Lietuvoje

2019.01.31 21:36

A. Katauskas: „valstiečiai“ dar turi resursų įtakai regionuose didinti

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.01.31 21:36

Ketvirtadienį Vyriausioji rinkimų komisija braukė iš sąrašų tuos asmenis, kurie nesurinko reikiamo parašų skaičiaus, taip pat neleido rinkimuose dalyvauti sąrašams, kuriuose nubyrėjo kandidatų ir jų liko mažiau nei pusė renkamų tos savivaldybės narių. Penktadienį VRK oficialiai paskelbs burtais nustatytus rinkimų numerius, kandidatų sąrašus bei kandidatus į merus. Tai reiškia, kad prasideda oficiali rinkimų į savivaldybes kampanija. Telefonu su mumis kalbasi VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

– Ponia L. Matjošaityte, buvo 14 tūkst. pareiškusių norą dalyvauti savivaldos rinkimuose. Kiek jų liko? Kiek Jūs rytoj pavardžių paskelbsite oficialiai?

L. Matjošaitytė: Oficialiai paskelbsime kiek daugiau nei 13 500. Vyriausioji rinkimų komisija iš tiesų nemažai šalino iš rinkimų, ir tai daugiausia buvo susiję su tuo, kad asmenys, esantys kandidatų sąrašuose, nenurodė savo teistumo, buvo ir tokių, kurie neatlikę bausmės likus 65 dienos iki rinkimų, buvo tokių, kurie deklaravę gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje, negu kandidatavo, ir panašiai.

– Ar galima pasakyti, kokių partijų kandidatų yra daugiausia?

L. Matjošaitytė: Daugiausia tai didžiųjų partijų: Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų, Socialdemokratų partijos, Liberalų, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos.

– O kiek kandidatų ketina varžytis dėl mero postų?

L. Matjošaitytė: Daugiausia kandidatų į merus turime tokiose savivaldybėse, kaip Vilniaus – 17, Klaipėdoje - apie 10, o iš viso kandidatų į merus yra daugiau kaip 400.

– O rinkimų komitetų kiek ketina dalyvauti?

L. Matjošaitytė: Iš pradžių ambicijų dalyvauti turėjo beveik 100 rinkimų komitetų, tačiau nubyrėjo, ir šiuo metu turime apie 90.

– O nubyrėjo dėl kokių priežasčių?

L. Matjošaitytė: Priežastys įvairios: pareiškinių dokumentų teikimo metu nebuvo pateikti visi dokumentai, nebuvo sumokėti užstatai, nebuvo surinkti parašai, sumažėjo komitetų narių skaičius ir neatitiko įstatymo reikalavimų.

– Ponia L. Matjošaityte, šiandien Seimo narė Rasa Budbergytė pareiškė abejones dėl VRK, kad ji neva gali būti pažeidžiama ir gal nevisiškai patikima. Ką Jūs galėtumėte atsakyti?

L. Matjošaitytė: Vyriausioji rinkimų komisija nėra pažeidžiama ir dėsime visas pastangas, kad būtų suorganizuoti skaidrūs, sąžiningi, teisingi ir garbingi rinkimai.

L. Matjošaitytė, BNS nuotr.

– Ačiū jums. O „Dienos temos“ studijoje šįvakar vieši politologė, M. Romerio universiteto lektorė R. Urbonaitė ir viešųjų ryšių specialistas A. Katauskas. Pradėkime nuo to patikimumo ir pažeidžiamumo. Kaip jums atrodo VRK? Ar yra čia pagrindo, kad Seimo narė tokias abejones išreiškė?

R. Urbonaitė: Tiesą sakant, įvairių kabliukų girdime ir matome jau ne pirmą kartą, bet vis dėlto manau, jeigu jau yra taip labai stipriai abejojama, reikia dėti kortas ant stalo ir labai aiškiai sakyti argumentus kodėl. Nes jeigu pradedame abejoti institucija, tai yra labai rimtas pagrindas išmušti pamatą ir pasitikėjimą apskritai visais rinkimais. Manau, politikai, kurie kelia abejones dėl mūsų VRK veiklos ir įgalumo, turėtų labai gerai pasvarstyti ir tai daryti tik turėdami geležinius argumentus, nes tai gali paveikti visų rinkimų legitimumą ir apskritai patikimumą. Sakyčiau, kad tokie pareiškimai labai stiprūs ir reikėtų kalbėti kiek atsargiau. Apskritai politikams pastaruoju metu nėra būdingas atsakingas kalbėjimas, o manau, vertėtų ypač prieš rinkimus prisiminti, kad politiko žodis yra svarus, ir reikėtų tuos žodžius gerai pasverti.

