Neautentiškas paskyras socialiniuose tinkluose, arba vadinamuosius interneto trolius, tyrinėjantis Robertas van der Nordaa sako, kad jų keliamos visuomenę skaldančios ir paniką sėjančios temos yra ideali terpė radikalios dešinės idėjoms ir gali sukelti sumaištį akimirksniu. Jis nagrinėjo prokiniškos trolių armijos atsaką į Lietuvos pademonstruotą draugystę Taivanui.
Taikėsi į Lietuvos politikus
– Kaip atrodo prokiniškų trolių veiklos atvejis, kurį jūs atradote?
– Buvo labai įdomu pažiūrėti, kodėl kiniški „X“ (buvusio „Twitter“ – LRT.lt) profiliai socialiniuose tinkluose atakavo Lietuvos politikus. Taivanas įkūrė savo kultūrinį centrą Vilniuje, Lietuva nusiuntė jam vakcinų nuo COVID-19. Kinijai nepatiko ta prodemokratiška draugystė, ir troliai pradėjo atakas. Tai prezidentas, oficialūs valstybės institucijų puslapiai, kiti politikai <...>.
Tai tipiška, tai daro ne tik Rusija, bet ir Kinija, bet Rusija veikia daugiau.
– Kaip atrodė tos žinutės?
Buvo smerkiama draugystė, ir tai labai panašu į Rusijos propagandą apie ukrainiečius. Sakoma, kad lietuviai nužudė daug žydų Antrojo pasaulinio karo metu, kad jie naciai, kad jie nėra visavertė demokratinė valstybė, o Rusijos dalis. Tada buvo kopijuojama Rusijos propaganda.
– Kuo skiriasi Rusijos ir Kinijos strategijos?
– Vienas iš pagrindinių skirtumų yra tai, kad Kinijos propaganda yra pozityvi, jie kalba apie olimpines žaidynes, gražius miestus, Kinijos astronautę, sportininkus, tai labiau reklama. Puiku, kad jie didžiuojasi savo šalimi ir ją garsina, bet tos pačios paskyros skleidžia ir didžiulius propagandos kiekius, kurie tikriausiai koordinuojami su Rusija. Jie kišasi į vidaus reikalus.
– Ar pastebite savo tyrimų lauke pokyčių po to, kai įvyko plataus masto invazija į Ukrainą?
– Rusijos propagandos kiekis visada buvo stabilus, bet tą akimirką, kai visas pasaulis pradėjo kalbėti apie karą, pats procentas sumažėjo. Nes apie karą kalbėjo visi, o anksčiau Ukraina nebuvo populiari tema.
Rusija kelis mėnesius iki karo, gal sausį ar vasarį, sukūrė didžiules naujas trolių fermas, tūkstančius paskyrų.
Tada analizavome neapykantos kalbą prieš Ukrainą. Tai, pavyzdžiui, teiginiai, kad ukrainiečiai yra naciai, Zelenskis yra karo nusikaltėlis, jo žmona už tūkstančius eurų apsipirkinėja Paryžiuje. Paskyros, kurios tai skelbė, buvo neseniai sukurtos, jų buvo tūkstančiai ir jos ėmė skleisti didžiulius kiekius propagandos. Atradome daug trolių fermų <...>.
Dirbame šioje srityje 11 metų. O juk dar yra botų fermos, visiškai automatizuotos paskyros. Bet jos daro mažiau poveikio, nes akivaizdu, kad tai botai.
Kartais socialiniai tinklai imasi veiksmų, bet dabar „X“ tinklas visiškai nedaro jokio moderavimo. Ironiška, mes galime tikrai gerai aptikti trolių fermas, bet pats „X“ niekada nieko neranda. Jei jau mes galime juos aptikti, jie turėtų turėti tam daugiau būdų, įrankių ir duomenų. Akivaizdu, kad jų, deja, nedomina dezinformacijos tinklų pažabojimas. Kai Elonas Muskas perėmė „Twitter“, ataskaitų apie tai (neautentiškas paskyras – LRT.lt) nebeliko.
Veikia kaip redakcijos
– Trolių fermų tema išties sena. Apie Sankt Peterburge veikiančią įmonę sužinojome 2016 metais, o po to nebuvo tokių skandalą sukėlusių atvejų. Ar nėra taip, kad nežinome, ką šiuo metu vysto Rusija? Ar yra naujų veikimo metodų?
