Netylant diskusijoms apie valdančiają koaliciją ir ministrų kabineto formavimą, lyčių lygybės ekspertai beda pirštu į nesikeičiančias prastas atstovavimo moterims visuomenėje tendencijas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, į Seimą kandidatavo 651 moteris, o iš jų Seimo nario mandatą gavo tik 39 (parlamentą sudaro 141 narys). Partijų sąrašuose (daugiamandatėje) iškeltų kandidačių buvo 645, mandatą gavo 17, o vienmandatėse apygardose moterų išrinkta kiek daugiau – 22 iš 207 kandidatavusių.
Įdomu ir tai, kad antrajame ture iš 23 vienmandačių apygardų, kuriose moterys varžėsi su vyrais, dešimtyje apygardų buvo pralaimėta vyrams, tačiau likusiose trylikoje moterims (daugiausia socialdemokratėms) pavyko iškovoti Seimo nario mandatą.
Šie skaičiai verčia kelti klausimą ir dėl naujosios Vyriausybės sudėties: neaišku, ar formuojant ministrų kabinetą bus siekiama lyčių balanso.
Tam tikros politikos sritys laikomos „vyriškomis“
Vidaus reikalų ministrė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime narė Agnė Bilotaitė atstovavimą moterims taip pat vertina kaip netolygų ir sutinka, kad visose institucijose jis turėtų būti didesnis.
„Tai turbūt susiję su mūsų visuomene ir visuomenės pasitikėjimu ir, galų gale, pačių moterų ryžtu pasirinkti šitą kelią – tapti politikėmis ar užimti kitas vadovaujamas pozicijas. Pokyčiai vyksta visuomenėje, bet galbūt ne taip greitai, kaip norėtume“, – teigė politikė.
Vidaus reikalų ministrė pažymi, kad visuomenėje egzistuoja stereotipų, mažinančių pasitikėjimą moterimis, užimančiomis vadovaujamas, aukštas pozicijas sferose, kurios suvokiamos kaip „vyriškos“.
„Kalbant apie situaciją, esu antra moteris, kuri užėmė vidaus reikalų ministro postą ir reikėtų pažymėti, kad, kaip ministrė, esu ilgiausiai išdirbusi visą kadenciją ir dar moteris – to, iš tiesų, nėra buvę Vidaus reikalų ministerijoje (VRM). Reikia pripažinti, kad mes turime visuomenėje tokių stereotipų, kad tam tikros sferos yra labiau „vyriškos“, o ne „moteriškos“, ir to pasitikėjimo moterimis šiose pozicijose mažiau“, – pastebi A. Bilotaitė.
TS-LKD frakcijos narė pabrėžė, kad šioje kadenciją baigiančioje Vyriausybėje buvo daug moterų – tarp jų premjerė Ingrida Šimonytė, ji pati, kaip vidaus reikalų ministrė, ir kitos politikės. Teko suvaldyti daug krizių, įveikti ne vieną iššūkį, vykdyti įvairius pokyčius, sako ministrė, tačiau ji taip pat pripažįsta, kad visos kadencijos metu jautė atitinkamą požiūrį, nukreiptą prieš ją kaip ministrę moterį vidaus reikalų srityje.
„Vyrams nėra užduodamas klausimas, ar vyriškiems pečiams nesunku atlaikyti iššūkius ar dirbti šioje srityje, bet moterys tokių klausimų sulaukia, kaip ir klausimų apie šeimą bei kitus dalykus. Tai tikrai nepadeda, nes nuolatos reikia kažką įrodinėti: nepaisant to, kad darbai turi rodyti rezultatą, o ne man reikia bandyti papildomai kažką sakyti“, – situaciją komentuoja politikė.
Anot ministrės, reikalingas požiūrio į vadovaujamas pozicijas užimančias moteris pokytis, o vienas iš būdų laužyti stereotipus – asmeninis pavyzdys.
