Lietuvos socialdemokratų partija trečiadienį susirinko į prezidiumo posėdį, kuriame aptarė valdančiosios koalicijos formavimą po laimėtų Seimo rinkimų, o Vilija Blinkevičiūtė informavo partijos kolegas, kad neplanuoja eiti premjerės pareigų.
Vietoje savęs į ministro pirmininko postą V. Blinkevičiūtė pasiūlė Gintautą Palucką, kuris, jos teigimu, turi daugiau savybių, tinkamų premjerui, o tarp tų savybių yra jaunystė ir energija. Savo apsisprendimą nesiekti premjero pareigų ji motyvavo amžiumi bei sveikata. V. Blinkevičiūtei yra 64-eri.
Komentarų žiniasklaidai įrašas:
„Iš tikrųjų buvo vieningas bendras sutarimas mūsų prezidiumo, jog geriausiai pasirengęs kandidatas yra G. Paluckas, kuris turi didelę patirtį, kuris turi reikiamas savybes ministrui pirmininkui, kuriuo pasitikėjimą išreiškė beveik 60 tūkst. Lietuvos rinkėjų, todėl buvo bendras sutarimas priimtas dėl G. Palucko kandidatūros į Lietuvos ministrus pirmininkus“, – nurodė V. Blinkevičiūtė po prezidiumo posėdžio.
„Esu įsitikinusi, kad beveik 65-erių metų ministrei pirmininkei būtų sudėtinga dirbti. Tiesiog esu pensininkė ir vertinau per visą rinkimų laikotarpį, koks tai būtų atsakingas darbas, kiek tai reikalauja sveikatos ir jėgų. Tikrai nuoširdžiai sakau: turiu priimti tokius sprendimus, kad Vyriausybė ir ministras pirmininkas būtų darbingi, o užimti postą vien tik kad užimti, man niekada nebuvo tokio noro“, – aiškino politikė.
Paklausta, kodėl prieš du mėnesius rinkėjams melavo, nes tuomet žadėjo vadovauti Vyriausybei, V. Blinkevičiūtė tiesiai į klausimą neatsakė. Ji aiškino, kad Lietuvos rinkėjai balsavo už socialdemokratus, o šie turi suformuoti valdančiąją koaliciją bei Vyriausybę, kuri pajėgtų priimti sprendimus.
V. Blinkevičiūtė, kaip ir tikėtasi, ketina toliau tęsti darbą Europos Parlamente. „Tęsiu darbą Europos Parlamente. Europos Parlamente aš jau dirbu 15 metų, tai yra mano paskutinė kadencija ir aš ją žadu pabaigti“, – aiškino politikė, o tai reiškia, kad ji atsisakys Seimo nario mandato, iškovoto per Seimo rinkimus.
„Jūs supraskite, turi būti toks žmogus, kuris sugebėtų atlikti pareigas. Aš tikrai prisiėmiau atsakomybę vesti tą sąrašą, atiduodama visas jėgas ir sveikatą tą darbą atlikau taip, kaip sugebėjau. Bet dabar mes turime priimti sprendimus ir paskirti tokius žmones į pareigas, kur sugebėtų tą darbą atlikti“, – sakė socialdemokratų vedlė.
Savo ruožtu pasiūlyta, kad Juozas Olekas būtų pirmasis Seimo vicepirmininkas, kai bus suderėta dėl valdančiosios koalicijos. Seimo pirmininko pozicija turėtų būti siūloma antrai pagal dydį valdančiosios koalicijos frakcijai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, o tai reiškia, kad greičiausiai Seimo pirmininku gali tapti Saulius Skvernelis.
Portalas LRT.lt, remdamasis šaltinių duomenimis, jau antradienį paskelbė, kad V. Blinkevičiūtė ketina pranešti, jog ministro pirmininko pareigų eiti negalės. Kalbama, kad socialdemokratai mąstė šią žinią paskelbti rinkimų naktį, kai paaiškėjo socialdemokratų pergalė, bet neaišku, kodėl tai nebuvo padaryta.
Prezidentas žinojo
Prezidentas Gitanas Nausėda LRT laidai „Dienos tema“ sakė, kad V. Blinkevičiūtė buvo su juo atvira, pokalbyje su šalies vadovu buvo aptartos aplinkybės, kurios sudarytų socialdemokratų lyderei kliūtis eiti ministrės pirmininkės pareigas.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad mes labai rimtai kalbėjome apie visas aplinkybes ir ponia Blinkevičiūtė su manimi buvo atvira. Kalbėjome ir apie galimus kitus variantus, tačiau aplinkybės, kurios galbūt sudarytų tam tikrų kliūčių eiti šitas pareigas, buvo tokios, kad aš nenorėčiau jų viešai skelbti. Manau, man tai daryti būtų neetiška“, – sakė G. Nausėda.
„Tos priežastys, kurios galbūt sunkintų sprendimo priėmimą arba verstų ieškoti kitokių kelių – galbūt laikinai eiti pareigas, po to perduoti tas pareigas – na, tai yra tokie dalykai, apie kuriuos aš kalbėti negaliu ir apie kuriuos mūsų visuomenė galbūt išgirs rytoj. Tada jau žmonės patys vertins“, – antradienį kalbėjo prezidentas.
