„Šį kartą valstybė mus užmiršo“, – sako Tomas, prieš devynerius metus avarijoje praradęs tėtį. Avarijos kaltininkas buvo įpareigotas atlyginti žalą, tačiau Tomas per mėnesį gauna tik apie 30 eurų, taip, pasak jo, visą nustatytą sumą jis gaus po 50 metų. Teisininkas sako, kad tokia sistema palankesnė skolininkams, o ne kreditoriams. Ministerijų teigimu, taip siekiama apsaugoti ir skolininkus.
LRT.lt ir įvairioms institucijoms siųstame laiške Tomas (vardas tekste pakeistas) rašė, kad jo tėtis žuvo 2015 metais dėl „nusikalstamai nerūpestingai“ vairavusio vyro sukeltos avarijos.
„Mano mama neteko vyro, šeimos maitintojo, mano dėdė – brolio. Dėdė per šią avariją buvo sužeistas. Nelaimė įstūmė mūsų šeimą į sunkią padėtį. Užgriuvo daugybė problemų, jas iki šiol daugiausia tenka spręsti man pačiam“, – pasakojo Tomas.
Pasak jo, po ilgų teismų avarijos kaltininkas buvo įpareigotas atlyginti neturtinę žalą ir teisinio atstovavimo išlaidas, iš viso – 28 tūkst. eurų. Visgi Tomo mama žalos atlyginimo taip ir nesulaukė – šį pavasarį ji mirė nuo sunkios ligos.
„Kartu su paveldėtu palikimu man perėjo ir mamai priklausiusios neturtinės žalos dalis“, – sakė Tomas.
Jis apgailestavo, kad visos sumos išmokėjimo nukentėjusiesiems gali tekti laukti dar apie 50 metų.
„Vis dar sunku patikėti, kad ir taip jau menkos pinigų sumos, kurias gaudavome kas mėnesį, yra sumažintos daugiau nei perpus ir kad tai daroma pagal Lietuvos valstybės įstatymus“, – pabrėžė Tomas.
Taip pat skaitykite
„Valstybė mus užmiršo“
Jis pasakojo avarijos kaltininką bandęs įkalbėti žalą atlyginti per kelerius metus, mokant po kelis šimtus eurų kas mėnesį, tačiau nesulaukė jokios reakcijos ir įtaria, kad avarijos kaltininkas „piktavališkai slepia pajamas ir visais būdais vengia atsiskaityti“.
„Suprantu, kad sąžinės jausmas šio žmogaus galvoje išjungtas. Nežinau ir negaliu patikrinti, kiek jis tiksliai uždirba ir kokios jo pajamos. Tačiau puikiai žinau, kokias pinigų sumas aš gaunu. „Sodra“ iš kaltininko pajamų iki šių metų liepos mėnesio man pervesdavo po beveik 96 eurus. Nuo liepos – jau mažiau nei po 32 eurus“, – akcentavo Tomas.
Jis pasakojo, kad kaltininkas dirba autoserviso direktoriumi, tad autoservisas kas mėnesį perveda dar apie 10 eurų. „Vadinasi, tik tiek galima išskaičiuoti iš varganos direktoriaus algos?“ – klausė Tomas.
„Visa tai man niekaip nedera nei su sąžiningumo, nei su protingumo principais, kurie civilinėje teisėje turėtų galioti. Juk teismų sprendimų vykdymas turi būti realus. Skolų atidavimas turi būti tikras, juk skola – ne žaizda, neužgis“, – pabrėžė jis.
Tomas pridūrė, kad jo tėvą pražudęs jaunuolis buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme, o jos vykdymas dvejiems metams atidėtas. Teismas pripažino, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad teisiamajam skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
„Bet nejaugi Lietuvos valstybėje, kuri leidžia nusikaltėliams nemokėti skolų ir dar pati mažina iš tokių žmonių pajamų išskaičiuojamas sumas, atsiranda pagrindas manyti, kad ir žalos atlyginimo tikslai gali būti pasiekti grąžinant tik menką dalį priteistų sumų? (...)
Deja, apima jausmas, kad šį kartą valstybė mus užmiršo. Tik gal šitokias klaidas įmanoma ištaisyti, net jei jos ir įstatymuose įtvirtintos? (...) Ne tik aš, bet ir visi kiti nukentėjusieji nuo nelaimes sukėlusių žmonių turime teisę sulaukti teismo pripažintos žalos atlyginimo dar šiame gyvenime, o ne po mirties“, – teigė Tomas.
Taip pat skaitykite
Skolininkai – vargšai, o kreditoriai – baisuokliai?
Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius kalba atvirai – jo vertinimu, dabartinė sistema draugiškesnė būtent skolininkams, o ne nukentėjusiems žmonėms ar kitiems kreditoriams.
„Valstybė mano, kad jūs nesate tokie svarbūs, kokie yra tie vargšai skolininkai“, – LRT.lt komentavo V. Nekrošius.
Pasak VU profesoriaus, per kelerius metus sistema tapo palankesnė skolininkams. Taip nutiko nustačius įvairių apribojimų, kuriais neleidžiama išskaityti skolų.
Lengvesnės sąlygos sudaromos vaikų turintiems skolininkams, dar įvesta galimybė kurį laiką nemokėti skolos – pasiimti atostogas nuo skolos mokėjimo, tęsė V. Nekrošius. Kaip pastebėjo teisininkas, dar numatyta 10 punktų, pagal kuriuos apskritai negalima vykdyti išieškojimų. Esant tokiai situacijai, sakė jis, sudaroma terpė piktnaudžiauti, nelieka motyvacijos mokėti skolas.
