LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad siūloma keisti teisės aktus, kurie leistų pasieniečiams numušti kontrabandininkų pamėgtus meteorologinius oro balionus. Visgi ji pabrėžė, kad reikia naudoti adekvačias priemones, o kraštutiniu atveju – šaunamąjį ginklą. Taip pat kalbėta ir apie pareigūnų atlyginimus, – nors pareigūnai išlieka skeptiški, ministrė tikina, jog tokio didelio darbo užmokesčio fondo dar nėra buvę.
– Ponia ministre, pareigūnai Vilniuje surengė eiseną, norėdami priminti ir apie savo darbo užmokesčius, apie krūvius ir norėdami kaip ir paskatinti susitarti dėl vienos strategijos ateities policijai. Kaip suprantu, tokios strategijos jie neįžvelgia esant. Tai aš suprantu, kad dabar jau kadencijos pabaiga ir tikriausiai strategijos nebus, bet rinkimai ir, antra vertus, jūs galite numatyti strategiją ateičiai. Ar yra kažkokių konkrečių pasiūlymų dėl Lietuvos policijos ateities ir dėl kitų metų biudžeto?
– Pirmiausia, naudodamasi proga, norėčiau pasveikinti visus pareigūnus Angelų sargų dienos proga ir policijos dienos proga, nes rytoj ji bus minima, ir padėkoti už tikrai profesionalų darbą, už tai, kad mes jaučiamės saugūs. Kalbant apie mūsų kadenciją, vis tiek galima jau apibendrinti, ketveri metai praėjo, tai pasakyti turiu čia pirmiausiai, kad visada prioritetas buvo pareigūnų darbo užmokesčio augimas. Tą mes matome per konkrečius skaičius, t. y. per ketverius metus policijos biudžetas didėjo 100 milijonų eurų ir tai yra tikrai rekordinis policijos biudžeto augimas.
– Bet infliacija irgi paūgėjo.
– Taip, bet infliacija vis tiek ne tokiu greičiu augo, kiek didėjo darbo užmokesčio fondas. Tikrai didžiuliai finansai skirti – visada buvo svarbu, kad skirtume deramą dėmesį pareigūnų darbo užmokesčio augimui, jų aprūpinimo klausimams ir jų motyvacijai. Ir kas svarbu, man atrodo, šiandien – susitarti. <...> Matant praėjusių politikų, kurie buvo atsakingi už vidaus reikalų sistemą, tas dėmesys ir finansavimas tikrai toli gražu nebuvo toks pakankamas. Lyginant su praeita kadencija – 6 proc. praeitą kadenciją ir šią kadencija daugiau nei 40 proc. Yra tikrai didelis augimas.
– Tai visai skirtingi dalykai. Mes turime lyginti apskritai šalies vidutinį darbo užmokestį ir kituose sektoriuose išaugusį darbo užmokestį. Bent jau ponas Požėla toje pačioje konferencijoje, kur šiandien vyko Seime, minėjo, kad apskritai darbo užmokesčių paaugėjimas buvo kur kas didesnis negu policijos pareigūnų. Netgi yra jo frazė, kad kai nueini į motulę „Maximą“, tai vis tik parodo kainos, kad tas paaugėjimas vidutiniškai 350 eurų yra nelabai ko vertas.
– Pirmas dalykas, ką turiu pasakyti, kad kaip ministrė tikrai jaučiuosi padariusi maksimumą, nes ir pats generalinis komisaras, ir visa policija kaip sistema pripažįsta, kad tokio biudžeto policija nėra turėjusi. Derantis dėl kiekvieno metų biudžeto mano pagrindinis klausimas būdavo darbo užmokesčio augimas. Tą mes šiandien pasiekėme, per tuos ketverius metus, kaip minėjau, policija tokio augimo nėra pasiekusi.
Kitas klausimas, – kai duodamas toks didžiulis biudžetas vadovams, tai yra taip pat vadovo atsakomybės klausimas, kaip jis yra išskirstomas, kaip sudėliojami prioritetai. Bet kalbant apie ateitį, koks yra didžiausias tikslas, matyt, – susitarti visoms politinėms partijoms. Dabar prieš rinkimus yra labai populiaru kalbėti, kokia yra negera situacija. Susitarkime visi tie, kurie buvo anksčiau valdžioje, kurie galbūt bus ateityje, kad dėmesys teisėsaugai, policijai bus deramas ir kad jis bus ne mažesnis, toks koks buvo per šiuos ketverius metus. Tas yra labai svarbu. Tai yra pirmas dalykas, darbo užmokesčio augimas.
