Lietuvoje

2018.12.31 22:17

2018-ieji – paženklinti šimtmečio: būta ir netikėtumų, ir gražių sutapimų

LRT televizijos laida „Metų panorama“, LRT.lt2018.12.31 22:17

Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetis tapo iškiliausia ir svarbiausia šių metų data, jos minėjimas pasklido ir už Lietuvos ribų. Renginiai vyko ištisus metus, tačiau pagrindinės tapo dvi dienos – Vasario 16-oji, kai prieš 100 metų ir buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas, ir Liepos 6-oji – Valstybės diena, suvienijusi viso pasaulio lietuvius šimtmečio Dainų šventei ir bendram Tautiškos giesmės giedojimui.

Šimtmetis atnešė ir netikėtumų, ir gražių sutapimų. Būtent per šimtmečio minėjimo metus sulaukėme popiežiaus, buvo rasti ir garbingai palaidoti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai ir pagaliau išvydome tą dokumentą, kurį švenčiame – Nepriklausomybės aktą.

Kai 2017-ųjų kovą Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius Liudas Mažylis Berlyno archyvuose rado Lietuvos nepriklausomybės aktą, iki šimtmečio buvo likę mažiau nei metai. L. Mažylis į Lietuvą parvežė didelę dovaną – žinią, kad rado šį dokumentą. 

L. Mažylis ir V. Landsbergis, BNS nuotr.

Jau šiemet, likus mėnesiui iš šimtmečio, dokumentas iš Vokietijos pasiekė Lietuvą, jis perduotas penkeriems metams ir pradėtas eksponuoti Signatarų namuose Vilniuje, kur ir buvo pasirašytas.

Vasario 16-ąją visoje Lietuvoje suskambo bažnyčių varpai – jie pasigirdo būtent tuo metu, kai prieš šimtą metų 1918 vasario 16-ąją Vilniuje Lietuvos Taryba pasirašė dokumentą, skelbiantį, kad atkuriama Lietuvos Valstybė – pusę pirmos.

Pasveikinti Lietuvos atvyko Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Suomijos,  Islandijos, Ukrainos, Gruzijos prezidentai, Švedijos sosto įpėdinė Viktorija, Europos Vadovai.

Vasario 16-oji, BNS nuotr.

Šimtmečio Vasario 16-ąją Lietuva šventė karštai – vakare Vilniuje, Gedimino prospekte, nuo Katedros iki Seimo rūmų, pirmąkart suliepsnojo šimtas laisvės laužų. Juos uždegė Sąjūdžio žmonės, Lietuvai ir Vilniui nusipelnę žinomi menininkai, mokslininkai, sportininkai ir visuomenininkai.

„Tegul šito laužo žiežirbos sklinda po visą Lietuvą ir skverbiasi į visų Lietuvos žmonių širdis, su meile ir pagarba Lietuvos valstybei, valio!“, – tuomet kalbėjo kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

Valstybės dieną, liepos 6-ąją, tą patį Gedimino prospektą jau šildė Dainų šventės pavadintos „Vardan tos“, dalyviai. 

E. Genio/LRT nuotr.

Tūkstantinė dalyvių minia nuo Katedros aikštės traukė į Vingio parką, kur laukė šventės kulminacija – Dainų diena, suvienijusi 12 tūkst. dainininkų. Jai pasibaigus, lygiai devintą nuskambėjo Lietuvoje ir pasaulyje gyvenančių lietuvių drauge giedama Tautiška giesmė.

Sutapimas, kad būtent minint Lietuvos atkūrimo šimtmetį, praėjus daugiau nei pusei šimto metų, Našlaičių kapinėse atrasti partizano, Laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai. Iškilmingą laidotuvių procesiją iš Arkikatedros į Antakalnio kapines žmonės lydėjo visą kelią. Amžinojo poilsio A. Ramanauskas-Vanagas atgulė valstybės vadovų panteone.

Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės, E. Genio/LRT nuotr.

