Šią savaitę Floridą pasiekė istorine laikyta stichija Miltonas, privertusi evakuotis milijonus gyventojų. Galingos gamtos stichijos Lietuvoje nėra dažnas reiškinys, tačiau metraščiuose ir atsiminimuose kalbant apie galingus uraganus iškyla du vardai – Anatolijaus ir Ervino.
Anatolijus 1999 m. Europoje pradėjo ir trijų uraganų sezoną, o Ervinas pridarė žalos pajūriui ir šiaurės Lietuvai.
Mažiau žinoma apie Širvintas per 15 minučių 1981 m. nusiaubusią stichiją. LRT archyvuose saugoma keletas reportažų, kurie primena apie šalyje siautusias stichijas.
Mistinė stichija Širvintose
Gamtos stichijų Lietuvoje fiksuota nemažai. Dažniausiai įvairūs reiškiniai įsisukdavo į pajūrį ir nusiaubdavo pamario gyvenvietes, vartydavo medžius.
Vienas stipriausių tokio lygio reiškinių pajūrį ir Žemaitiją užklupo 1967 m. spalio 17 d., o vėjo gūsiai siekė 55 metrus per sekundę.
Vanduo Danės upėje pakilo beveik 2 metrus, išvartyta apie 3 mln. kubinių metrų medienos. Kliuvo tą kartą ir Palangos tiltui – dažnai gamtos stichijų aukai. Nors duomenų trūksta, tačiau ilgai ši uraganinė audra buvo laikoma stipriausiu tokio masto įvykiu.
Mistiškiausia stichija nutiko 1981 m. gegužės 29 d. Tą kartą Širvintų rajone įsisukęs viesulas į orą iškėlė autobusą, kurio vairuotojas žuvo, dar du žmonės buvo sužaloti.
Apgadinti pastatai, o negausūs šaltiniai teigia, jog vėjo greitis siekęs net 70 metrų per sekundę. Negausiuose archyviniuose vaizdo įrašuose apie įvykį užsimenama lakoniškai: „Tas juodas debesis Širvintų rajone 5 kilometrų ruože paliko griuvėsius. 15 minučių siautėjęs pakilo virš miško ir dingo“.
Kaip tuo metu buvo įprasta, viesulo padariniai ir jų likvidavimas tapo ir propagandinio pasakojimo dalimi apie sovietų rūpestį visuomene, nors tragediją iš pradžių bandyta nutylėti.
2023 m. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo paskyroje skelbė to laikotarpio spaudos pranešimą: „Šių metų gegužės 29 d. apie 17 valandą Širvintų priemiesčiu prasiautė galingas viesulas. Jis padarė nemažai materialinės žalos miesto įmonėms ir gyventojams.
Apgriauta sviesto ir sūrių gamykla, melioracijos statybos valdybos technikos kiemas, 15 gyvenamųjų namų, apdaužyta 30 automobilių. Vienas žmogus žuvo, yra sužeistų.“
Kitame to laikotarpio filme „Neramus Baltijos pavasaris“ apie stichiją taip pat kalbėta lakoniškai, parodant išvartytus sunkvežimius ir nukreipiant dėmesį į atstatymo darbus.
Legendinis Anatolijus
Klaipėdoje patvinusi Danės upė, užlietos senamiesčio gatvės, nuplautos kopos ar į krantą išmestas laivas. Dingusi elektra ir dvi aukos. Tokių nuostolių paliko Lietuvą 1999 m. gruodžio 3 d. Lietuvą pasiekęs uraganas Anatolijus.
„Labai pavojinga situacija Klaipėdos rajone, vartomi medžiai ant kelio, todėl nevažiuokite, nes pavojus yra labai didelis ir medžiai vartomi daugumoje vietoje“, – sakoma viename iš reportažų.
1999 m. pabaigoje Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus, tai iki šiandien laikoma daugiausiai nuostolių sukėlusia gamtos stichija. Nuplėšti stogai, užlietos Klaipėdos gatvės. Uraganas pareikalavo dviejų aukų.