Kita problema, kuri šiandien keliama, didžiuliai darbo krūviai...
– Dėl pareigūnų trūkumo.
– Ir ne tik. Pareigūnų skaičiaus mažėjimas nėra dabar atsiradusi problema. Ji vyksta nuolat dėl to, kad yra demografinė situacija. Bet turiu pasakyti, kad mums pavyko sustabdyti šitą pareigūnų skaičiaus mažėjimą. Tą rodo skaičiai.
– Na, nepasakyčiau. Aš tuos skaičius matau ir matau, kad tarnautojų padaugėjo, bet pačių pareigūnų sumažėjo.
– Tai susiję ir su tais dalykais, kad kai kurios funkcijos perduodamos, tarkime, ne pareigūnams, bet tarnautojams. T. y., einama prie kai kurių kitų sprendimų ir tai yra natūralu. Bet bendrai sistemoje tikrai mes matome, tai, kas mums pavyko, – stabilizuoti šitą mažėjimą.
Didžiausias mažėjimas buvo 2014-2018 metais. Tą mes matome. Kalbant apie naujų pareigūnų pritraukimą, tai mes tikrai matome jaunimą ir tikrai nemažą skaičių – apie tūkstantis būna jaunuolių, kurie kiekvienais metais pareiškia norą tapti policijos pareigūnais. Tai yra tikrai labai gera, stipri žinia.
– Bet paskui atkrenta.
– Atkrenta dėl kitų problemų. Tai yra sveikatos reikalavimai ir čia, matyt, yra bendras klausimas mums kaip valstybei dėl vaikų sveikatos, fizinio pasirengimo dalykų. Bet tai, kad policijos profesija tikrai yra patraukli, įrodo ir visuomenės pasitikėjimas, kuris yra tikrai didžiulis, milžiniškas. Jeigu taip lyginti Lietuvą, kokia pažanga padaryta, kažkada Lietuva buvo Europos sąjungos (ES) pabaigoje pagal pasitikėjimą mūsų policija kaip institucija. Šiandien mes esame priekyje kartu su Skandinavijos šalimis pagal pasitikėjimą. Žinoma, deramas dėmesys, finansavimas, tikrai 100 proc. sutinku ir pati kaip politikė, kaip ministrė ir kitose pozicijose, jeigu būsiu ateityje, visada būsiu pareigūnų pusėje, nes esu su jais.
– Dar norėjau klausti dėl darbo užmokesčio skirtumų tarp pareigūnų ir prokurorų. Čia vėlgi buvo minėta tema konferencijoje Seime, nes prokurorų darbo užmokestis buvo padidintas, tikriausiai, tikrai vertingai. Bet iš principo tai rodo, kaip mes tolygiai didiname viso viešojo sektoriaus darbo užmokesčius. Kai prokurorų padidėja, tai dabar sakoma, kad tyrėjai noriai rikiuojasi tapti prokurorais, kas tikriausiai prokuratūrai gerai, bet policijai nelabai. Tai iš principo išeina, kad viena institucija kanibalizuoja kitą.
– Tokios situacijos yra blogas pavyzdys. Galvodami apie tai, kad kažkaip paremti finansiškai kažkurią tai vieną instituciją, turėtume galvoti apie visą paveikslą. Kalbėdami apie patį ikiteisminį tyrimą ir tikrai didžiulį indėlį mūsų policijos tyrėjų, kokią dalį funkcijų jie atlieka šiuo atveju. Matyt, kyla klausimas. Šiandien irgi buvo diskusijoje išsakyta tokia mintis, kad finansavus dabar prokurorus galbūt jie galėtų labiau įsitraukti ir šitoje dalyje daugiau funkcijų perimti. Tai yra rimta diskusija, nes vyksta Baudžiamojo proceso kodekso peržiūrėjimo procesas, įsivertinant tai, kad yra daug perteklinių dalykų, tokių biurokratinių, perteklinių, kurie tikrai yra bereikalingai apkraunantys mūsų pareigūnus. Nuoširdžiai sakant, svarstoma apie pakeitimus, kurie leistų atlaisvinti mūsų pareigūnus nuo šitų papildomų funkcijų.
– Pavyzdžiui?
– Kalbant, pavyzdžiui, protokolo surašymas. Yra vaizdo kažkokios tai medžiagos įvertinimas ir mūsų pareigūnai turi aprašyti viską vietoje to, kad prokurorai paimtų ir pasižiūrėtų tą vaizdo įrašą ir patys įsivertintų. Vienas iš konkrečių tokių pavyzdžių.
– Bet jūs tą galėjote daryti būdama ministre.
