Tai buvo pirma šauktinių karta, kuri labai skyrėsi nuo dabartinės. T. y. iki suspendavimo 2006 m. Šauktinius vėl atgaivino 2015 m. Turime labai skirtingas kategorijas to vidutinio šauktinio. Šiandieninis šauktinis labiau išsilavinęs“, – akcentuoja J. Novagrockienė.

Jos teigimu, šių dienų šauktiniai gyvena visiškai kitomis sąlygomis, todėl natūralu kad ir jų poreikiai skiriasi nuo anksčiau tarnavusių žmonių: „Žiūrint į maitinimą, iš tikrųjų pagerėjo pasitenkinimas maistu, nes, jeigu, pavyzdžiui, 2016 m. mes turėjome 46 proc. visiškai patenkintus ir greičiau patenkintus, tai 2018 m. – jau 59 proc. apklaustų šauktinių sakė, kad maistu yra visiškai patenkinti arba patenkinti.“

V. Radžiūno/LRT nuotr.

Majoras Darius Mikalauskas taip pat teigia, kad maisto kokybė pagerėjo. Anot jo, dabar kario maitinimui per dieną skiriami 8 eurai ir visi kariai, tiek Lietuvos, tiek NATO, gauna vienodą maitinimą.

„Vienas iš prioritetų yra tarnybos sąlygų gerinimas. Maisto – taip pat. Reaguojame į apklausų rezultatus, nuolat apklausiame karius, stengiamės tobulėti. Dabar maistas įvairesnis, yra dviejų pagrindinių patiekalų pasirinkimo galimybė, daugėja daržovių“, – LRT RADIJUI sako D. Mikalauskas.

Jo teigimu, apklausų rezultatai skiriasi dėl besiskiriančių valgymo įpročių ir karių amžiaus: „Pas mus yra karių įvairovė. Tai žmonės nuo 18 metų iki daugiau kaip 20, 30 metų. Yra skirtingi mitybos įpročiai. Kaip šauktiniai minėjo, vieni pasiilgsta riebesnio maisto, kiti nori daugiau bulvinių patiekalų ar mėsos. Tai natūralu – labai didelė įvairovė.“

Pastebima, kad kai kurie kariai norėtų dažniau racione matyti mėsainius ar netgi tokius patiekalus, kaip kebabai, tačiau D. Mikalauskas pabrėžia – karių maitinimas organizuojamas vadovaujantis nustatytomis Sveikatos apsaugos ministerijos fiziologinėmis normomis, siekiant, kad karių mityba būtų pilnavertė ir atitiktų nustatytą energetinę vertę. Dėl šios priežasties tikėtina, kad ne visų karių noriai matyti daugiau greito maisto valgykloje bus patenkinti.

Kai kuriomis tarnybos sąlygomis nepatenkinti ir profesionalūs kariai

J. Novagrockienės pastebėjimu – jeigu vis daugiau karių yra patenkinti maitinimu, visai kitokia situacija yra su karių apranga, ypač – batais. Anot pašnekovės, B. Baliukonio išreikšta nuomonė, kad bent vieni batai visada tinka, yra gana pozityvi.

„Reikia pasakyti, kad šis kariūnas labai optimistiškai pakalbėjo apie avalynę, nes ja visada yra nepasitenkinimas ir tas nepasitenkinimas išlieka gana vienodas. Reikia turėti omenyje, kad žmogaus pėda yra labai individuali, pripratusi prie vienokių ar kitokių batų“, – sako J. Novagrockienė.

Jos tvirtinimu, dėl tokios situacijos svarstoma pasinaudoti kitų NATO narių patirtimi ir suteikti galimybę tinkamus batus šauktiniams įsigyti patiems: „Tarnaujantis karys gali pats nusipirkti avalynę, tam skiriama kažkokia numatyta suma. Jeigu jis nenori pirkti, jam, žinoma, ta suma nėra atiduodama į rankas. Tiesiog taip sutvarkyta – jeigu jis mano, kad jo kažkuo koja išskirtinė, yra sudaromos tokios sąlygos.“

V. Radžiūno/LRT nuotr.

J. Novagrockienį taip pat atkreipia dėmesį, kad nepasitenkinimą kai kuriomis tarnybos sąlygomis reiškia ir profesinės karo tarnybos kariai, tačiau jie dažniau yra nepatenkinti karjeros galimybėmis.

„Puskarininkiai yra kategorija, kurią dažnai vadina kariuomenės stuburu. Jie daugiausia dirba su šauktiniais ir iš tikrųjų turi tam tikrą karjeros limitą. Pavyzdžiui, kai klausi profesinės karo tarnybos karių, tai iš tikrųjų tiek santykiai, mikroklimatas vertinami labai neblogai įvairiuose daliniuose, tačiau, pavyzdžiui, blogiau vertinamos karjeros galimybės arba kilimo pareigose galimybės. Turėkime omenyje, kad, pavyzdžiui, generolų kvota, jeigu aš teisingai atsimenu, yra tik devynios vietos“, – LRT RADIJUI sako J. Novagrockienė.

Labiausiai karjeros galimybės, kaip rodo apklausos, nepatenkinti kareiviai, kurių laipsnių kategorijų yra dar mažiau: „Natūralu, jiems kilti ir tikėtis aukštesnių pareigų ir aukštesnio atlyginimo yra mažesnės galimybės. Paprastai jie tarnauja pagal sutartį. Dalis iš jų nori pratęsti sutartį. Daugiausia nepatenkinti tie, kurie yra vyresnio amžiaus, kurie ilgiau tarnauja, nes jau pasiekiamos tam tikros karjeros galimybių lubos. [...] Čia, ko gero, ir subjektyviai, ir objektyviai susidaro tos priežastys, tie veiksniai, kurie vienaip ar kitaip tai nulemia.“

Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.