Panevėžyje nukentėjo ir jau papuošta Kalėdų eglė, plėšomi namų stogai. Būtent virstantys medžiai pridarė daugiausia nuostolių. Tuo metu Palangoje nukentėjo tiltas, o Nidoje krito vos prieš 4 m. pastatytas saulės laikrodis.
Tada uraganas buvo vadinamas „vienu baisiausių Europoje per visą šimtmetį“. Lietuvoje gūsių vėjo greitis siekė 38–40 m/s, o kitose vietovėse apie 30 m/s. Lietuvą Anatolijus pasiekė jau geroka išsikvėpęs, tačiau vis tiek nuplovė apie 4 mln. kubinių metrų smėlio.
AB „Lietuvos energijos“ direktoriaus pavaduotojas Zenonas Ružinskas teigė, jog pažeista maždaug dešimtadalis elektros tinklų, o preliminariai buvo spėjama, jog bendra žala sudarė 30 mln. litų.
Tuo metu Vokietiją, Daniją ir Švediją daužė net 50 m/s Anatolijaus gūsiai, kurie pridarė didžiulės žalos – 20 žmonių žuvo, vien Danijoje materialinė žala įvertinta 2 mlrd. dolerių
Tų pačių metų pabaigoje po Anatolijaus buvo ir kiti du ciklonai, kurie Lietuvos nebepasiekė, tačiau yra vadinami fatališkiausiais amžiaus uraganais. Gruodžio 25 d. Prancūziją pasiekęs Lotaras ir jį sekęs Martinas pareikalavo net 140 aukų.
Lotaro kelionė apėmė Prancūziją ir Vokietiją, o Martinas keliavo per Prancūziją, Ispaniją, Šveicariją ir Italiją ir siekė rekordinius 72 m/s. Šie skaičiai atrodo įspūdingai net ir palyginus su Floridą talžančiu Miltonu, kurio vėjo gūsių greitis siekė 57 m/s.
Su Anatolijumi 1999 m. gruodį prasidėjęs uraganų sezonas Europoje griausmingai baigė XX amžių.
2005 metų Ervinas
Lyginant su Anatolijumi, uraganas Ervinas Lietuvoje buvo gerokai ramesnis. Nors kentėjo pajūris, tačiau stipriausiai uraganas smogė Latvijai ir Estijai. Lietuvoje vėjo gūsiai siekė 35 m/s.
2005 m. sausio 8–9 d. siautėjęs Ervinas sukėlė potvynių ir Didžiojoje Britanijoje. Lietuvoje be elektros liko apie 180 tūkst. gyventojų, nuo smarkaus vėjo lūžo medžiai, nukentėjo pastatai, virto autobusų stotelės.
Tai buvo stipriausias uraganas nuo 1999 m. Anatolijaus. Šiauliuose į bažnyčią einančią senolę užgriuvo virstantis medis, ji buvo sunkiai sužalota. Mažeikiuose nuplėštas trečdalis bažnyčios stogo. Dėl uragano pamaryje buvo apsemti keli kaimai ir Šilutės–Rusnės kelias.
Tuo metu Latvijoje Ervinas buvo vadinamas didžiausia stichija per keturis dešimtmečius, o net 60 proc. šalies gyventojų liko be elektros. Tuo metu Suomių įlankoje, skiriančioje Suomiją nuo Estijos, bangos siekė 12 metrų.
Dar vėliau Ervinas buvo prisimintas skaičiuojant padarinius po audrų pajūryje, tačiau iki šiol išlieka didžiausiu uraganu nuo 2005 m.
Kitas vardą turėjęs uraganas Feliksas pajūrį užklupo ir 2015 m. sausio 11 d., tačiau tą kartą nuostoliai nebuvo dideli.
2022 m. sausio pabaigoje pajūryje praūžusi audra nors ir bevardė, tačiau jos nuostoliai buvo lyginami su Ervinu. Gūsių vėjo greitis siekė 34,8 m/s.
