„Garbės sargybos kuopa per metus turi apie 300 renginių, kartais net daugiau. Kiekvienam renginiui mes, aišku, ruošiamės. Niekada nevykstame nepasiruošę. Tai, įsivaizduokite, kiekvienas renginys turi po repeticiją: 300 renginių – 300 repeticijų“, – pokalbyje su LRT.lt sako Garbės sargybos kuopos (GSK) vado pavaduotojas, kapitonas Edvinas Žukauskas. Sudėtingomis jų pačių sukurtomis ceremonijomis, oficialiomis rikiuotėmis, parodomąja ir kasmet atnaujinama defile programa bei atstovavimu Lietuvai už šalies ribų garsėjanti kuopa – daugelio karių siekiamybė, tačiau tokią svajonę įgyvendina toli gražu ne visi.
Prie GSK gretų norintys prisijungti kariai turi atitikti griežtus fizinio parengimo, ūgio ir net išvaizdos reikalavimus. Čia taip pat teks nepabūgti didelės fizinės ir psichologinės ištvermės reikalaujančių užduočių. Ištikimybė, profesionalumas, ištvermė, kovos dvasia – štai ko tikimasi iš GSK priklausančio kario. Tačiau be profesionalaus įvaizdžio renginių metu bei kitų veiklų, tokiam kariui svarbus ir pasiryžimas ginti valstybę.
„Mes dalyvaujame renginiuose, bet prireikus gintume savo tėvynę“, – interviu LRT.lt akcentavo GSK vado pavaduotojas, kapitonas Edvinas Žukauskas.
– Trumpai LRT.lt skaitytojams papasakokite apie save, koks jūsų kelias Lietuvos kariuomenėje iki to, kokias pareigas šiuo metu užimate.
– Esu kapitonas, Edvinas Žukauskas, Garbės sargybos kuopos vado pavaduotojas. Kiek pamenu, susidomėjimas kariuomene buvo nuo pat vaikystės. Visada domino ginkluotė, uniformos. Dar būdamas moksleivis Alytuje įstojau į Lietuvos šaulių sąjungą. Ten ir įvyko pirmieji susipažinimai su ginkluote, ekipuote, rikiuote ir jos elementais.
Pakankamai dažnai pratybos vykdavo ir su profesiniais karo tarnybos kariais. Į juos žvelgdavau kaip į pavyzdį. Tad vedamas tos idėjos, susižavėjimo 2015 metais įstojau į karo akademiją, pasirinkau tarptautinių santykių kryptį, politologiją. Trečiais karo akademijos metais pirmą pusmetį su Erasmus+ programa išvykau į Austrijos karo akademiją, ten mokiausi pusę metų.
Grįžęs sėkmingai pabaigiau karo akademiją ir 2019 metais man buvo suteiktas leitenanto laipsnis. Buvau paskirtas į Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono, Garbės sargybos kuopą. Pirmaisiais tarnybos metais dirbau su profesinės karo tarnybos kariais, dalyvaudavome renginiuose bei vykdydavome įprastą kuopos veiklą.
Vėliau turėjau beveik du metus darbo su nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) kariais, išleidau dvi jų laidas. Po jų grįžau dirbti su profesinės karo tarnybos kariais, o pernai metų rugpjūtį buvau paskirtas vykdyti GSK vado pavaduotojo funkcijas.
– O su kokiais iššūkiais susidūrėte? Ar buvo kilę abejonių, kad šis kelias – ne jums?
– Matote, dauguma iš pradžių, ypač per bazinį kursą, paklausiame savęs, ar tai yra mano vieta, ar priėmiau tinkamą sprendimą, kad čia atėjau. Pirmos savaitės būna pakankamai intensyvios, daug kas nauja. Viskas būna visai kitaip nei esi įpratęs. Bet kai įpranti prie naujos rutinos, po truputį supranti, kad tavo vieta čia, kariuomenėje.
– Apskritai, turbūt kelias iki Garbės sargybos kuopos – nėra paprastas. Koks jis, kaip būsimam kariui jis pasiekiamas? Greičiausiai reikia atitikti tam tikrus ir gana griežtus reikalavimus. Kokie jie?
