„Nekyla abejonių, kad sirgalių skanduotė yra didesnė vertybė negu Matijošaičio garbė ir orumas, nes demokratinėje visuomenėje žmogus turi teisę išreikšti savo poziciją dėl tokio aštraus ir sudėtingo klausimo“, – LRT.lt sakė advokatas Algimantas Šindeikis, kalbėdamas apie „Žalgirio“ arenoje nuaidėjusią skanduotę, dėl kurios administracinę teiseną pradėjo policija. Baudų sulaukė ir pavasarį prieš merą Visvaldą Matijošaitį ir Kauno politikus protestavę du kauniečiai. „Žmonės, esantys galios pozicijoje, supranta, kad tu nori nenori tampi atsargesnis, nes mokėti nuolat tas baudas yra prabanga“, – sakė Rokas Povilius, vienas iš jų.
Pernai pavasarį Kauno miesto savivaldybėje protestą prieš merą Visvaldą Matijošaitį bei jo šeimos ryšius Rusijoje surengę Rokas Povilius ir Rūta Vyžintaitė-Lajienė sulaukė baudų dėl viešosios tvarkos pažeidimų ir politiko įžeidimo. Jiedu stebisi, kad posėdžio metu priėję prie netoliese sėdėjusio mero sūnaus bei jam įteikę protesto simbolį – pintinę su guoliais – galėjo pažeisti viešąją tvarką. R. Povilius nubaustas ir dėl politiko įžeidimo, nes rankose laikė šaliką su užrašu „Matijošaitis d**has“.
Lapkričio 26 dieną Kauno policija pradėjo administracinę teiseną dėl „Žalgirio“ sirgalių elgesio, kai V. Matijošaičiui einant pro šalį krepšinio aistruoliai skandavo žodžius „Krabas yra rusų kekšė“, o kai kas politikui rodė vidurinį pirštą.
Advokatas stojo į „Žalgirio“ sirgalių pusę: politikas turi susitaikyti su kritika
Apie tai, kur yra riba tarp teisės kritikuoti politiką ir įžeidimo, LRT.lt kalbėjosi su teisės mokslų daktaru, advokatu Algimantu Šindeikiu. Jis pabrėžė, kad kiekvienas žmogus turi saviraiškos laisvę ir pats sprendžia, kokiu būdu išreikšti kritiką politikui, kurio elgesį laiko netinkamu.
Taip pat skaitykite
„Jis tai gali padaryti rungtynių metu stadione, sporto arenoje, prie savivaldybės ar prie parlamento. Tai yra fundamentali, demokratijoje gerbiama ir saugoma konstitucinė teisė. Kita teisė – asmens, apie kurį tokia pozicija išreiškiama, garbė ir orumas, reputacija. Konstitucija reikalauja gerbti visas teises, o jeigu ginčas pasiekia teismą, jame sprendžiama, kuri teisė konkrečiu atveju yra svarbesnė“, – paaiškino advokatas.
Šiuo principu, pridūrė, remiasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).
Kalbėdamas apie „Žalgirio“ sirgalių skanduotę, lapkričio 22 dieną nuskambėjusią V. Matijošaičio akivaizdoje, advokatas atkreipė dėmesį, kad svarbu įvertinti situacijos kontekstą.
Taip pat skaitykite
„V. Matijošaitis yra ne tik meras, bet ir verslininkas. Žinome, kad prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą šis verslininkas bent jau dvejus metus turėjo verslą Rusijoje, o jo atsakymai apie pasitraukimą iš tos šalies buvo dviprasmiški“, – pasakė jis, paminėjęs ir prokuratūros pradėtą tyrimą dėl galimo sankcijų pažeidimo.
Ar tikrai demokratinėje Lietuvos valstybėje norime atimti teisę protestuoti prieš asmenis, kurie bendradarbiauja su Kremliaus režimu?
A. Šindeikis
A. Šindeikis pabrėžė, kad šis klausimas visuomenėje yra ypač jautrus, o Lietuvos pozicija Rusijos agresijos akivaizdoje – labai aiški.
