Šiemet minimas Lietuvos partizaninio karo pradžios 80-metis. Keičiantis kartoms ir nykstant gyvajam pasakojimui, moksleiviams darosi vis sunkiau suprasti laisvės kovų istoriją, jų dalyvių motyvus bei šio pasirinkimo svarbą. Nors dabartinė vidurinio ugdymo programa apima esminius partizaninio karo faktus, joje galima pastebėti įtraukių metodinių priemonių trūkumą. Siekiant padėti jaunajai kartai užmegzti emocinį ryšį su sudėtingais istoriniais įvykiais, Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis (LLKĮS) pristato projektą „Aš rinkausi ginti“, apimantį unikalią metodinę priemonę mokytojams bei visuomenei skirtą pokalbių robotą, rašoma projekto autorių pranešime.
Iššūkiai aktualizuojant laisvės kovų istoriją
Daugiau nei dešimtmetį Lietuvos partizanų atminimą puoselėjantis LLKĮS aktyviai rūpinasi partizaninio karo laikotarpio vietų išsaugojimu, dokumentuoja laisvės kovų dalyvių bei amžininkų pasakojimus, rengia žygius, veda pamokas bendrojo ugdymo mokyklose, nuo 2012 metų kasmet organizuoja pilietinę jaunimo vasaros stovyklą „Laisvės kovų atmintis“.
„Bendraujant su moksleiviais, tampa aišku, kad mums reikia naujo formato kalbėti apie partizaninį karą. Šiandien, kai aplink daug informacinio triukšmo, istorinėms temoms nėra lengva pro jį „prasibrauti“. Norint sudominti jaunimą, reikia pergalvoti temos pateikimą, jos aktualizavimą, todėl nusprendėme pasitelkti išmaniąsias technologijas, šiuolaikines komunikacijos priemones, padedančias atkreipti jauno žmogaus dėmesį. Vesdami pamokas matome, kad moksleiviams laisvės kovų istorija yra įdomi – ypač, kai pasakojimas paliečia konkrečias asmenybes. Jų pažinimas suteikia daugiau konteksto nei pavieniai istoriniai faktai, todėl būtent 8 Laisvės kovotojų karžygių istorijos tapo šio projekto ašimi“, – teigiama projekto pranešime.
Pristatomas projektas „Aš rinkausi ginti“ tęsia LLKĮS įgyvendintą projektą „Laisvės kovotojai karžygiai“ (daugiau apie jį – nuorodoje). Laisvės kovotojas karžygys – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko suteiktas garbės vardas, skelbiamas 1949 m. vasarį parengtame Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statute. 1949–1950 m. šis apdovanojimas paeiliui buvo įteiktas aštuoniems partizanams: Juozui Vitkui, Juozui Kasperavičiui, Petrui Bartkui, Vaclovui Voveriui, Jurgiui Krikščiūnui, Kazimierui Alfonsui Pypliui, Juozui Albinui Lukšai, Konstantinui Bajerčiui. Visiems jiems apdovanojimai skirti po žūties, išskyrus J. A. Lukšą, kuriam apdovanojimas buvo suteiktas dar esant gyvam. LLKĮS pirmininkės ir projekto sumanytojos Aistės Petrauskienės teigimu, šie karžygiai šiandien vis dar menkai težinomi plačiajai visuomenei, jų atminimas nėra deramai įamžintas, todėl metodinė priemonė ir pokalbių robotas gali tapti paskatinimu geriau pažinti drąsiausius laisvės kovotojus.
8 laisvės kovotojai karžygiai – karininkai, mokytojai, studentai – sudėtingu Lietuvai laiku pasirinko ginti savo šalį, šeimą, laisvę ir teisę į saugų gyvenimą. Šiandien žvelgdami į juos suvokiame, kad anuomet tarp laisvai ir atsakingai mąstančiųjų atsirado lyderių, kurių atminimas ir šiandien mums – piliečiams – teikia orumo jausmą bei stiprina pilietinę valią ir atsparumą.
Nauji pasakojimo būdai: nuo interaktyvių pamokų iki pokalbių roboto
Ėmus ieškoti būdų, kurie leistų aktualizuoti laisvės kovų pasakojimą jaunimui, nuspręsta sujungti įstabias partizanų istorijas su šiuolaikinėmis technologijomis. Svarbiausia projekto dalimi tapo vyresniųjų klasių moksleivių istorijos mokytojams skirta metodinė priemonė. Joje pateikiamos dešimt temų, papildytų gausiais pavyzdžiais ir vaizdine medžiaga. Kiekvienos temos pabaigoje pateikiamos užduotys, skatinančios moksleivius įsikūnyti į istorikus: rinkti žinias, žvalgyti, analizuoti šaltinius. Tikimasi, kad ši interaktyvi, žaidimo elementais papildyta mokymosi aplinka padės geriau atskleisti daugialypę okupacijos laikotarpio Lietuvoje tikrovę, skatins dialogą ir moksleivių įsitraukimą. Metodinė priemonė skiriama laisvės kovotojams mokytojams, kurie savo pavyzdžiu tapo svarbiausių vertybių Mokytojais mums visiems.
Ne mažiau svarbi projekto dalis – pirmasis plačiajai visuomenei skirtas pokalbių robotas, kviečiantis prakalbinti Laisvės kovotojus karžygius. Dirbtinio intelekto ir platformos „ChatGPT“ pagalba buvo sukurti 8 susirašinėjimų langai, skirti pokalbiams su kiekvienu iš aštuonių karžygių. Nežinantiems, kaip užmegzti pokalbį su karžygiais, projekto sumanytojos siūlo pradėti nuo esminių klausimų: kuo pasižymėjai savo būryje? Ką studijavai prieš tampant partizanu? Kaip švęsdavote pergales? Kruopščiai atrinktų šaltinių duomenų bazė turėtų užtikrinti kuo mažesnę informacijos paklaidą ir suteikti unikalią galimybę pabendrauti su praėjusio amžiaus didvyriais. Daugiau apie tai – nuorodoje.
Kviečia drąsiau pažvelgti į partizaninio karo istoriją
Šių metų lapkričio 12 dieną projektas pristatytas nuotoliniame seminare „Aš rinkausi ginti“. Jis pritraukė daugiau nei 80 dalyvių: bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų, neformaliojo švietimo įstaigų darbuotojų, istorikų, kraštotyrininkų ir kt. Po renginio, organizatoriai sulaukė dalyvių įvertinimo už naudingą metodinę medžiagą, praturtinančius pranešimus bei vertingą indėlį kuriant projektus, suartinančius laisvės kovų istoriją ir šiuolaikinę visuomenę.
„Tikimės, kad ši metodinė priemonė paskatins mokytojus kartu su mokiniais pažvelgti į partizaninio karo istoriją drąsiau ir atviriau, neieškoti tik juodo ar balto, nebūti tik teisėjais ar advokatais, kad priemonė padės suvokti, kaip viskas vyko, kaip dramatišku istoriniu laikotarpiu formavosi anų dienų įvykių kolektyvinė atmintis ir pasakojimas“, – projekto „Aš rinkausi ginti“ sumanymą apibendrina jo sumanytoja, LLKĮS pirmininkė dr. Aistė Petrauskienė.
Projekto rengėjos – LLKĮS narės dr. A. Petrauskienė, dr. Greta Paskočiumaitė ir Rugilė Grendaitė.