„Mano darbas VRM, kuri galbūt daugiau suvokiama kaip „vyriška“ [ministerija], yra vienas iš žingsnių situacijai keisti. Šita tema man pačiai kelia daug klausimų. Prieš metus organizavau tarptautinę konferenciją Lietuvoje, Vilniuje, apie moteris teisėsaugos institucijose bei vadovaujamose pozicijose, nes matome, kad moterų teisėsaugos institucijose tikrai daugėja, bet, kalbant apie vadovaujamas pozicijas, tas procentas tikrai labai nedidelis“, – apie lyderystės pavyzdį ir sprendimo būdus kalbėjo A. Bilotaitė.
Tačiau vidaus reikalų ministrė sutinka, kad reikia ir kitų priemonių skatinti didesnį atstovavimą moterims.
„Keistis turi ir visuomenės nuostatos – per švietimą ir edukaciją. Kitas moterims kylantis iššūkis – karjeros galimybių ir šeimos suderinimas. Tai vienas iš aspektų, kodėl pačios moterys nelabai ryžtasi pasirinkti šį kelią. Jei nėra sudaryta galimybių derinti, tai ir iškyla nemažas iššūkis“, – priduria politikė.
Moteriai politikei – aukštesni reikalavimai
Iš politikos kurį laiką pasitraukusi buvusi Seimo pirmininkė ir buvusi Darbo partijos narė Loreta Graužinienė taip pat mano, kad moterų Seime norėtųsi daugiau – lyčių balansas turėtų artėti prie 50/50 procentų.
„Ypač žmogaus teisių, socialiniais klausimais moterų ir vyrų požiūriai skiriasi. Yra sričių, kuriose moteriško palikimo reikia daug daugiau. Tačiau tai jau politinių partijų problema, kadangi sąrašuose daugiau dominuoja vyrai“, – sako L. Graužinienė.
Buvusi politikė taip pat įvardija, jog „tarp eilučių“ politikoje visada jautėsi didesni reikalavimai moterims negu vyrams:
„Tai jautėsi kasdienėje veikloje, ypač dirbant Seimo pirmininkės pozicijoje – kas atleidžiama vyrams, dažnai moterims nebuvo atleidžiama.“
Įvardyti detales L. Graužinienė atsisakė, tačiau pabrėžė, jog norėtųsi, kad keistųsi tiek visuomenės, tiek pačių politikų vyrų požiūris į politikes moteris.
„Norėtųsi daugiau tolerancijos, pagarbos ir, svarbiausia, kad išgirstų nuomonę, kurią išsako moteris, ją [nuomonę] priimti. Remdamasi savo 12 metų patirtimi, galiu pasakyti, kad vyrai dažnai nesugeba priimti tų pasiūlymų ir gerų įžvalgų, kurias teikia politikės moterys“, – pastebi buvusi Seimo pirmininkė.
Moterys parlamente tampa tarsi „išbarstytos“
Lyčių lygybės ekspertė, politikė, dr. Zuzana Vasiliauskaitė, remdamasi socialinės psichologijos tyrimų duomenimis, teigia, jog tam, kad atstovavimas moterų teisėms būtų reikšmingas, reikia bent 30 proc. parlamentarių moterų Seime.
„Lietuvoje aiškiai matoma tendencija, kad neturint lyčių kvotų politikoje, kompetentingoms moterims tampa sunkiau siekti aukštų pozicijų ir dalyvauti sprendimų priėmime. Dažnai moterys politinėse partijose susiduria su kliūtimis, kurios neleidžia joms prasimušti į sąrašų viršūnes – ypač vyrų dominuojamose partijose, kur jos dažnai atsiduria žemose pozicijose arba aukštyn keliamos tik „patogios“ moterys. Tai reiškia, kad į sąrašų viršų dažniau patenka kandidatės, kurios prisitaiko prie kitų norų ir elgiasi pagal nurodymus, o ne kelia nepriklausomas iniciatyvas ar siekia aktyviau ginti moterų interesus.