„Toks klausimas, be jokios abejonės, sudaro viešąjį interesą, visi mes turime teisę kalbėti, išreikšti emocijas apie žmones, kurie galimai pažeidžia sankcijas. Žmogaus elgesys gali būti vertinamas kaip morališkai nepriimtinas, o dar svarbiau, kad ponas Matijošaitis yra viešas asmuo. Pagal teismų jurisprudenciją tokiais atvejais yra vertinama, kad eidamas į politiką žmogus turi susitaikyti su tuo, kad bus kritikuojamas, jo garbė ir orumas ginami mažesne apimtimi. Ar turi teisę sirgalius, žinantis faktus apie pono Matijošaičio verslą, išreikšti savo poziciją taip, kaip tai padarė? Ar galime jam pasakyti, kokius žodžius turi naudoti? Man šiuo atveju nekyla abejonių, kad sirgalių skanduotė yra didesnė vertybė negu Matijošaičio garbė ir orumas, nes demokratinėje visuomenėje žmogus turi teisę išreikšti savo poziciją dėl tokio aštraus ir sudėtingo klausimo“, – LRT.lt sakė advokatas.
Pašnekovas pabrėžė, kad iš verslo į politiką nėręs meras negali tikėtis išvengti aštrios, kartais net neetiškai skambančios kritikos, nes klausimas, susijęs su verslo ryšiais Rusijoje, yra ypač aštrus, todėl ir kritika būtent tokia.
„Ar tikrai demokratinėje Lietuvos valstybėje norime atimti teisę protestuoti prieš asmenis, kurie bendradarbiauja su Kremliaus režimu? Manau, kad tai yra nepagrįstas lūkestis. Suprantu, kad situacija galimai pasikeitė, kad pasitraukė verslas iš Rusijos, tačiau toks faktas jo biografijoje liks visą gyvenimą ir politikas negali tikėtis, kad visuomenė tai užmirš“, – sakė A. Šindeikis.
Nekrošius: politiką kritikuoti galima, bet orumas – raudona linija
Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius, kuris yra ir Molėtų rajono savivaldybės tarybos narys, atstovaujantis Lietuvos žaliųjų partijai, mano kitaip ir sako, kad politikas taip pat yra žmogus, todėl net ir protestuojant žeminti negalima.
„Mūsų Konstitucijos 21 straipsnyje, o aš Konstituciją vertinu kaip sutartį su visuomene, kuri sprendžia, kaip mes sugyvename, yra pasakyta, kad draudžiama žeminti žmogaus orumą. Jeigu politiką, kad ir koks jis būtų, pirmiausia matome kaip žmogų, tai žmogaus orumo žeminimas – draudžiamas veiksmas. Galime nesutikti su jo pozicija, smerkti, visiškai kitaip galvoti, bet negalime žeminti jo kaip žmogaus orumo, tai yra esminė raudona linija“, – LRT.lt sakė jis.
Kalbėdamas apie savivaldybėje protestavusių kauniečių atvejį, kai bauda skirta dėl turėto šaliko, V. Nekrošius retoriškai klausė: „O jeigu paprastam žmogui pasakytume, kad jis yra d**has, tai būtų įžeidimas ar ne?“
Teisininkas mano, kad pilietinę poziciją išreikšti aštriai galima, tačiau be įžeidinėjimų.
„Kas skiria žmogų nuo vergo? Jo orumo turėjimas. Jeigu atimame tai ir sakome, kad visi, kas tik nori, gali jį trypti, mindžioti ir visaip vadinti, tai kas mes esame?“ – svarstė V. Nekrošius.
Taip pat skaitykite
Vertina kaip spaudimą: nežinau, kokia Ezopo kalba reikės kalbėti
Balandį į Kauno savivaldybės tarybos posėdį atėjo keli merą kritikuojantys kauniečiai, nešini tarybos narių nuotraukomis ir užrašais, simbolizuojančiais miesto politikų vangumą Matijošaičių verslo ryšių Rusijoje klausimu. „Dinguolis“, „baiminguolis“, „rusų naudinguolė“ – taip ir panašiai miesto politikus tąkart apibūdino protestuotojai.