– Jūsų minėta „Interneto tyrimų agentūra“ veikia panašiai kaip naujienų redakcija. Esu dirbęs Sankt Peterburge, žinau pastatą, kuriame veikė vadinamoji Jurijaus Prigožino armija. Vienu metu jie turėjo 400 darbuotojų. Viena Rusijos žurnalistė ten slapčia įsidarbino, pasikvietėme ją į Nyderlandus papasakoti apie darbą trolių fermoje. Taigi, vienas skyrius ten dirbo rusų kalba, su rusakalbe auditorija, o kitas, gal 100 žmonių, apsimetė amerikiečiais. Jie turėjo Donaldą Trumpą palaikančias paskyras, deklaruojančias MAGA šūkį („Make America Great Again“ – liet. „Vėl paverskime Ameriką didžia“ – LRT.lt). Tai gali būti, pavyzdžiui, moteris, gyvenanti Niujorke, amerikietišku vardu, su JAV vėliava ant profilio viršelio. Vadovas ryte pasako: šiandien darome tą ir aną, naudojame šias grotažymes. Kaip naujienų redakcijoje nusprendžiama, kokiomis temomis bus rašoma, taip ir ten, tik vietoje straipsnių būna žinutės socialiniuose tinkluose: „Twitter“, „VKontakte“, tinklaraščiai „Livejournal“ platformoje. Paskyras kurti jie pradėjo prieš 11 metų. Ir, žinoma, Rusijos troliai neatrodo kaip Rusijos troliai. Kaip pasakyti, kad tai Rusijos trolis, jei jis skelbia gyvenantis JAV, jei turi JAV vėliavą savo profilyje?
Vienintelė išeitis yra analizuoti, ar paskyros priklauso tam pačiam tinklui. Vienas iš požymių – kurioje laiko juostoje jie dirba <...>. Tipinis trolis atrodo kaip Vokietijos ar Nyderlandų gyventojas, ar prancūzas – jie, beje, yra labai patriotiški, dar jis yra prieš vakcinas, prieš LGBT.
– Ar paprastas žmogus gali imtis trolių paieškų?
– <...> Nemanau, kad jie (aktyvistai – LRT.lt) turi įrankių atlikti tinklų analizę. Mes nagrinėjame tinklus ir iš tiesų įrodome, kad tai yra tinklas. Čia daug matematikos. Skaičiuojame, ar jie seka vienas kitą, žiūrime į laiką, kai jie aktyvūs, skelbiamas grotažymes ir paveikslėlius, kuriais dalijamasi.
Riba mums yra žodžio laisvė. Tau gali nepatikti, ką kas nors skelbia, tai gali būti propaganda, bet mes ieškome tinklų. Tai, beje, yra milžiniški skaičiai – pavyzdžiui, dažnai klausiu žmonių, ar jie žino, kiek paskyrų „Facebook“ pašalino nuo 2017 metų. Tai 27 milijardai, tris–keturis kartus daugiau, nei planetoje gyvena žmonių. Tai neįtikėtina, sunku įsivaizduoti tokį skaičių. Ir tai gal ne visi. „Meta“ bent jau kažką daro, būtų gerai, jei kitos platformos, kaip „TikTok“ ir „X“, ko nors imtųsi.
– Ką žinome apie botų, automatizuotų paskyrų, veikimo metodus?
– Jie skelbia įrašus, kuriuose dalijasi nuoroda. Nuoroda veda, pavyzdžiui, į puslapį, kuris atrodo kaip JAV „Fox News“ puslapis, arba Ukrainos UNIAN. Jie nukopijavo daug populiarių naujienų puslapių. Puslapiai atrodo visai kaip tikri, tik adreso laukelis nežymiai skiriasi <...>. Botai dažnai komentuoja po žinomų asmenų profiliais. Manau, kad metodas mažiau sėkmingas nei tikri žmonės, kurie rašo įrašus, nes labai akivaizdus automatinis veikimas, akivaizdu, kad tai botai.
O troliai, kartais matome, dirba nuo 9 iki 17 val., vadinasi, tai kaip paprasta įstaiga ir darbas. Įprastai žmogus ką nors paskelbtų ir vakare, jei tai ne jo darbas.