– Karo akademijos metu dar prieš paskyrimą į GSK, turėjau pokalbį su tuometiniu kuopos vadu. Buvo vertinama mano fizinę būklė, laikysena ir kiti aspektai, kurie reikalingi rikiuotės ir ceremonijų metu. Buvau pasirinktas atrankos būdu. Norinčių daug, bet pasirinko tik keletą pretendavusių. O dėl pačių karių, tai vertėtų pažymėti, kad Garbės sargybos kuopa – išskirtinė kuopa. Pas mus tarnybą atliekantys kariai turi atitikti ūgio reikalavimą – ne žemesni nei 182 cm ir ne aukštesni nei 2 metrai. Taip pat karys negali turėti svorio nepritekliaus arba pertekliaus, turi būti tvirtai sudėtas, pasiruošęs tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Renginiai to reikalauja. Kariai negali turėti ir tatuiruočių ar randų vietose, kurių nedengia uniforma – ant kaklo, veido ir panašiai. Jei kariai pas mus nori patekti, jie pirmiausia būtinai turi atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT).
– Pakalbėkime apie karių pritraukimą į Garbės sargybos kuopą. Kokiais būdais bandote karius sudominti šios kuopos veikla?
– Dėl kario pritraukimo, tai pas mus kariai ateina jau po NPPKT. Dar NPPKT metu dažniausiai važiuojame į dalinius, papasakojame apie kuopos veiklą, ko tikėtis, ką reikės daryti. Jei yra tinkamų bei susidomėjusių karių, jie po šaukimo tarnybos su mumis susisiekia, pasako, kad norėtų tarnauti, mes pasikviečiame pokalbiui asmeniškai. Jei yra tinkamas, karys priimamas.
– O kaip pats sugalvojote, jog norite tarnauti būtent Garbės sargybos kuopoje?
– Mano pirmasis susipažinimas su Garbės sargybos kuopa buvo jau anksčiau, nes su tėvais žiūrėdavome renginius ar vykdavome į Vilnių jų stebėti. Visada žavėjo tvarka, griežtumas, rikiuotės elementai, ypač defile programa. Tikriausiai tas mane labiausiai ir sužavėjo. Kiek pamenu, buvo minimali svajonė, kurią laikiau savyje, nes vis tiek žinojau, kad vyksta atranka ir neaišku, ar pateksi, ar ne. Bet vedamas šios svajonės galiausiai atsidūriau čia.
– Jei reikėtų apibūdinti Garbės sargybos karį trimis esminiais žodžiais, kokie jie būtų?
– Tikriausiai būtų tos kertinės vertybės, kurių mes ir siekiame. Pirma kertinė vertybė – ištikimybė. Bet kuriuo atveju, kiekvienas karys turi būti ištikimas Lietuvai, Lietuvos kariuomenei, daliniui, savo tarnybos draugams. Antra vertybė – profesionalumas. Karys turi būti kompetentingas ir dėmesingas, pajėgti atlikti paskirtas užduotis. Ir paskutinė vertybė – ištvermė, o jos mūsų darbas reikalauja daug. Turi būti pasiruošęs atiduoti visą save tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
– Daugelis Garbės sargybos kuopą mato oficialiuose renginiuose, dideliuose šventiniuose renginiuose ar reprezentuojančius Lietuvos Respubliką ir ginkluotąsias pajėgas oficialiuose renginiuose už jos ribų. Tačiau, matyt, dauguma gyventojų nežino „vidinės Garbės sargybos kuopos virtuvės“. Žmonės žiūrėdami valstybinių švenčių paminėjimą ir jų ceremonijas mato vieną, tačiau turbūt už to slypi daug pasiruošimo, repeticijų, laiko ir pastangų. Kaip vyksta tas pasiruošimas? Papasakokite apie tai plačiau.
– Garbės sargybos kuopa per metus turi apie 300 renginių, kartais net daugiau. Kiekvienam renginiui mes, aišku, ruošiamės. Niekada nevykstame nepasiruošę. Tai, įsivaizduokite, kiekvienas renginys turi po repeticiją: 300 renginių – 300 repeticijų. Viskas prasideda paprastai: pirmiausia į renginį paskiriami kariai, kurie jame dalyvaus. Po to jie pradeda repetuoti. Repetuojama batalione, bet repeticijų trukmė bei sudėtingumas priklauso nuo renginio. Kaip pavyzdys, Lietuvos kariuomenės diena – ne vieną dieną repeticijas atlikome batalione, tada vykome į generalines repeticijas, kurioje dalyvauja kitų pajėgų ir dalinių kariai.