Nedidelis protestas buvo pavadintas „Guolių patikra Kauno miesto savivaldybėje“, o surengtas jis, anot organizatorių, reaguojant į pasirodžiusią informaciją apie tai, kad „Vičiūnų grupės“ įmonė „Plungės kooperatinė prekyba“ galėjo pažeisti tarptautines sankcijas ir į Rusiją išvežti prekes bei technologijas, priskiriamas aukšto prioriteto kovos lauko prekėms, pavyzdžiui, guolius, kurie gali būti naudojami tankų gamyboje. LRT.lt primena, kad vėliau šiame tyrime įtarimai buvo pareikšti keliems įmonėms darbuotojams.
Protestą organizavęs R. Povilius pasakojo, kad policijos kvietimo pasikalbėti sulaukė po kelių mėnesių.
„Vasarą, visiems tą istoriją jau užmiršus, gavom šaukimus iš policijos. Pradžioje kaip liudininkai buvome pakviesti papasakoti, kas įvyko. Mums buvo pasakyta, kad turbūt to ir užteks, nes kaltinimai skamba nepagrįstai. Rugsėjį ar spalį sulaukėme jau visai kitokio tono ir nutarimo“, – pasakojo jis.
Tampi atsargesnis, nes mokėti nuolat tas baudas yra prabanga.
R. Povilius
R. Povilius nubaustas dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, politiko įžeidimo bei susirinkimų organizavimo pažeidimo. 70 eurų baudą pašnekovas jau sumokėjo ir pabrėžia, kad svarbiausia šioje istorijoje ne bauda, o tai, kad Kaune mažėja galimybių apie miesto valdžią kalbėti kritiškai, nes tai darantys sulaukia teisėsaugos dėmesio. R. Poviliaus nuomone, tokie skundai ir prašymai atlikti tyrimus yra savotiškas spaudimas, atbaidantis norinčius protestuoti ar griežčiau pasisakyti, nes ne kiekvienas turi pinigų, laiko ar teisinių žinių bylinėtis su miesto politikais.
„Galų gale, kol vaikštai į policijas, skaitai ilgiausius raštus, natūraliai tuo metu mažiau reiškiesi ar turi laiko [protestuoti]. Žmonės, esantys galios pozicijoje, supranta, kad tu nori nenori tampi atsargesnis, nes mokėti nuolat tas baudas yra prabanga“, – svarstė jis, pridūręs, kad rašantieji skundus dėl kritikos gaišta pareigūnų laiką ir švaisto mokesčių mokėtojų pinigus.
„Dabar bandys nubausti „Žalgirio“ sirgalius už išsakytą nuomonę, atrodo, kad Kaune tuoj nebegalėsi naudoti nei šalikėlio, nei piešinuko, nei paskanduoti kažką. Nežinau, kokia Ezopo kalba reikės kalbėti, kokią meninę išraišką sugalvoti, kažkaip labai abstrakčiai, saugiai reikės kalbėti, nes atrodo, kad bet koks pasakymas priimamas labai asmeniškai“, – apibendrino jis.
Nusižengė priėjusi prie politiko?
Policijos sprendimu skirti 140 eurų baudą dėl viešosios tvarkos pažeidimo stebisi ir kita protesto organizatorė. Rūta Vyžintaitė-Lajienė LRT.lt pasakojo, kad pradžioje pasikalbėjusi su pareigūnais tvirtai tikėjo, kad istorija taip ir pasibaigs, nes protestas buvo taikus, o kaltinimai – keliantys šypseną. Ji pasakojo tądien savivaldybės posėdyje priėjusi prie netoliese buvusio tarybos nario Matijošaičio, mero sūnaus, ir jam padavusi protesto simbolį – pintinę su guoliais.
