„Aš tikrai galiu 100 proc. pasakyti, kad kartu su respublikos prezidentu formuosiu Vyriausybę, kito atsakymo šiandien nebus“, – taip pirmadienio rytą socialdemokratų lyderė atsakė į klausimą apie tai, ar tikrai taps premjere. Tiesa, žodis „premjerė“ V. Blinkevičiūtės atsakyme nenuskambėjo.
V. Blinkevičiūtė spaudos konferencijos metu tvirtino, kad socialdemokratai Seimo rinkimuose pasiekė „istorinę pergalę“.
„Mes, socialdemokratai, pasiekėme istorinę pergalę, kurios tikriausiai jau nebuvo keletą dešimtmečių, kai laimėjome tiek daugiamandatėje, tiek vienmandatėse apygardose. (...) Akivaizdu, kad žmonės išreiškė savo valią ir parodė, kad jie nori kitokios valdžios, kitokios daugumos ir kitokių sprendimų“, – pirmadienio rytą kalbėjo socialdemokratų lyderė.
Pasiteiravus, ar aiškaus atsakymo nepateikimas ir mėtymasis dėl tapimo premjere nekenkia jai pačiai, V. Blinkevičiūtė atsakė, kad svarbiausias dalykas, jog „žmonės atidavė savo balsus už socialdemokratus.“

„Tikrai noriu pabrėžti, kad socialdemokratų partija niekada nebuvo ir nebus vieno asmens partija, niekada nepatikėsiu, kad žmonės balsuoja dėl kokio nors vieno asmens. (...) Dar kartą noriu pasakyti, kad man viskas kaip ir normalu, bus pasvertos absoliučiai visos aplinkybės, visa tai bus įvertinta ir tada priimtas sprendimas mūsų prezidiume ir mūsų taryboje“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
„Kol kas padėkim tašką dėl to premjero pozicijos, nes sprendimai bus priimti“, – dar kartą pridūrė politikė.
„Visi atsakymai bus pateikti“, – dar pridūrė politikė ir nepatvirtino, kad tikrai taps premjere.
Dar prieš rinkimus žurnalistams nepavyko gauti tiesaus V. Blinkevičiūtės atsakymo, ar sėkmės atveju ji taptų premjere. Vėliau politikė kalbėjo apie koalicijos formavimą, bet neatsakė, ar tikrai būtų premjerė.
Retorika pasikeitė po pirmojo rinkimų turo, kai V. Blinkevičiūtė teigė, kad dėl jos tapimo premjere nėra jokio plano B, o po susitikimo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ją vadino premjere. Panašu, kad po antrojo rinkimų turo V. Blinkevičiūtės retorika vėl keičiasi.
Koaliciją toliau mato su „valstiečiais“ ir „demokratais“
V. Blinkevičiūtė teigė, kad dėl koalicijos formavimo socialdemokratai toliau derasi su „valstiečiais“ ir „demokratais“.
„Mūsų tikslas – suformuoti stiprią koaliciją iš trijų partijų, gavusių mūsų rinkėjų pasitikėjimą. Tiesą pasakius, vakar susitikome tiek su „Vardan Lietuvos“, tiek su Valstiečių ir žaliųjų partijos atstovais. Tai yra konsultacijos, apsikeitimai nuomonėmis.
Sutarėme, kad sudarome derybines grupes, jos dirba tarpusavyje, derindamos partijų programas, bendrus veiksmus. Tas procesas neišvengiamai turi vykti. Galutinį sprendimą, su kuo sudarome valdančiąją daugumą, turi priimti mūsų prezidiumas ir tada taryba“, – aiškino socialdemokratų lyderė.

V. Blinkevičiūtė nesureikšmino skambių Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio pasisakymų ir matomų nesutarimų. Pasak jos, retorika po rinkimų jau turėtų būti kitokia.
„Visą laiką galvoju, kad politikoje jau taip yra – viena retorika yra prieš rinkimus, kita, matyt, ji po rinkimų, kai reikia žvelgti realybei į akis ir dirbti žmonių labui. Palauksime galutinių sprendimų, kokie jie bus iš valstiečių ir žaliųjų ir „Vardan Lietuvos“ partijos, kokie bus jų sprendimai ar raudonos linijos“, – svarstė socialdemokratų pirmininkė.
„Vykdome konsultacijas“, – pridūrė ji.

V. Blinkevičiūtė tęsė, kad šiuo metu partijos nekalba apie postų dalybas ar ministrų kabinetą. Tai, pasak jos, bus vėlesnis etapas.
Naujų reformų nesiims
V. Blinkevičiūtė teigė, kad socialdemokratai neplanuoja vykdyti naujų reformų: „Neplanuojame ir nedarysime. Tos reformos, kurios jau yra padarytos ir nedadarytos (...) atnešė tik nepasitenkinimą ir žalą.“
Socialdemokratės teigimu, saugumo ir gynybos srityje būtinas tęstinumas, o finansavimas gynybai sieks ne mažiau kaip 3,5 proc. BVP.
„Tik galiu pasakyti, kad užsienio politikoje norėtųsi, kad visi sprendimai būtų nuspėjami, aptariami ir be žalos Lietuvos valstybei. (...) Saugumui ir gynybai lėšų turės būti tiek, kiek jų reikės“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Šių metų Seimo rinkimus triuškinamai laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija, išplėšusi 52 mandatus. Antrojoje vietoje liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 28 mandatais, trečiojoje – „Nemuno aušra“, laimėjusi 20 mandatų.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ gavo 14 mandatų, Liberalų sąjūdis – 12 mandatų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – aštuonis mandatus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – tris mandatus.
Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvė ir teisingumas“ iškovojo po vieną mandatą, dar du mandatus gavo save išsikėlę kandidatai.