– Pone A. Katauskai, šiais metais – ketveri rinkimai, jeigu skaičiuotume merų rinkimus atskirai, bet savivaldos rinkimams, kurie patys pirmieji, tarsi nėra skiriama labai didelio dėmesio. Kokia yra šitų rinkimų svarba Lietuvai ir būsimiems po to rinkimams?

A. Katauskas: Būkime biedni, bet teisingi – pagrindiniai resursai, kurie arčiausiai prieina prie žmonių, tai yra būtent savivaldos politikai: ir kai mes kalbame apie biudžeto lėšas, ir kai kalbame apie įgyvendinamus projektus ir apie tam tikras mažesnes auditorijas bei jose vykstančius procesus. Pažiūrėkime vien į Vilniaus biudžetą ir pamatysime, kokiais biudžetais administracija ir meras faktiškai naudojasi. Tuo metu viešojoje erdvėje dėl geografinės lokalizacijos dėmesio mažai. Na, kam Vilniuje įdomu, kaip vyksta rinkimai Telšiuose? Niekam neįdomu. O tai suteikia galimybę ten esantiems politikams kartais naudoti nelabai sąžiningas priemones rinkimuose, kartais, mažesnėje grupėje būnant susijus, galima kažkokius dalykus sugalvoti įdomesnius per rinkimus ir po rinkimų dalijantis postus, o dėmesys yra sutraukiamas į centrinį aparatą. Bet prezidento rinkimai mūsų kasdieniam gyvenimui iš tikrųjų yra kur kas mažiau svarbūs negu savivaldybių.

– Kitaip sakant, laimėjęs savivaldos rinkimus galės daryti įtaką ir prezidento rinkimams?

A. Katauskas: Įsivaizduokime, turint Seimą, turint Vyriausybę ir turint didžiąją dalį savivaldybių ir merų, mes gautume tokią valdžios vertikalę, kokios, ko gero, niekada dar Lietuvoje nesame turėję.

– Ko ir siekia premjeras.

A. Katauskas: Taip, apie ką ir eina kalba. Ir ką mes matome? Visų pirma sekime pinigus, kurie yra: kur nugula ES lėšos, kur nugula regionų plėtrai skirtos biudžeto lėšos, ir taip toliau. O regione visą laiką lengviau tvarkytis, nes ten mažiau stebinčių, mažiau į tave žiūrinčių. Galų gale ir reikalavimai politikams yra visai kitokie – ten gali eiti žmogus, kuris nieko bendro su politika neturi, ir tapti meru, nors sunkiai įsivaizduotume tokį politiką, labai lengvai tampantį prezidentu. Tad mes čia, visuomenėje, neteisingai sudedame akcentus. Mums kartais prezidentas atrodo oho, koks didelis žmogus, bet, jeigu pažiūrėsime į jo įgaliojimus, tai jo įgaliojimai Vilniuje, ko gero, yra kur kas mažesni negu Vilniaus mero įgaliojimai.

– Jūs kaip tik apie tą vertikalę pradėjote kalbėti. Čia, aišku, nedviprasmiškai kalbame apie „valstiečius“ ir žaliuosius, kurie šiuo metu valdo. Kaip tik ir noriu paklausti: dabar „valstiečiai“ ir žalieji visą laiką reitinguose kovoja su konservatoriais, o praėjusį savaitgalį buvo paskelbta, kad vieni nukrito 4 proc., kiti 1 proc. prisidėjo, ir dabar jau „valstiečiai“, tą 1 proc. prisidėję, laimi. Ar reikšmingas toks pokytis prieš savivaldos rinkimus? Ar vis dėlto, žiūrint į paklaidą, nėra čia taip baisu dar?

R. Urbonaitė: Tikrai, į paklaidą žiūrint, jokio čia baisumo nėra. Apskritai partijos turi vienus reitingus šį mėnesį, o kitą mėnesį gali būti visiškai tie reitingai kitokie, nes užtenka vienos dienos, vieno įvykio, kad mes iš karto matytume tam tikrą atspindį ir reitinguose. Tuo labiau, kad reitingai, kaip mes bežiūrėtume, matuoja tam tikras tendencijas, bet tos tikslios temperatūros negali išmatuoti.

– Tai čia, kaip jūsų kolega sakė, geriausiai reitingai atspindi situaciją likus dienai ar dviem iki rinkimų?