„Tai buvo kokie 4 žingsniai nueinant įteikti „dovaną“ tuo metu, kai tarybos nariai vaikščiojo kavos, vandens, telefonais kalbėjo. <...> Argumentacija – kad ji drumstė dėmesį, tarybos narių darbą, laikydama įžeidžiančius plakatus su užrašais „vanguolis“, „dinguolis“. Tai nėra įžeidimas, o pasyvumą iliustruojantis žodžių žaismas, tai yra akcijos esmė“, – kalbėjo ji, nusistebėjusi, kad tuo metu, kai priėjo prie Kauno politiko, kiti tarybos nariai taip pat vaikštinėjo salėje, tačiau jiems dėl viešosios tvarkos pažeidimo baudos neskirtos.
R. Vyžintaitė-Lajienė taip pat mano, kad ši bauda ir policijos dėmesys – savotiškas spaudimas dėl išreikštos kritikos. Pašnekovė policijos sprendimą svarsto skųsti.
LRT.lt žiniomis, policijos dėmesio taip pat sulaukė birželį viešu laišku į merą aštriai besikreipęs architektas Linas Tuleikis, jo atveju istorija apsiribojo aplinkybių patikslinimu, tyrimas nebuvo pradėtas.
„Mūsų miestą baigi sudarkyti diletantiškomis skulptūromis, o miestiečiai neturėtų tapti tavo neišlavinto skonio įkaitais, mūsų vaikai neturėtų matyti tokių niekalų viešojoje erdvėje, nes jų meninis supratimas turi būti lavinamas, o ne verčiamas degraduoti. Dėl to, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis ES bei LR teise ir pareiga rūpintis savo miestu bei silpnesniais už save, aš reikalauju, kad iki š. m. liepos 12 d. Kauno m. savivaldybė pasitvirtintų vizualių objektų statymo viešai matomose miesto erdvėse tvarką, kuri būtų pagrįsta miestiečių lūkesčių išpildymu ir nepriklausomų ekspertų sprendimais, o ne kažkieno politine valia. Už šį sprendimą laikome atsakingu asmeniškai tave, Visvaldai Matijošaiti. Iki minėtos datos neįvykdžius šio teisėto reikalavimo, laisvieji piliečiai pasilieka sau teisę Visvaldo Matijošaičio asmenį ar jo aplinką teplioti ekskrementais tiek perkeltine, tiek tiesiogine šio žodžio prasme. Tai nėra grasinimas ar neapykantos kurstymas – tai desperatiškas bandymas išsaugoti Kauną, galutinai neapdergtą Visvaldo Matijošaičio savanaudiškos veiklos“, – tąkart į merą kreipėsi architektas.
„Green White Boys“: arba esi su Ukraina ir vakarietiškomis vertybėmis, arba plauki paskui laivą
Komentare LRT.lt „Žalgirio“ sirgalių grupė „Green White Boys“ pasakojo, kad praėjusią savaitę po rungtynių meras ėjo pasveikinti Lietuvos pilietybę gavusią čiuožėją Alisson Reed, kai išgirdo fanų skanduotę.
„Eidamas link jos meras sulaukė skanduotės, išgirdęs ją atsisuko, parodė vidurinį pirštą ir nusisuko į Allison. Trumpai su ja pasikalbėjęs (nufilmuoto vaizdo įrašo pradžia) atsisuko ir bandė prieiti prie mūsų“, – paaiškino krepšinio fanai.
Skanduote V. Matijošaitį arenoje sutikusi „Žalgirio“ sirgalių grupė savo požiūrį jau anksčiau išsakė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Tie, kas seka mūsų veiklą atidžiau, puikiai žino mūsų poziciją karo Ukrainoje ar mūsų miesto mero atžvilgiu. Jau nuo 2014 metų bandome atkreipti dėmesį į tai, kas dedasi mums artimoje valstybėje. Rengiame įvairias akcijas Ukrainos palaikymui, renkame pinigus ir visais mums įmanomais būdais bandome prisidėti prie to, kad ukrainiečiai iškovotų šiuo metu svarbiausią pergalę.
