Jau fiksuoti pirmieji atvejai, kai nebuvo išduotas darbui su vaikais skirtas specialus brūkšninis kodas, rodantis, kad asmuo nėra teistas už lytinius ir sunkius tyčinius nusikaltimus. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kodo negavo trys asmenys. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, tokių atvejų gali pasitaikyti ir daugiau.
Tam, kad toliau galėtų dirbti su vaikais, 54 Vilniaus lopšelio-darželio „Atžalėlės” darbuotojai jau generuoja specialius brūkšninius kodus, kurie įrodo, kad nėra teisti už seksualinius ir sunkius tyčinius nusikaltimus.
Lopšelio-darželio direktorė Eglė Varnienė sako, kad nauja tvarka saugumo suteikia ne tik vaikams, bet ir tėvams, įstaigos vadovams. Ir džiaugiasi – staigmenos neištiko, specialius kodus visi sėkmingai pristato.
„Anksčiau būdavo, kad labiau tikrindavome tų, kurie nauji atėję. Bet mes buvome visus pasitikrinę, dėl savo saugumo. O dabar apskritai visose įstaigose, taip pat ir būreliuose, jei pas mus veda, tai irgi pristatys QR kodus“, – supažindina ji.
Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas sako, QR kodus mokytojai intensyviau generuoti pradės nuo pirmadienio, kai grįš į švietimo įstaigas po moksleivių atostogų. Mano, bus iššūkių.
„Ypač, tarkim jeigu mokykloje dirba mokytojai, tai jie turi ir nepriekaištingos reputacijos duomenis pateikti, taip pat mokykloje technikinis personalas. Tik dalis technikinio personalo niekada nesijungė per Elektroninius valdžios vartus ir reikės tą daryti, bus tam tikra prasme tai iššūkis“, – atskleidžia jis.
Norintieji dirbti su vaikais išsiimti specialius kodus turi iki sausio 31 dienos. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, jau išduoti beveik 2400 kodų. Atsiranda ir pirmieji atvejai, kai kodas nebuvo išduotas, jau tokių yra 3.
„Tikriausiai žmonės vis tiek pabando sukurti QR kodą tiesiog galbūt pasitikrindami, ar tas nusikaltimas, kurį jie yra padarę, patenka į tą grupę nusikaltimų, dėl kurių asmuo negali dirbti su žmonėmis vaikais“, – dėsto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė Kristina Stepanova.
SADM atstovė teigia, kad atvejų, kai kodas nebus išduotas, gali būti ir daugiau. Ir priduria, kad teisę patikrinti dėl neteistumo turi ir vaiko tėvai ar globėjai. Tačiau jų prašyti gali tik iš tų asmenų, kuriuos samdo darbui su savo vaikais.
„Jeigu, pavyzdžiui, šeima ar globėjai samdo auklę, korepetitorių, sporto trenerį, bet kokį žmogų, kuris padės kažko mokyti jų vaiko, jie turi teisę paprašyti QR kodo ir tada asmuo turi jį parodyti“, – supažindina ji.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, kad Lietuvoje kasmet nustatoma iki 400 atvejų, kai vaikai galbūt nukentėjo nuo seksualinio smurto. 80 proc. jų nukenčia artimoje aplinkoje – nuo suaugusiųjų, kuriais pasitiki.
„Ką vaikai liudija, jiems sakoma, kad tai esą yra mūsų paslaptis, aš tave myliu, kad visi taip daro, kad tu neišduok, mes turėsime paslaptį, tai yra mūsų meilės išraiška, arba kad visi taip daro. Dažnai būna tokios situacijos, kad tik paauglystės laikotarpiu arba tik ateinant link suaugusiojo gyvenimo vaikas supranta, kas buvo daryta su juo“, – pasakoja ji.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė teigia, kad vaikai tokiomis temomis nemeluoja.
„Kaip bebūtų baisu mums tikėti, bet vaikai tikrai tokiomis temomis nefantazuoja ir turime labai įdėmiai klausytis tos informacijos, informuoti atitinkamas institucijas“, – primena ji.
Brūkšninį kodą susigeneruoti reikia ir tiems asmenims, kurie įstaigai anksčiau jau buvo pateikę pažymą, įrodančią, kad jie nebuvo teisti.