Taip pat prieš renginį tikriname ir uniformas, kad jos būtų tvarkingos. Kariai patys jas reguliariai prižiūri, o prieš renginį vykdoma papildoma patikra. Po patikrinimo vykstama į renginio vietą ir ten atliekama galutinė, generalinė repeticija, o tada sudalyvaujama pačiame renginyje. Nesvarbu, koks renginys tai būtų – ar gėlių padėjimas kapinėse, kuriam reikia kelių žmonių, ar valstybinės reikšmės renginiai kaip Sausio 13-oji, Kariuomenės diena, Liepos 6-oji, kai reikalinga visa kuopa. Kariai visada atlieka tas pačias procedūras – paskyrimas, pasiruošimas dalinyje, uniformų sutvarkymas, generalinė repeticija ir dalyvavimas. Šias procedūras išlaikome ruošdamiesi bet kokiam renginiui.
– Turbūt nėra lengva viską suderinti ir neretai kyla iššūkių?
– Iš tiesų, iššūkių visada kyla, bet mūsų kariai yra profesionalūs, jie tikrai gali tinkamai atlikti užduotis. Mes visada reaguojame į iškilusius iššūkius bei dažniausiai juos išsprendžiame vietoje. To net nesimato nei per televiziją, nei nuotraukose, ir viskas būna gerai.
– Ar galėtumėte papasakoti plačiau apie Garbės sargybos kuopos veiklą? Ką dar veikiate be dalyvavimo ceremonijose?
– Kaip ir minėjau, Garbės sargybos kuopa per metus turi apie 300 renginių, bet mūsų užduotis yra reprezentuoti Lietuvos valstybę ir jos kariuomenę tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Mes pakankamai dažnai vykstame į užsienį atstovauti Lietuvai ir jos kariuomenei, esame buvę Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ukrainoje, Prancūzijoje, Italijoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Daug valstybių aplankome ir ten viskas vyksta pagal programą, kurią yra paruošę tos šalies atstovai.
Garbės sargybos kuopą sudaro 6 būriai. Pirmasis būrys – defile, kuris kiekvienais metais paruošia vis naują defile parodomąją programą su stilizuotomis salvėmis. Niekada nekartojame tos pačios. Kiekvienais metais defile skirtinga, o ją paruošti užtrunka tikrai ne vieną ir ne du mėnesius. Taip pat Garbės sargybos kuopa turi atkurtus XIV amžiaus šarvus, su kuriais dalyvauja renginiuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kaip pavyzdys, kariai vyksta į Žalgirio mūšio minėjimo inscenizaciją.
Esame girdėję iš civilių asmenų, kad Garbės sargybos kuopa tik dalyvauja renginiuose ir vykdo įvairias ceremonijas, bet tai absoliučiai netiesa. Mūsų kariai, kaip ir kiekvienas kitas Lietuvos karys, vykdo karinį rengimą. Kariai vykdo tiek individualų, tiek kolektyvinį rengimą, atlieka užduotis skyriaus, būrio ir kuopos lygmenyse. Tai ir norėčiau pabrėžti, kad Garbės sargybos kuopos karys ne tik dalyvauja valstybinėse ceremonijose ir renginiuose, bet jis taip pat yra karys, kuris sugeba vykdyti ir karines užduotis.
– O kaip dėl minėtų mūšio inscenizacijų? Čia turbūt vyksta dar kitoks ir gerokai išskirtinis pasiruošimas?
– Minėtas XIV amžiaus šarvų komplektas sveria apie 40 kilogramų. Užtrunka pakankamai ilgai tą komplektą užsidėti. Pats karys tą sunkiai padarys, jis turi rengėją, kuris ir padeda susitvarkyti, užsidėti, jog karys galėtų tinkamai dalyvauti renginyje. Inscenizacija nėra kaip mūšis ar kariavimas, bet jos metu stengiamasi atvaizduoti, kaip viskas vyko. Kariai taip pat vyksta į turnyrus Lietuvoje, ten jau vilkėdami šarvus kovoja. Yra skirtingi šarvų komplektai – vieni renginiams, kiti važiavimui į turnyrus ir panašiai.