Natūralu, kad ir mūsų pozicija mero atžvilgiu buvo ir yra griežta. Mes nesame lengvatikiai ir pasakomis mūsų neįtikinsi. Mūsų požiūris yra vienas – arba tu su mumis, Ukraina ir vakarietiškomis vertybėmis, arba tu plauki paskui laivą. Visa kita yra išvedžiojimai, kuriais naudojasi bailiai ir netikėliai. Kiekvienas į rusiją išsiųstas produktas, kiekvienas rublis, sumokėtas į tos šalies biudžetą, mums yra tiesioginė Lietuvos išdavystė. Ir mums nesvarbu, jeigu tai reikės išrėkti tokį palaikymą mieste gavusiam merui tiesiai į akis. Esame pasiruošę tai padaryti. Jeigu meras ir tiesiogine, ir perkeltine prasme mums rodo vidurinį pirštą – jį jis gaus tiesiai į veidą atgal. Mes turime savo įsitikinimus, idėjas, kuriais gyvename, ir mūsų taip lengvai neužtildysi“, – rašė jie.
Vicemeras ragina nepainioti kritikos ir įžeidimų, meras pats kreipėsi į policiją
LRT.lt raštu pateiktame komentare Kauno vicemeras Tomas Jarusevičius dėstė, kad be priežasties pareigūnai baudų nedalija, o kritiką ir įžeidinėjimus reikėtų atskirti.
„Kritika ar protestas ir patyčios bei įžeidinėjimai – visiškai skirtingi dalykai. Būtent tą patvirtino pareigūnų atlikto tyrimo rezultatai. Kritikuoti, protestuoti reiškiant savo nuomonę ar poziciją nereiškia tyčiotis ir įžeidinėti. Kai tokia riba peržengiama, kiekvienas už savo poelgius turime atsakyti. Teisėsauga už nieką baudų neskiria, o įstatymai visiems galioja vienodai“, – sakė vicemeras.
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodo, kad dėl balandžio 23 d. Laisvės alėjoje buvusio nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimo bei dėl susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimo protokolas surašytas 1993 metais gimusiam vyrui. Dėl to paties, išskyrus politiko įžeidimą, protokolai surašyti ir 1991 metais gimusiai moteriai.
Pats Kauno miesto meras V. Matijošaitis „Žalgirio“ sirgalių elgesį jau anksčiau pavadino įžūliu ir naudingu Rusijai.
„Savo chamišku elgesiu tie vaikinai, turbūt patys to nesuprasdami, pasitarnauja šaliai, su kuria nei aš asmeniškai, nei „Vičiūnų“ įmonės jau nuo metų pradžios neturi absoliučiai nieko bendro ir niekada nebeturės. (...) „Vičiūnų grupė“, ačiū Dievui, jau beveik prieš metus pardavė verslus Rusijoje ir išėjo. Ten mūsų kojos nebus. Taškas“, – Eltai perduotame komentare tikino V. Matijošaitis.
Trečiadienį jis taip pat paskelbė, kad ir pats kreipėsi į policiją.
„Nežinau, kas buvo tas ar tie anonimai, kurių pareiškimą policija gavo savaitės pradžioje. Tai tik parodo, kad žmonės nepritaria arenoje rėkusių jaunuolių veiksmams. Šiandien aš pats kreipiausi į pareigūnus, prašydamas įvertinti penktadienio įvykius, nes patyčioms ir chamizmui mūsų mieste neturi būti jokios tolerancijos. Gerai, kad ten buvau aš. Kitas tokios agresijos gal ir neatlaikytų. Šįkart neatsivedžiau į rungtynes anūkų, bet man, kaip vyrui, gėda už tuos šaukusius su atkištais pirštais, nes aplink buvo daugiau vaikų, šalia stovėjo žmona“, – raštu pateiktame komentare cituojamas Kauno meras.