Esant tokiam silpnam atstovavimui, moterys parlamente tampa tarsi „išbarstytos“ ir negali sudaryti kritinės masės, kuri būtų pajėgi daryti realią įtaką sprendimų priėmimui bei atstovauti vienos iš dviejų didžiausių socialinių grupių – moterų – interesams. Tyrimai socialinėje psichologijoje rodo, kad tik tada, kai mažoji grupė sudaro ne mažiau kaip 30 proc. visos grupės, ji gali turėti realų balsą ir daryti įtaką sprendimams“, – apie bent 30 proc. moterų grupės parlamente svarbą kalbėjo dr. Z. Vasiliauskaitė.
Anot politikės, lyčių lygybės progresas Lietuvoje yra labai lėtas arba jo beveik nematyti, kadangi trūksta sisteminių priemonių balansui užtikrinti, pavyzdžiui, nėra valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos, lyčių lygybės strategijos, neratifikuota Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), kuri siekia sisteminių pokyčių, pradedant švietimu ir lyčių stereotipų įveikimu iki aukų apsaugos ir tinkamo atsako į šį nusikaltimą.
Be to, pasak dr. Z. Vasiliauskaitės, galima pastebėti, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas yra tarsi „prarytas“ platesnio Lygių galimybių įstatymo, todėl lyčių lygybės klausimai tampa mažiau matomi ir negauna specifinio dėmesio, būtino veiksmingiems pokyčiams siekti.
Ji atkreipė dėmesį ir į viešojoje erdvėje, debatuose rinkimų laikotarpiu skambėjusius seksistinius pareiškimus apie moteris politikes.
„Vienas iš iškalbingiausių pavyzdžių – 2024 m. rugsėjo 24 d. LRT vykę politinių partijų debatai, kurių metu ekonomikos ir inovacijų ministrė bei Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė, kompetentinga ir patyrusi politikė, susidūrė su akivaizdžiu nelygiaverčiu elgesiu.
Diskusijų metu Armonaitė buvo ne kartą pertraukinėjama ar tildoma, į jos pusę buvo svaidomi seksistiniai komentarai. Tai nebuvo nei atsitiktinumas, nei humoras – tai liūdnas pavyzdys, kaip net nacionalinio transliuotojo eteryje vyrai drąsiai demonstruoja įsivaizduojamą savo „pranašumą“, dažnai nebijodami nei vedėjų, nei visuomenės reakcijos“, – diskriminacijos dėl lyties pavyzdį įvardijo lyčių lygybės ekspertė.
LRT.lt anksčiau kalbinti ekspertai kaip priežastį, kodėl nedaug moterų renkasi politiką, įvardijo dvigubus standartus ir stereotipus, kuriais vadovaujasi visuomenė, vertindama moteris politikes.
Stereotipus ir dvigubų standartų moterims taikymą akcentavo ir LRT.lt portalo kalbintos politikos srityje pasižymėjusios lyderės.
Dr. Z. Vasiliauskaitė tikina , kad svarbu ne tik apsvarstyti lyčių kvotų taikymą ateityje, bet ir dabar suformuoti subalansuotą Vyriausybę, kurioje vadovaujamas pozicijas užimtų ne tik vyrai, bet ir moterys.
„Turime nelabai tolimoje praeityje atvejį, kai Vyriausybėje išvis neturėjome nė vienos moters [2020 m. Skvernelio Vyriausybė]. Buvo gėda prieš visą pasaulį. Kiekvienais metais Europos lyčių lygybės instituto skaičiuojamame lyčių lygybės indekse Lietuvos įvertis dėl to žymiai krito Europos Sąjungos (ES) kontekste. Su prezidentu neformalaus pokalbio metu kalbėjome apie lyčių kvotų svarbą, kurias jis pats įvardijo kaip būtinas specialiąsias laikinąsias priemonės. Tai aš kviečiu Jo ekscelenciją prisiminti šį pažadą palaikyti moterų teisių ir lyčių lygybės klausimus ir atkreipti į tai dėmesį formuojant ministrų kabinetą“, – apie atstovavimo moterims situacijos gerinimą kalbėjo dr. Z. Vasiliauskaitė.