Klausiama, ar prezidentas dalyvavo rinkėjų apgavystės schemoje, kai iš pradžių rinkėjams žadama, kad konkretus politikas bus premjeras, o paskui nuo pažado atsitraukiama, V. Blinkevičiūtė apsaugojo šalies vadovą. „Ne, prezidentas nedalyvavo“, – po prezidiumo sakė politikė.
„Prezidentui pasakiau, kad turiu tam tikrų problemų, dėl kurių negaliu atlikti šių pareigų“, – aiškino V. Blinkevičiūtė, patikslinusi, kad šalies vadovui žinią pranešė šiomis dienomis, po antrojo rinkimų turo. Tuo metu išėjusi iš prezidentūros V. Blinkevičiūtė žurnalistams aiškino, kad su prezidentu apie premjero pareigas nekalbėjo, nors ir iš prezidento, ir iš pačios politikės dabartinių žodžių matyti, jog tai buvo netiesa.
Blinkevičiūtės komunikacija keitėsi sąmoningai
V. Blinkevičiūtės komunikacija dėl premjerės pareigų labai keitėsi. Iš pradžių ji paskelbė, kad ves socialdemokratų sąrašą Seimo rinkimuose ir prisiims visą atsakomybę. Tai užminė klausimą, ką reiškia šis atsakomybės prisiėmimas, ar tai apima vadovavimą Vyriausybei.
Tuomet šiek tiek išprovokuota V. Blinkevičiūtė paskelbė, kad ji ne tik ves sąrašą, bet kartu su prezidentu formuos Vyriausybę. Kadangi ir vėl liko neaiškios jos galutinės pareigos po rinkimų, politikė buvo nuolat klausinėjama, ar ji imsis vadovavimo Vyriausybei ir premjero darbo.
V. Blinkevičiūtė nutarė žengti žingsnį dar toliau ir paskelbė, kad ves Seimo rinkimų sąrašą, su prezidentu formuos Vyriausybę ir vadovaus ministrų kabinetui. Visą tą laiką politikė aiškino, kad viskas yra savaime suprantama, nuolat kvestionavo užduodamus klausimus.
Seimo rinkimų antrojo turo naktį, V. Blinkevičiūtė vėl atsitraukė ir paskelbė, kad formuos Vyriausybę ir reikalavo iš visų dėti tašką šio klausimo svarstyme, nors pati galutinį tašką padės tik po prezidiumo.
Neoficialiais duomenimis, V. Blinkevičiūtę žadėti neįgyvendinamus dalykus spaudė ir partijos nariai, kurie siekė padidinti partijos laimėjimą Seimo rinkimuose.
Socialdemokratai iš pradžių planavo, kad ministro pirmininko pareigas galbūt galėtų užimti buvęs Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, bet jis buvo nuteistas čekučių byloje, teismas jam uždraudė trejus metus būti renkamam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų pareigas.
Kitas kandidatas į premjerus buvo G. Paluckas, bet jo populiarumo atotrūkis nuo V. Blinkevičiūtės didokas, o kova dėl centro kairės balsų šiuose rinkimuose buvo ypač aštri, kadangi centro kairėje atsirado naujas veikėjas – Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“.
Kadangi konservatoriai viešai agitavo už vaivorykštės koaliciją su socialdemokratais bei „sanitarinį kordoną“ prieš „Nemuno aušrą“, tai silpnino socdemus ir potencialiai stiprino „Nemuno aušrą“. Dėl fragmentacijos centro kairėje galėjo susidaryti situacija, kad suformuoti koalicijos be „Nemuno aušros“ bus sunku ar neįmanoma.
Ir socialdemokratai į Seimo rinkimus metė viską, ką galėjo. Tarp jų ir V. Blinkevičiūtės premjerystės iliuziją.
Galiausiai, Seimo rinkimai socdemams buvo labai sėkmingi, partija laimėjo 52 mandatus ir pradėjo formuoti koaliciją su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tiesa, socialdemokratai dar vykdo konsultacijas ir su Liberalų sąjūdžiu bei „Nemuno aušra“.
Paluckas: jaučiu atsakomybę
G. Paluckas į naujos valdančiosios daugumos premjerus buvo sumanytas jau anksčiau, tad politikui prezidiumo sprendimas tikrai nebuvo naujiena, nors jis to viešai neparodė. Jis aiškino, kad prielaidos, jog tokia schema planuota prieš rinkimus, yra klaidingos.
„Jūsų prielaidos yra iš esmės klaidingos. V. Blinkevičiūtė atidavė daugybę savo valandų, didžiules jėgas, emocines ir fizines tam, kad pateiktų visuomenei socialdemokratų siūlymus, programą, kad įkvėptų visus mus šiuose rinkimuose nešti šią žinią“, – sakė G. Paluckas.
Tačiau politikas teigė jaučiantis didelę atsakomybę, nes nauja Vyriausybė turės priimti sprendimus, kurie spręstų gyventojų problemas.
Paklaustas apie savo praeitį, nes yra teistas, G. Paluckas teigė, jog praeities pakeisti jis negali, bet gali kurti ateitį.