– Tai mes tuos dalykus ir darėme, buvo sukurta darbo grupė. Pirmas paketas Baudžiamojo proceso kodekso pataisų yra jau iškeliavęs į Seimą. Šiuo metu yra antras paketas. Aš pati registravau šiandien įstatymo pataisas, kurios nuims nuo policijos tokias papildomas bereikalingas nebūdingas funkcijas kaip, pvz. sunkiasvorių krovinių lydėjimas, kaip dalykai, susiję su civilinės žalos išieškojimo procesais, jeigu yra eismo įvykis. Tai tikrai tokios papildomos naštos, kurios tikrai apkrauna šiandien mūsų policiją.
– Kita tema – kontrabandininkų naudojami meteorologiniai oro balionai tiesiog gabenti kontrabandai per sieną. Vienas tokių nukrito šeštadienį Vilniaus oro uosto teritorijoje, bet aš iš VSAT supratau, kad apskritai tokių balionų šiemet fiksuota apie 600, pernai 3, man atrodo, buvo, užpernai – 0. Tai rodo, kad problemos mastas išaugo. Ar turite kažkokią strategiją, kaip su tuo kovoti, nes VSAT sako, kad jie neturi įgaliojimų, neturi galimybių ir panašiai?
– Pirmas dalykas, tai, kad mums sėkmingai tam tikromis priemonėmis kaip fiziniu barjeru, stebėjimo sistemomis, dronais, antidroninėmis sistemomis pavyko suvaldyti kontrabandą žaliojoje sienoje. Taip pat buvo apribotas galimas būdas gabenti kontrabandą traukiniais ir pasienio kontrolės punktuose sustiprinta kontrolė rentgeno įrangą naudojant. Kontrabandininkai yra išradingi, pradėjo ieškoti naujų būdų. Šią vasarą buvo fiksuota nauja tendencija būtent tų meteorologinių balionų, kurių vertė apie 100 eurų, naudojimas gabenant apie 500 pakelių cigarečių. Tai tą stebime ir iš tikrųjų buvo pateikti tam tikri siūlymai kaip spręsti šias problemą, nes iki tol mes matėme tendencijas kaip buvo naudojami dronai. Tam, kad sureaguoti, mes pradėjome ieškoti sprendimų ir su mokslininkais kaip būtų galima, tarkime, panaudoti tam tikras technines priemones – lazerį.
– Čia yra senas reikalas. Antidronus pasieniečiai tikrai naudoja būtent perėmimui dronų.
– Atskirkime du dalykus. Vienas dalykas yra dronais gabenamos cigaretės arba ten kiti dalykai ir oro balionais. Tai yra skirtingi būdai, kaip reikia su šitais objektais elgtis.
– Tai supratau, kad neturite šiuo metu kažkokio tokio vieningo atsakymo, kaip su tais balionais elgtis?
– Su balionais mes turime. Ieškome sprendimų. Pirmas dalykas, kas yra pasiūlyta, tai pakeisti teisės aktus, kad mūsų pareigūnai galėtų naudoti tam tikras priemones naikinimui, jeigu yra tokia būtinybė.
– Pavyzdžiui, šauti?
– Ne. Noriu pažymėti, kad vis tik reikia adekvačias priemones naudoti. Tai gali būti atitinkamos techninės priemonės. Tarkime, alternatyvos šaunamiesiems ginklams ir jau kaip kraštutinė priemonė gali būti naudojamas šaunamasis ginklas. Dabar buvo susitikimas Krašto apsaugos ministerijos (KAM), VSAT, kariuomenės, kitų institucijų tam, kad persižiūrėti algoritmus veikimą, nes akivaizdu, kad čia yra bendras institucijų veikimas. Taip pat, kaip ir minėjau...
– Atsiprašau, aš pertrauksiu, nes nedaug laiko, bet tendencija yra matoma nuo metų pradžios, o tik dabar yra tariamasi.
– Ne, aš pirmiausiai turėčiau pasakyti, kad esame fiksavę tokių pavienių atvejų, bet kaip tendencija, į kurią mes koncentravome visą dėmesį ieškodami sprendimų, atsirado vasarą, kai pamatėme, kad yra tikrai jau nebe vienas pavienis bandymas, bet kad tai yra jau daugiau atvejų. Tam ėmėmės sprendimų. VSAT pirmiausiai pasiūlė tuos sprendimus. Toliau, žinoma, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, nes čia yra susijęs ir su oro sauga tam tikras aspektas, ir su kariuomenės įsitraukimu, ir jų funkcijomis. Žodžiu, čia yra bendras valstybinis tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