Dėmesio moterų teisių klausimams gali ir nebelikti
Dr. Z. Vasiliauskaitė teigia abejojanti, jog naujai išrinktame Seime bus skiriama pakankamai dėmesio moterų teisių ar apskritai žmogaus teisių klausimams, tačiau tikisi, kad šioje srityje norinčių ir galinčių dirbti žmonių atsiras. Politikė sako šiuo metu nematanti konkrečių asmenų, kurie ryžtųsi šiuos klausimus spręsti.
„Nerimą kelia tai, kad net galimai būsimas premjeras Gintautas Paluckas, anksčiau buvęs vienas iš stiprių Stambulo konvencijos palaikytojų, staiga ima kartoti kraštutinių populistinių partijų naratyvą ir pasisako prieš šios konvencijos ratifikavimą. Kaip ir socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, vieno interviu metu nesugebėjo aiškiai atsakyti į klausimą dėl konvencijos palaikymo. Nerimą kelia ir tai, kad tyrimai atskleidžia, jog šis naratyvas yra finansuojamas Putino oligarchų, nes susilpninant moterų teises silpnėja demokratija ir visuomenės atsparumas“, – sako ekspertė.
LRT.lt primena, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) dar 2018 m., vadovaujant G. Paluckui, skelbėsi pritarianti konvencijai ir ragino partijos narius imtis priemonių, jog dokumento ratifikavimas būtų paspartintas. 2020 m. LSDP rinkimų programoje taip pat buvo įtraukusi Stambulo konvencijos ratifikavimą, šių metų programoje pastarojo tikslo neliko.
„Kalbant apie Stambulo konvenciją, čia yra šiek tiek sudėtingesnis dalykas, nes iš tikrųjų aptariamos tos problemos ir siūlomi sprendimo būdai jau yra perkelti į nacionalinę teisę, todėl sakyti, jog priėmus Stambulo konvenciją kažkas kokybiškai pasikeis mūsų visuomenės santykiuose arba institucijų reakcijose į tas negeroves, tikrai negalėtume“, – apie Stambulo konvenciją sakė G. Paluckas.
Tuo tarpu V. Blinkevičiūtė prieš rinkimus interviu su LRT.lt metu aiškiai neatsakė į klausimą, ar ratifikuotų Stambulo konvenciją, jei LSDP užsitikrintų daugumą Seime po rinkimų.
Partijos pirmininkė akcentavo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris Lietuvoje problemą ir pabrėžė ES direktyvos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje perkėlimą į nacionalinę teisę svarbą. Tačiau kelis kartus perklausta, ar ratifikuotų konvenciją, atrėžė:
„Kalba dabar eina ne apie konvenciją. Konvencija yra Europos Tarybos [dokumentas] ir ji nėra privaloma. <...> Aš dar kartą atsakau – nėra palaikymo ir nėra daugumos, todėl apie tai kalbėti mes negalime. Mes privalome kalbėti apie tai, ką privalome kaip ES valstybė padaryti“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
„Lyčių lygybės srityje reikalingi sisteminiai pokyčiai, kurie apimtų tiek teisines reformas, tiek ir nuolatinį darbą su visuomenėje gajais lyčių vaidmenų stereotipais. Tai, kaip formuojame ir perduodame iš kartos į kartą įsitikinimus, kas yra „tinkama“ moterims ir vyrams – kokios darbo vietos, spalvos, hobiai ar veiklos jiems priskiriamos – tiesiogiai veikia mūsų galimybes pasiekti tikrąją lyčių lygybę. Turime pradėti darbą jau dabar iš pagrindų, kad pasiektume tikrąją lyčių lygybę ne tik popieriuje, bet ir realiame gyvenime, kur kiekvienas žmogus gali būti vertinamas nepriklausomai nuo lyties“, – apibendrino dr. Z. Vasiliauskaitė.
