„Mums ne tas pats“: proteste prieš Žemaitaitį – minia žmonių Vilniuje, šimtai ir Kaune

Ketvirtadienio vakarą prie Seimo vyksta protestas „Dešimt tylos minučių“, nukreiptas prieš antisemitiniais pasisakymais garsėjančio Remigijaus Žemaitaičio partijos „Nemuno aušra“ dalyvavimą valdančiojoje koalicijoje. Politinėmis peripetijomis nepatenkinti žmonės į šį protestą taip pat jungiasi Kaune ir Tauragėje. 

Jau prieš 18 valandą prie Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje rinkosi protesto dalyviai – jų buvo kone pilna aikštė. Skaičiuojama, kad Vilniuje į protestą susirinko apie 4 tūkstančius žmonių.

Nors Vilniuje oras nėra pats palankiausias protestui, tačiau krintantis sniegas žmonių neišgąsdino, jų argumentas paprastas – mes privalome čia būti.

„Atvykau, nes man ne tas pats. <…> Aš čia atėjau ne tam, kad kažką pakeisčiau, atėjau, kad netylėčiau. Labai džiaugiuosi, kad tiek daug žmonių atėjo su tokiu pačiu tikslu“, – sakė aikštėje sutiktas žurnalistas Šarūnas Černiauskas.

„Atėjau išreikšti savo nepritarimo koalicijos formavimo principams. Konkrečiai – „Nemuno aušros“ įtraukimas, kuris turi reputacinių pasekmių ir diskredituoja Lietuvą tarptautinėje bendruomenėje“, – sakė aikštėje sutiktas kitas vilnietis.

„Na, tikrai rudmarškinis. Jūs man pasakykite, kaip galėjo žmonės jį išrinkti? Ką žmonės galvoja? <…> Negi pas mus tokie besmegeniai, ar jie neskaito, nelygina? Na, bet Žemaitija, taip apdurnino juos?“ – pastebėjo aikštėje sutikta moteris.

Kitas aikštėje sutiktas vyriškis ėmėsi prognozių – jis mano, kad „Nemuno aušros“ laukia „valstiečių“ likimas ir po ketverių metų vėl prasibrauti į Seimą bus itin keblu ar gal apskritai neįmanoma. Tiesa, jis mato ir kur kas blogesnį scenarijų, o „Nemuno aušrą“ gretino su nacistinės Vokietijos istorine patirtimi.

„Iš šitos politinių avantiūristų partijėlės gali išaugti „rimta ruda partija“. Naciai į valdžią atėjo labai panašiai“, – pabrėžė jis.

Prasidėjus protestui Nepriklausomybės aikštėje – rimtis ir susikaupimas. Išdėsčius protesto argumentus ir punktus, kiekvienas jų palydimas tylos minute.

Protestas Kaune viršijo lūkesčius, susirinko apie 400 žmonių

Tylusis protestas organizuotas ir Kaune, kitapus Vienybės aikštės esančiame Studentų skvere. Policijos duomenimis, susirinkti leista 400 šimtams žmonių.

Vakarėjant oras visai subjuro, tačiau lietus kauniečių neišbaidė, skvere susirinko apie 400 žmonių minia. LRT.lt kalbinta 65 metų amžiaus Marija čia atvyko iki protesto likus maždaug pusvalandžiui, kai aikštė dar buvo tuščia.

„Tai yra mano pirmasis dalyvavimas politiniame proteste nuo sovietų laikų, nes man tai yra svarbu. Pas mus Kaune juk apskritai niekas nevyksta, buvau pasiruošusi važiuoti į Vilnių“, – pasakojo ji.

LRT.lt ji sakė, kad antisemitizmo klausimas yra ypač svarbus, nes jos protėviai – litvakai, o ji pati yra Lietuvos žydė. Marija pasakojo gimusi Maskvoje ir gerai prisimena, kad Sovietų Sąjunga buvo antisemitinė valstybė, priešingai negu Lietuva, pabrėžė ji.

„Hebrajų kalbos mokymasis buvo uždraustas, o jeigu mokeisi pogrindyje, galėjai būti nubaustas, nes buvai liaudies priešas – sionistas“, – kalbėjo Marija.

Kitas pašnekovas, 33 metų amžiaus Tadas pasakojo, kad ateiti į protestą paskatino antisemitiniai R. Žemaitaičio pasisakymai ir jo dalyvavimas valdančioje koalicijoje. Pašnekovas sakė, kad šis politinis protestas – pirmasis, kuriame jam teko dalyvauti.

„Dėl situacijos Vyriausybėje, daugiausiai, aišku, dėl R. Žemaitaičio atvirų pasisakymų ir kaip dėl to visa mūsų valstybė atrodo pasaulyje. Šie Seimo rinkimai nuvylė, nes kaip visi sako, apgavo rinkėjus“, – LRT.lt sakė 30-metė Vaida.