R. Urbonaitė: Žinoma. Dėl to, kad ir rinkėjai kartais apsisprendžia labai labai vėlai, ir gali būti labai daug įvykių, kurie tai nulemia. Reikia turėti omenyje ir tai, kad reitingai, kurie dabar skelbiami, yra bendri. Kitas dalykas, kad į rinkimus ateina apskritai tik pusė rinkėjų. O kalbant apie savivaldos rinkimus, tai mes turime 60 rinkimų, tai yra 60 unikalių atvejų. Ir yra problema, kad tie mūsų atvejai yra tarsi užkonservuoti – mes dažniausiai jų nematome arba stebime vos vieną kitą, daugiau dėmesio skiriame ir stebime tai, kas vyksta didžiuosiuose miestuose. Bet būtent savivaldos yra atskiri atvejai, ir kiekvienas iš tų atvejų yra labai svarbus. Žmonės net ir apie valstybės demokratijos būklę sprendžia iš to, kas yra šalia jų, tai yra iš jų artimiausios, jiems geriausiai matomos valdžios. Jeigu jie savo savivaldybėje mato korupcijos problemas, nepotizmo problemas, jie iš karto bando tai perkelti į nacionalinį lygį. O tas savivaldybių užsikonservavimas būtent ir leidžia visam tam ten ir toliau skleistis, ta terpė yra tam palanki dėl uždarumo. Juk matome, kiek kai kuriose savivaldybėse yra merų, kurie ten yra dešimtmečius.

R. Urbonaitė, E. Genio/LRT nuotr.

Neseniai Vilniaus politikos analizės institutas pristatė tyrimą apie savivaldybių tarybas, kur matome jų pjūvius pagal amžių, pagal išsilavinimą ir t. t. Didžioji dalis savivaldybių tarybų narių yra vyresni negu 50 metų, o dauguma jų baigė A. Stulginskio universitetą – buvusią Lietuvos žemės ūkio akademiją, kur teisės, politikos ir istorijos - labai nedaug. Kitaip tariant, mes tikrai neturėtume tapatinti to vaizdo, kuris yra nacionalinėje politikoje ir savivaldybėse, bet savivaldybės yra be galo svarbios, nes ten žmonės pradeda suvokti valstybę ir kaip ji funkcionuoja, ten žmonės gali mokytis demokratijos žaidimo taisyklių. O jeigu politikai pagal jas nežaidžia, turime labai liūdną situaciją.

– Pone A. Katauskai, Ramūnas Karbauskis yra pasakęs: „Mes laimėsime visus rinkimus.“ Pirmi yra savivaldos rinkimai. Kokios galimybės yra šitos partijos?

A. Katauskas: Kai kalbame apie R. Karbauskį ir stebime jo karjerą ne vien tik politikoje, reikia neužmiršti to, kad tai yra žmogus, atėjęs iš verslo, gebantis sudaryti sandorius tokius, kokie yra reikalingi. Čia puikus pavyzdys yra, tarkime, Kauno miesto savivaldybė ir parama Visvaldui Matijošaičiui, kada „valstiečiai“ ir žalieji demonstratyviai atsitraukė ir pareiškė, kad jie nekonkuruos ir netgi parems dabartinį merą. Atrodytų, kad partijai tai yra negeras dalykas, nes jie gana neblogai pasirodė Kaune ir per Seimo rinkimus, todėl būtų kvaila net nebandyti paimti miesto. Tai labiau suponuoja, kad šita partija, su kuria iš pažiūros viskas gerai, ir girdime gražius lozungus nuo scenos, iš tikrųjų siekia kiek įmanoma labiau turėti savus žmones ir savus ryšius, o ne priešininkus įvairiose savivaldybėse.

„Valstiečiai“ visą laiką gana neblogai laikėsi regionuose, turint omenyje gebėjimus derėtis ir sutarti. Jeigu dabar bet kuris žmogus atsiverstų ir pasižiūrėtų savo savivaldybės taryboje esančias koalicijas, ten pamatytų tokių keistų koalicijų, kokios Seime neįmanomos: konservatoriai su „Tvarka ir teisingumu“, ir taip toliau. Ten galioja visai kitos taisyklės, todėl manau, kai eina kalba apie „laimėsime rinkimus“, visų pirma kalbama apie tai, kad „išlaikysime arba padidinsime įtaką“. O įtakai padidinti bent kol kas, manau, R. Karbauskis ir S. Skvernelis tikrai dar turi pakankamai daug resursų.

– Jūs manote taip pat?

R. Urbonaitė: Klausimas, ar bus tie 25 merai, kaip žadėjo vasarą R. Karbauskis, bet kad jie turi galimybių, nes tikrai daug yra investavę į regionus, tai tikrai taip. Manau, kitoms partijoms bus gana nelengva irgi turėti geras pozicijas po rinkimų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.