Pastaruoju metu daug kalbama, kuo būtina pasirūpinti, kad nutikus stichinei nelaimei ar karui būtų išvengta panikos. Lietuvos Šaulių sąjungos mokymų ir nekinetinių operacijų centro metodininkas Gediminas Armonavičius LRT TELEVIZIJOS laidoje „Planas dienai X“ pasakoja, kaip pasiruošti nelaimėms iš anksto ir ką svarbu įsidėmėti.
Šaulių sąjungos metodininkas pataria nuo pat pradžių apsibrėžti, kas yra šeima, o kas yra šeimos planas.
„Šeima turėtų būti tas, kas gyvena su jumis kambaryje, bute ar name ir kas jums yra svarbiausias žmogus. Šeimos planas yra individualus tų žmonių planas, kaip bus veikiama ekstremalioje situacijoje, nepriklausomai nuo to, kaip sistema yra nusprendusi jums padėti“, – sako jis.
G. Armonavičiaus teigimu, planą reikia turėti iki nutinkant nelaimei.
„Per mokymus mėgstu sakyti, kad ateiname tam, jog žmonės susirgtų 20 proc. paranoja. Tai nereiškia, kad jūs atsikelsite ryte ir eidami iki darbo galvosite, kas bus šiandien. Tiesiog pasąmonėje bus mintis, kad esate pasiruošęs. Nebūtinai karui reikia pasiruošti, bet ir stichinėms nelaimėms, nes gali būti, kad užkris koks medis ir niekas nepasieks jūsų kelias dienas“, – tikina pašnekovas.
Susitarti ir susipažinti
Šaulių sąjungos metodininkas atkreipia dėmesį, kad sudarant šeimos planą karo atvejui svarbu iš anksto susitarti su tėvais ir seneliais, kas jais pasirūpins – kas juos paims, gelbės, o gal jie niekur nevyks.
„Tai yra pirmas dalykas, ką reikėtų apsitarti šeimoje. Visame pasirengime yra labai svarbus laikas, kadangi atsiranda didesnė tikimybė išsigelbėti, išgyventi ar pasitraukti. <...> Pavyzdžiui, jūs gyvenate Vilniuje, o tėvai Riešėje. Turite susitarti, ką darote prasidėjus kariniams veiksmams – jūs važiuojate pas tėvus, tėvai sutinka su jumis išvažiuoti ar jie susitaikę, kad liks“, – sako G. Armonavičius.
Ne ką mažiau svarbu ir iš anksto pasidomėti atsitraukimo galimybėmis. Anot pašnekovo, būtų gerai žinoti įvairius kelius ir takus. Teritoriją reikėtų pažinti 30–50 km spinduliu. Be to, svarbu su turėti ir radijo imtuvus.
„Technologijų pasaulyje būtų gerai, kad žmonės grįžtų prie radijo imtuvų. Karas yra netikėtumo faktorius. Priešas visada bandys iki karo paveikti civilius, kad jie panikuotų, nepasitikėtų savo valstybe ir jos sistema. Taip pat bandys smogti taip, kad sukeltų didesnę baimę ir paniką“, – pastebi jis.
Nepamiršti vertingų daiktų
Pasak G. Armonavičiaus, karo atveju gali praversti auksas, sidabras ar kitos brangenybės.
„Visi pinigai, juvelyrikos dirbiniai gali būti panaudoti kaip mainų objektas. Cigaretės gali būti valiuta. Taip pat alkoholis su priešo kariais yra puikus keitimosi įrankis. Galų gale tai gali padėti pereiti blokpostą ar pervesti šeimą“, – sako pašnekovas.
Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į grynųjų pinigų vertę – smulkesnė valiuta yra vertingesnė, o įsigyti maisto produktų ar kitų daiktų bus lengviau ir daugiau.
„Jeigu turėsite dvi kupiūras po 200 eurų, tai turėsite tik du veiksmus ir jūsų gerasis kaimynas parduos 5 konservus už 200 eurų. Jeigu turėsite smulkiau, galėsite įsigyti ir už 20 eurų. <...>.
Taip pat papuošalai – nereikia skubėti atiduoti, pavyzdžiui, auksinės grandinėlės už ką nors. Galite ją tiesiog perplėšti ir sakyti, kad turite tik tokį gabaliuką. Šie momentai yra skirti išgyventi, o ne gyventi“, – teigia Šaulių sąjungos atstovas.
Svarbu pasirūpinti ir išvykimo krepšiu. Nors dažnai tai gali atrodyti nereikalingas dalykas, o daiktai tiesiog užsiliks neliesti ilgus metus, anot pašnekovo, išvykimo krepšį reikėtų išbandyti kaskart, kai yra kur nors išvykstama.
„Į išvykimo krepšį susidedame maistą, tam tikras priemones, užsirašome datą. Jei vasarą vykstame kur nors stovyklauti, pasižiūrėsime, ką panaudojome, ir galbūt reikia pakeisti kelis daiktus. Geriausia taktika – išbandyti išvykimo krepšį per pratybas ar iškylą. <...> Pirmiausia reikia ruoštis individualiai, pačiam ir patiems artimiausiems, o tik tada tikėkitės sistemos pagalbos“, – sako G. Armonavičius.
Svarbiausi šeimos plano akcentai:
- Susitarti su artimiausia aplinka, ką darote.
- Pasiruošti išvykimo krepšį / mobilias atsargas.
- Žinoti savo artimiausią aplinką.
- Atkreipti dėmesį į institucijų informaciją.
- Sekti oficialią informaciją ir klausyti nurodymų.
Visą įrašą galite žiūrėti LRT TELEVIZIJOS laidoje „Planas dienai X. Šeimos planas“.
Tekstą parengė Justina Lopataitė.