Daugiau nei po 55 metų į Lietuvą iš Los Andželo atgabenti ir nepriklausomybės akto signataro Mykolo Biržiškos, jo žmonos Bronislavos, brolių Vaclovo ir Viktoro palaikai. Būti palaidotas Lietuvoje norėjo pats Biržiška – tokią valią jis išreiškė testamente. Biržiškos palaidoti maždaug už pusšimčio metrų nuo Jono Basanavčiaus kapo Rasų kapinėse.

Biržiškų laidotuvės, BNS nuotr.

Vienas didžiausių įvykių – popiežiaus Pranciškaus vizitas. Jis – antras popiežius, apsilankęs Lietuvoje. Pirmas kartas buvo prieš 25-erius metus, kai vos atkūrus nepriklausomą Lietuvą atvyko popiežius Jonas Paulius II. 

E. Genio/LRT nuotr.

Popiežius Pranciškus pateisino spontaniško Katalikų bažnyčios vadovo vardą – pirmos dienos vienas netikėčiausių ir jautriausių momentų – neplanuotas sustojimas prie hospiso ir sunkiai sergančiųjų palaiminimas. Į vieninteles popiežiaus Lietuvoje aukotas mišias Kaune, Santakoje, susirinko 100 tūkstančių tikinčiųjų, atvyko du kardinolai, per trisdešimt vyskupų, apie 800 kunigų ne tik iš Lietuvos. Mišių visame pasaulyje klausėsi milijonai. Popiežiaus Pranciškaus pasakytos kalbos, pamokslai įsiminė visiems, tačiau viena smagiausių jo frazių nuskambėjo lietuviškai: „Gražaus sekmadienio! Skanių pietų!“

Šimtmetį minėjo ir Lietuvos kariuomenė – Konstitucijos prospekte surengtas Kariuomenės paradas, kuriame dalyvavo beveik du tūkstančiai karių, didžioji dauguma – iš Lietuvos dalinių, taip pat sąjungininkai iš Vokietijos, Belgijos, Čekijos, JAV. Parade buvo demonstruojama karinė technika – tankai, savaeigiai artilerijos pabūklai, visureigiai.

J. Auškelio/LRT nuotr.

Sukaktį minėjo ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis – visuomeninis judėjimas, siekęs ir sėkmingai įgyvendinęs Lietuvos valstybingumo atkūrimą 1990-aisiais. Seimas šiuos metus buvo paskelbęs Sąjūdžio metais. Prieš 30 metų Lietuvos mokslų akademijos salėje Vilniuje įvyko Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susirinkimas. Šių metų birželio 3-iąją visi rinkosi į Vilniaus Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, kur vyko 16-asis Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas.

„Sąjūdi, nešk Lietuvai žmoniškumo žinią, kurios taip trūksta“, – joje kalbėjo Sąjūdžio garbės pirmininkas Prof. Vytautas Landsbergis.

Nemažai būta ir svarbių neplanuotų įvykių ir dovanų, simboliškai sutapusių su 100-mečiu. Mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva bei jų lėšomis Vilniuje atidarytas modernaus meno muziejus Mo, kurį projektavo pasaulinio garso architektas Danielis Libeskindas. Tai pirmas ir vienintelis privatus muziejus pastatytas per nepriklausomybės laikotarpį. Muziejaus sukauptoje kolekcijoje – Lietuvos modernus menas nuo 1960-ųjų iki šių dienų. 

Mo muziejuje, E. Blaževič/LRT nuotr.

O metams besibaigiant – lapkričio 23-iąją, per 167-ąjį Jono Basanavičiaus gimtadienį, Vilniuje, skvere priešais filharmoniją, dabar jau pavadintame jo vardu, atidengtas paminklas. Tai svarbi istorinė Vilniaus erdvė, priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905-aisiais posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas. 

J. Auškelio/LRT nuotr.

Būtent J. Basanavičius buvo Lietuvių suvažiavimo Vilniuje idėjos autorius ir pagrindinis organizatorius.  Ant skulptoriaus Gedimino Piekuro sukurto paminklo postamento iškalti Jono Basanavičiaus žodžiai: „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasė! Toks mūsų troškavimas ir noras“. Tai – frazė iš pirmojo „Aušros“ numerio pratarmės, parašytos 1883-iaisiais – nepriklausomybė paskelbta po 35-erių metų.

Parengta pagal Margaritos Alper reportažą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.