Populiarina kraštutinę dešinę
– Kaip tokios įtakos operacijos gali paveikti politiką? Nes, kaip sakėte, žmonės vis geriau atpažįsta netikras paskyras, o ir socialiniai tinklai imasi priemonių užkardymui.
Tarkime, Prancūzijoje matėme, kaip staiga išpopuliarėjo tam tikros kraštutinės dešinės temos, tai rodė grotažymės. Kai kuriomis iš tų temų rašė vien tik trolių profiliai. Vadinasi, jie geba išpopuliarinti temas akimirksniu. Matėme, kad jie labiau stengėsi populiarinti Ericą Zemmourą, Marion Marechal, o ne Marine Le Pen. Tikėtina, kad Prancūzijoje tokių anketų yra šimtai tūkstančių.
– Kiek paskyrų gali sudaryti tokį tinklą?
– Prancūzijoje, mano skaičiavimais, keli šimtai tūkstančių, gal 300 ar 400.
– Minėjote, kad trolių fermos yra verslai, kurie turi darbo valandas, moka algas ir mokesčius. Kur jos įkurtos geografiškai, ar tai išvis įmanoma sužinoti?
– Nesame tikri. Kai kurios yra Rusijoje, taip rodo laiko juostų analizė. Jei aš, tarkime, surinkčiau duomenis, ką jūs tris paskutinius mėnesius skelbėte „X“, galėčiau pastebėti pasikartojimus, bet [trolių atveju] tai yra, pavyzdžiui, kas nors, kas skelbiasi esantis vokietis, o ima siųsti žinutes ketvirtą ryto. Normalus žmogus greičiausiai atsikelia bent jau septintą ir greičiausiai iškart nepradeda naršyti socialinių tinklų. Vadinasi, tai gali būti Rusijoje, gal Kinijoje, gal ir vienas, ir kitas.
Žinoma, gali būti, kad jie turi darbuotojų ir Vokietijoje, ir Italijoje, tikrai to nežinome. Neseniai atradome suomišką trolių fermą ir paklausėme suomių kalbos eksperto, ką jis mano apie jų naudojamą kalbą. Jis pasakė, kad čia rašo ne suomis ir kad tai labai specifinė kalba, kad niekas Suomijoje nenaudotų tokių žodžių, greičiausiai žinutės parašytos su „Google Translate“.
Nubausti įmanoma
– Ar esate pastebėjęs su Lietuva ir Baltijos valstybėmis susijusių temų, gal net įrašų lietuvių kalba?
– Buvo tokia grupė paskyrų, kuri visada dalijosi portalo „Baltnews“ straipsniais (naujienų portalas, kurio veiklą, žurnalistinio tyrimo duomenimis, finansavo Rusijos Vyriausybės įmonė, buvo kontroliuojamos pranešimų temos – LRT.lt). Čia yra daug propagandos žinučių apie Lietuvą, Latviją ir Estiją. Net jei jis labai nepopuliarus čia, Lietuvoje, yra daug trolių paskyrų, kurios dalijasi jo turiniu.
– Paminėjote, kad interneto kompanijos nebebendradarbiauja ir kratosi atsakomybės. Ar situacija negerėja?
– „Facebook“ anksčiau buvo gana atviras <...>. Buvo galima daryti tyrimus, bet dabar jie išjungė beveik viską. Bet jie skelbia ataskaitas, kiek rado neautentiškų profilių, taip pat ir trolių fermų. Tačiau tai minimumas. Trolių fermos aktyvios ir „TikTok“, bet nesu matęs, kad jie ko nors imtųsi. O „X“ ir E. Muskas neatrodo, kad labai suinteresuoti moderavimu. Galima pranešti [apie neautentišką veiklą], neapykantą, atakas, esu pats tai daręs. Bet kartais nesulauki net jokio atsako. Kartais jie šlovina Hitlerį, bet nieko nevyksta. Platformos galėtų daryti daugiau <...>. Daug vaizdo įrašų galima sukurti naudojant dirbtinį intelektą.
– Užsiminėte, kad reikia daugiau šios srities tyrimų, ypač iš valstybės. Bet ar čia nekyla problema, kad valstybė tokių veiksmų ir negali bausti? Nėra nelegalu tam tikromis formomis reikšti simpatijų Rusijai, kalbėti apie taiką, kvestionuoti Ukrainos istorijos ir panašiai.
