Gruodžio 7 dieną Vatikane vyks konsistorija, kurios metu popiežius Pranciškus suteiks kardinolo titulą 21 būsimam Kardinolų kolegijos nariui. Ceremonijoje nuskambės ir arkivyskupo Rolando Makricko pavardė. Jis taps penktuoju kardinolu Lietuvos istorijoje.
Didelių permainų neatneš
Daugelį metų tarnavęs Šv. Sosto diplomatinėse atstovybėse įvairiose pasaulio valstybėse, pernai balandį R. Makrickas iš Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Pietro Parolino priėmė vyskupo šventimus. Spalį popiežius Pranciškus paskelbė, jog tarp būsimųjų kardinolų norėtų matyti ir arkivyskupą R. Makricką.
Lapkričio 21 d. rytą, prieš pat kelionę į Indiją, būsimasis kardinolas LRT RADIJO laidai „Mažajoji studija“ sakė, jog paskyrimas į Kardinolų kolegiją yra neeilinis įvykis, tačiau naujosios pareigos atneša ne tik džiaugsmą, bet ir atsakomybę.
„Tikrai džiaugiuosi ir dėkoju visiems žmonėms, kurie sveikina, ir priimu šitą skyrimą, kardinoliškas pareigas ne vien tik kaip mano asmeninį nuopelną, nes tų nuopelnų nėra didelių, bet kaip įvertinimą ir mūsų krašto, šalies, Bažnyčios istorijos, ir ypatingą popiežiaus dėmesį Lietuvai – jis pageidavo, kad ir šioje konsistorijoje būtų atstovas iš Lietuvos, kuris papildys Kardinolų kolegiją“, – pasakoja R. Makrickas.
Naujasis paskyrimas arkivyskupo dienotvarkėje didelių permainų naujos tarnystės pradžioje neatneš – kol kas būsimasis kardinolas tęs savo jau turimas pareigas Marijos Didžiosios bazilikoje Romoje, kurios išliks jo pagrindine veikla.
„Aišku, su laiku popiežius kardinolams paskiria įvairias pareigas, tokias kaip patarėjų arba įvairių tarybos narių pareigas. Tad su laiku vienoje ar kitoje Romos kurijos institucijoje teks dirbti kaip patarėju arba kaip nariu, bet pilnos pagrindinės pareigos išliks Marijos Didžiosios bazilikoje. Aišku, liturgine prasme bus daugiau įsipareigojimų“, – sako arkivyskupas.
Kardinolų iš Vakarų pasaulio vis mažiau
Kardinolo ir arkivyskupo liturginis statusas yra toks pats, tačiau kardinolai turi daugiau atsakomybių tuomet, kai popiežius miršta.
„Pagrindinė kardinolų pareigybė yra rūpintis popiežiaus palaidojimu ir organizuoti naujo popiežiaus rinkimus, bei tuo pačiu išrinkti naują popiežių“, – sako būsimasis kardinolas ir priduria, kad jo situacija skirsis nuo kitų kardinolų dėl popiežiaus Pranciškaus išreikštos valios.
„Man asmeniškai bus gal šiek tiek kitaip negu kitiems kardinolams, kadangi dabartinis popiežius Pranciškus yra išreiškęs norą būti palaidotas ne Vatikane, Švento Petro bazilikoje, bet Marijos Didžiosios bazilikoje. Tad šiuo atveju teks rūpintis ir popiežiaus laidotuvėmis atskirai nuo kitų kardinolų“, – pasakoja R. Makrickas.
Naujai paskirti būsimieji kardinolai atspindi popiežiaus tendenciją kardinolais skirti daugiau dvasininkų iš globaliųjų pietų – iš pasaulio dalies, kurioje Bažnyčia auga sparčiausiai. Būsimųjų kardinolų iš Vakarų pasaulio nebėra tiek daug, kiek būdavo anksčiau.
„Šioje naujų kardinolų grupėje sutikau pažįstamas pavardes, – pasakoja R. Makrickas. – Teko susitikti ir su Teherano, Irano būsimu kardinolu, taip pat su Belgrado nauju kardinolu. Gerai pažįstamas yra naujas būsimas kardinolas Leo Francis iš Toronto, nes jis taip pat dirbo Vatikano diplomatinėje tarnyboje.“
Gerai pažįstamas arkivyskupui yra ir būsimasis kardinolas iš Indijos, su kuriuo bendrais darbais dalinosi ir Vatikano valstybės sekretoriate.
„Dar nepažįstu ukrainiečių kardinolo, kuris dirba Australijoje, o visi būsimieji kardinolai italai yra pažįstami, kadangi ar vienuose ar kituose renginiuose, ar įvykiuose, ar darbuose teko susitikti, o ypač su Romos vyskupijos generaliniu vikaru, su kuriuo tampriai bendradarbiaujame. Nes jis yra ne vien tik Romos vikariato vadovas, bet ir Laterano bazilikos arkikunigas“, – pasakoja R. Makrickas.
Vienas jauniausių kardinolų
R. Makrickas naujoje būsimų kardinolų grupėje yra vienas jauniausių, o apskritai amžiaus požiūriu šioje grupėje yra įdomių atvejų. Štai Angelo Acerbi, kuriam yra 99 m., yra vyriausias kada nors paskirtas kardinolas istorijoje, o 44 m. ukrainietis – istorijoje jauniausias.
„Aš šitoje eilėje su ketvirtas, – sako R. Makrickas. – Nes Indijos kardinolas ir dar vienas kardinolas yra jaunesnis už mane. Mes su kardinolu Leo Francis esame daugmaž to paties amžiaus. Bet reikia pasakyti, kad šioje konsistorijoje yra tikrai nemažas skaičius jaunų kardinolų.“
Kartu su naujaisiais kardinolais R. Makrickas gruodžio mėnesį pradės jubiliejinius metus, o Marijos Didžiosios bazilikoje Romoje jubiliejinės durys bus atvertos sausio 1 d., kuomet dvasininkams prasidės intensyvus laikotarpis.
„Kai bus mažiau darbų čionai bazilikoje, mielai norėčiau grįžti į Lietuvą ir aukoti pirmąsias Mišias kaip kardinolas Lietuvoje. Kada bus galima tai padaryti, tik laikas parodys“, – teigia būsimasis kardinolas.
Kardinolų konsistoriją gruodžio 7 d. transliuos LRT TELEVIZIJA.
Viso pokalbio klausykite LRT RADIJO laidos „Mažoji studija. Popiežius ir pasaulis. Septintoji diena“ įraše.