Moteris pridūrė rinkimuose palaikiusi buvusią Vyriausybę: „Viskas greičiausiai bus gerai, o jeigu nebus, ateis buvusi [Vyriausybė] ir sutvarkys, tiesiog reikia laiko.“

Ją atlydėjęs bendraamžis Aurimas nesitiki, kad dėl šio protesto kas nors valdžioje pasikeis, tačiau, anot jo, reikia parodyti, kad visuomenė nesitaikstys ir nenumos ranka.

„Tai mano pirmasis protestas, galbūt senstant daugiau domiuosi politika ir suprantu, kas vyksta“, – šyptelėjo jis.

Naujosios valdžios požiūriui nepritaria ir 55 metų kaunietė Rasa, kuri taip pat nesitiki, kad protestas ką nors pakeis, tačiau išreikšti pilietinę nuomonę jai svarbu.

„Politinių partijų valios neišreiškimas, kartu ir prezidento. Manau, kad kaip piliečiai turime išreikšti savo valią, džiaugiamės, kad yra demokratija ir turime tokią teisę“, – LRT.lt sakė 29 metų kaunietis Tomas.

Paklaustas, ką norėtų pasakyti R. Žemaitaičiui, kurio prisijungimas prie koalicijos bei antisemitiniai pasisakymai paskatino atvykti į Studentų skverą, pašnekovas sakė: „Pačiam Žemaitaičiui, manau, jau neverta kažką sakyti, nes nemažai jau buvo pasakyta. <...> Kitoms politinėms jėgoms [norėčiau pasakyti], kad visgi yra raudonosios linijos ir nereikėtų užsiimti politine joga ir lankstyti savo stuburo, nes tai ne tik politinės valios parodymas ir rinkėjų apgavystė Lietuvoje, bet ir prastas pasirodymas tarptautiniame žemėlapyje.“

Dar prieš protestą LRT.lt pasikalbėjo su Kaune jį organizavusia Claudia Rupšys. Pašnekovė minėjo besitikinti, kad atvyks 100 kauniečių, tačiau, panašu, rezultatai gerokai viršijo lūkesčius.

„Pamačiau, kad Vilniuje vyks, pagalvojau, reikia imtis iniciatyvos. <...> Politika domiuosi nuo 18 metų, kai pirmą kartą nuėjau balsuoti. Dabar buvo antras kartas balsuojant prezidento rinkimuose ir Seimo, paskatino tai, kad vyksta „įdomūs“ dalykai valdžioje, norisi gero, kad žmonės būtų atsakingi, vykdytų pažadus“, – sakė ji.

Susirinkusiems kauniečiams padėkojo Kauno žydų bendruomenės vadovas Gercas Žakas.

Organizatoriai: privalo būti raudonos linijos

Akcija „Dešimt tylos minučių“ surengta pirmąją naujojo Seimo posėdžio dieną, ji taip pat vyksta Kaune ir Tauragėje. Protestą inicijavo teisininkas, rašytojas Justinas Žilinskas ir keli kiti aktyvistai.

„Mes renkamės, norėdami parodyti, kad yra žmonių, kurie mano, jog politikoje privalo būti raudonos linijos ir padorumo kriterijai. Viena jų – nulinė tolerancija antisemitizmui“, – skelbė protesto organizatoriai.

Pirmadienį Lietuvos socialdemokratų partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“ pasirašė koalicijos sutartį. Dar iki tol tokie planai bendradarbiauti su R. Žemaitaičio partija sukėlė pasipiktinimo bangą Lietuvoje, juos kritikavo ir Lietuvos užsienio partneriai.

„Susirinkę mes tylos minutėmis pagerbsime ir drauge stovėsime už vertybes, kurias formuojama koalicija pasiruošusi paminti: politinį padorumą, Lietuvos tarptautinę reputaciją, kadaise sunaikintų Lietuvos piliečių žydų atminimą, dalintų pažadų ir pareiškimų patikimumą“, – teigė protesto organizatoriai.

Jie pažymėjo neginčijantys rinkimų rezultatų ir nekviečiantys į sukilimą, o susirinkimo tikslas – taikus.

Reaguodamas į organizuojamą protestą, Seimo nario priesaiką sulaužęs ir Konstituciją pamynęs R. Žemaitaitis savo palaikytojus kvietė atvykti prie profesoriaus Vytauto Landsbergio namų ir ten uždegti žvakutę. Dėl šių politiko pareiškimų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesantaikos kurstymo.

Vėliau savo kvietimą R. Žemaitaitis atsiėmė, o antradienį svarstė, kad neatmeta galimybės išeiti pasikalbėti su protestuotojais.

„Tikrai nueisime, bet jei baubs, tai ką ten, gyvulių aš pas save fermoje grįžęs šeštadienį, sekmadienį pasiklausau. Bet jei kultūringai, tai mes visą laiką [kalbamės]“ – sakė R. Žemaitaitis.