„Yra daugybė apribojimų. Kitaip tariant, dabar iš visų pusių ginami skolininkai. Piktnaudžiavimams sudaryta tokia erdvė, kad net „malonu“ žiūrėti. (...) Skolininkas, mūsų įstatymų leidėjo akimis, yra vargšas, kurį visi nori nuskriausti, o kreditorius – tai baisuoklis, kuris neaišku dėl ko nori pinigų. Tai siaubinga situacija“, – LRT.lt sakė V. Nekrošius.
Pasirinktas blogiausias modelis
VU profesoriaus vertinimu, dabartinė situacija yra žalinga ir prikūrusi daugiau problemų nei jų išsprendusi. Pasak jo, į kiekvieną skolininką turėtume žiūrėti individualiai ir tada spręsti, kiek jam padėti, o kiek paspausti sumokėti skolas.
„Galima rasti įvairių modelių. Bet dabar pasirinktas pats blogiausias modelis – visi po vienu stogu, suvienodinti kaip komunizme. Paprastuoju būdu neva išsprendė problemą. (...)
Jei norime realiai apginti tą žmogų, kuriam iš tikrųjų to apgynimo reikia, pirmiausia turime labai individualizuoti tvarką (...), galbūt tam tikroms kategorijoms įvesti lengvatas, bet ne visus pakišti po vienu stogu. Tai yra didelė bėda“, – įsitikinęs V. Nekrošius.
Kalbėdamas apie Tomo situaciją, VU profesorius sakė: reikėtų rūpintis, kad Tomui būtų kaip galima greičiau atlyginta žala, o ne riboti atskaitymus iš avarijos kaltininko. Taip reikėtų daryti ir tais atvejais, kai, pavyzdžiui, skolininkas pinigus leidžia alkoholiui, o ne skoloms padengti.
„Kai skolininkas prageria visus pinigus, bet nesumoka komunalinių mokesčių, ką ten juo rūpintis? Kodėl mes jam turime palikti dar daugiau pinigų, kuriuos jis pragers? Tačiau yra situacijų, kai šeimos iš tikrųjų sunkiai gyvena, kai sunku“, – išskyrė V. Nekrošius.
Kokia tvarka galioja?
Kaip LRT.lt teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio dalies skolos išieškomos pagal kelias kategorijas, priklausomai nuo skolininko algos ir kitų aspektų.
Jei alga neviršija minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, sveikatos sužalojimo ir maitintojo gyvybės atėmimo atvejais nuskaitoma 30 proc. jos. Jei alga viršija MMA, išskaitoma 50 proc. algos.
Pasak SADM, jei skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.
Teisingumo ministrės patarėjas Paulius Žeimys išskyrė, kad įstatymuose numatytos tam tikros priemonės, saugančios skolininkus socialiai jautriais aspektais, pavyzdžiui, nustatoma neišieškoma suma, kuri būtina skolininko pragyvenimui, negali būti išieškoma iš motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų, išmokų vaikams, taip pat ribojamas išieškojimas iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto.
Kaip aiškino P. Žeimys, SADM iniciatyva buvo parengti įstatymų pakeitimai, jais nuo liepos 1 dienos buvo sumažintos sumos, kurias galima išskaityti iš skolininko darbo užmokesčio.
Kaip LRT.lt sakė SADM, nuo liepos 1 dienos nuo 4000 eurų iki 10 MMA padidinta kartelė, nuo kurios išieškojimą galima nukreipti į skolininko paskutinį būstą. Taip, SADM teigimu, skolininkai apsaugoti nuo paskutinio būsto praradimo.
Taip pat priimta „skolų atostogų“ sistema, pagal ją šešis mėnesius Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai gali sustabdyti antstolio veiksmus iki šešių mėnesių ne daugiau nei du kartus per penkerius metus.
Pokyčius lėmė ir socialinės priežastys
Pasak SADM, tokie pokyčiai buvo priimti dėl įvairių socialinių ir ekonominių priežasčių. Pavyzdžiui, ministerija pastebėjo, kad 7 iš 10 skolininkų neturi deklaruotų pajamų – dirba nelegaliai arba gyvena iš socialinės paramos.
Ministerijos teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl skolininkai nesiekia grįžti į darbo rinką, yra per dideli pinigų išskaitymai: „Išskaičiuojant 30 proc. nuo vieną MMA uždirbančio žmogaus, liekanti pajamų suma yra žymiai žemiau skurdo rizikos ribos (lieka apie 15 eurų dienai) – skolininkui dirbti legaliai buvusioje sistemoje buvo neracionalu.“
Esant tokiai situacijai, teigė SADM, kenčia kreditoriai, jie nesulaukia skolos grąžinimo. Pavyzdžiui, Antstolių rūmų duomenimis, per metus išieškoma apie 3,5 proc. bendros skolų sumos, o 2023 metais skolos augo 10 kartų sparčiau nei jų išieškojimas.
„Tyrimai rodo, kad skolos našta stipriai didina skolininkų psichologinių problemų, nerimo, depresijos ir savižudybės riziką“, – pridūrė ministerija.
SADM vertinimu, nepaisant įvykusių pakeitimų, skolų išieškojimo sistema Lietuvoje vis dar lieka viena griežčiausių Europoje.