– Jei trolių ferma skleidžia tam tikrą informaciją, pavyzdžiui, neigia Holokaustą, galima teisinė atsakomybė. Jei būtų nelegalu turėti trolių fermas, būtų galima imtis teisinių priemonių. Bet klausimas, jei rasi vieną žmogų, ar tikrai atsakingas jis, o gal jo viršininkas? Labai nelengvi klausimai. ES ir kitos institucijos bando dirbti su socialinių tinklų platformomis ir imtis daugiau reguliavimo <...> Realybėje daug informacijos nebepasiekiama iš išorės, nebeįmanoma jos tyrinėti. Geras pavyzdys yra tai, kad „X“ galima dėti patiktukus, tačiau nebegalima pamatyti, kas kiti juos uždėjo. Jei šimtai tūkstančių trolių deda patiktukus po Donaldo Trumpo įrašais, niekas negalės pamatyti, kas tai daro.
– Ką manote apie patį principą, kai bandoma apskaičiuoti dezinformaciją? Lietuvos institucijos dažnai skelbia tokius teiginius, kaip kad esą daugėja Rusijos propagandos, nors aiškiau tai nėra pagrindžiama. Arba, pavyzdžiui, buvo sakoma, kad po D. Trumpo kadencijos JAV prezidento poste viešojoje erdvėje sumažėjo dezinformacijos. Ar tokie teiginiai kada nors apskritai gali būti pagrįsti, jei negalime aprėpti visos informacinės erdvės?
– Manau, kad įmanoma kvantifikuoti dezinformaciją, bet tam, kad statistika būtų išties patikima, reikėtų informaciją rinkti ilgesnį laiką ir keliose platformose. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad po to, kai E. Muskas įsigijo „Twitter“, neapykantos kalba ir melas ten išaugo. Yra tikrai gerų pavyzdžių, kaip keičiasi dezinformacija. Pavyzdžiui, nagrinėjome teiginių, kad ukrainiečiai yra naciai, paplitimą. Prieš 2022 metus tai buvo niekis, bet tą minutę, kai prasidėjo karas, troliai pradėjo platinti tokias žinutes. Taigi, nuo beveik jokių įrašų šia tema jų skaičius išaugo iki 60 tūkstančių per savaitę.
Esame aptikę trolių fermų, veikiančių Kanadoje, Suomijoje, Ispanijoje. Jas naudoja daug valstybių, pavyzdžiui, Turkija. Oksfordo universiteto tyrimas parodė, kad trolių fermų skaičius smarkiai išaugo po Interneto tyrimų kompanijos atskleidimo ir po D. Trumpą palaikančių MAGA judėjimų. Tada paaiškėjo, kad tereikia sukurti kelias paskyras ir paveikti politiką.
Trolius gali naudoti ir vyriausybės, ir kompanijos, ir organizacijos, pavyzdžiui, kraštutinės dešinės. Būtų įdomu turėti prieigą prie „X“ duomenų ir išsiaiškinti, tos paskyros veikia iš Rusijos ar iš JAV.
– Lietuvoje sąlyginai populiaru imtis savotiškos kovos prieš Rusiją jos pačios priemonėmis. Pavyzdžiui, prasidėjus karui daug kas skleidė melagingus arba tiesiog Ukrainą palaikančius komentarus Rusijoje, kūrė profilius, apsimesdami rusais. Ką manote apie tokį aktyvizmą?
– „X“ tinkle yra toks judėjimas NAFO, jų yra tūkstančiai. Ilgą laiką buvo vadovaujamasi posakiu „nemaitinkite trolių“, esą, jei anketa teturi tris sekėjus, nereikia komentuoti jos įrašų, nes galima tik išpopuliarinti. Kai tik sureaguosite, dar daugiau žmonių pastebės propagandą. Bet įdomu, kad NAFO judėjimas veikia, nes jei Rusijos propagandinis profilis paskelbia ką nors ir jam atsako šimtai aktyvistų profilių, jų reakcijos yra matomos ir kiti vartotojai gali suprasti, kad tai propaganda. Kiti prorusiški profiliai irgi nesureaguos, nes jie žino, kad tik sureagavę pritrauks dar daugiau NAFO profilių.
Tai nėra nelegalu. Tai tarsi armija iš asmenų, kurie kovoja už demokratiją, o Rusijos propagandos kūrėjai sėdi biure ir rašo [prorusiškus įrašus], visą dieną kuria melus.