– O, pavyzdžiui, atstovaujant Lietuvai užsienyje, procedūros bei reikalavimai skiriasi?
– Viskas atliekama taip pat kaip čia. Tai nereiškia, kad karys, nuvažiavęs į užsienį, žinodamas, jog jo niekas nematys, bus atsipalaidavęs. Ne, mes išlaikome tą pačią tvarką tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Aišku, kitoje šalyje dalyvavimas sudėtingesnis, nes nesame prie to pripratę. Tačiau kiekvienas renginys turi savo programą bei dalis, kuriose turime pasirodyti ir yra taisyklės, kaip visa tai atlikti.
– O ar renginiai užsienyje kuo nors kitokie?
Renginiai užsienyje yra panašūs kaip ir Lietuvoje. Jei į užsienį važiuoja būrys karių, tai dažniausiai dalyvaujama valstybinėse šventėse, respublikos dienose. Vis vien būna panašiai, tik skiriasi trukmė, laikas ir vieta.
– Kokios dar, be anksčiau jau minėtų, vertybės, atspindinčios Garbės kuopos tikslus ir idėją, diegiamos kariams?
– Prie anksčiau trijų jau minėtų kertinių vertybių galėčiau dar pridėti ir tai, ką teigia pati Lietuvos kariuomenė: kad kiekvienas karys turi turėti kovos dvasią. Jis turi būti ryžtingas, atsidavęs ir pasiryžęs atiduoti visa save, kad ir kas benutiktų. Mes dalyvaujame renginiuose, bet prireikus gintume savo tėvynę.
Akivaizdu, tarnyba Garbės sargybos kuopoje – atsakinga ir, iš šono atrodo, labai įtempta, kur klysti, greičiausiai, nepageidaujama (bent jau ceremonijų metu). Tačiau, turbūt pasitaiko galbūt ir nesklandumų, stresinių, o gal kartais net ir komiškų situacijų. Galbūt galite pasidalinti kažkokių įvykių iš asmeninės patirties?
– Tų situacijų būna visokiausių ir jos dažniausiai minimalios, tad nesudaro didelės reikšmės, dažniausiai nėra net pastebimos. Manau, turėčiau paminėti svarbius faktus apie Garbės sargybos kuopą. Buvo keli atvejai, kai, pavyzdžiui, Italijoje komandiruotės metu per Italijos Respublikos dieną vien pati repeticija truko 9 valandas, tai realiai ji vyko ir nakties metu. Garbės sargybos kuopos kariai dalyvauja ceremonijose nepriklausomai nuo oro sąlygų ar paros meto. Šalčiausia ceremonija buvo vykdyta esant 32 laipsniams šalčio, o karščiausia – 37 laipsnių temperatūros sąlygomis. Tai dažniausiai apsunkina ceremonijas, bet esame tam pasirengę.
Kuopa visada turi rezervą tokioms situacijoms. Galbūt matėte, jog, kai vyksta valstybiniai renginiai, yra reprezentuojamos skirtingos pajėgos. Atstovaujant sausumos, oro ir jūrų pajėgoms, iš kiekvieno būrio yra po rezervinį karį, kad prireikus, jei kažkas nutiktų, galėtų pakeisti ceremonijoje dalyvaujantį karį bei perimti jo funkcijas. Bet tai labai retai pasitaiko, praktiškai to neturime, ypač renginių metu. Nes, kaip ir minėjau, karys turi būti pasiruošęs tiek fiziškai, tiek psichologiškai, iš jo reikalaujama ištvermės, kuri ir sudaro pagrindą Garbės sargybos kuopos tarnyboje.
Na, matote, pas mus tų komiškų situacijų praktiškai nebūna, kadangi yra sustyguotas ir profesionalus darbas.
Sunkiausi atvejai būna likus kelioms dienoms iki renginio, kai karys suserga ar patiria traumą. Tai nebent tas, nes tada reikia tą karį pakeisti. Bet kadangi šiuo metu turime beveik 200 karių ir esame didžiausia kuopa Lietuvoje – yra kas gali pavaduoti.
– Ko palinkėtumėte visuomenei šiais neramiais laikais?
– Palinkėčiau išlikti patriotais, pasitikėti savo tėvyne ir ginkluotomis pajėgomis, žinoti, jog prireikus visada bus žmonių, kurie gins tėvynę bei nepaliks jos likimo valiai.
