Lietuvoje

2018.12.01 16:06

Vilniuje – akcija prieš plynus medžių kirtimus

Ineta Nedveckė, LRT.lt, BNS2018.12.01 16:06

Šeštadienį Vilniuje surengta akcija, kuria išreikštas visuomenės nepritarimas plyniems miškų kirtimams. Eitynės, pavadinimu „Miškas Lietuvos – atsiklausk Tautos“ vidurdienį į Katedros aikštę sutraukė minią žmonių, kurie, nešini medžio šakelėmis, ėjo Gedimino prospektu Nepriklausomybės aikštės link. 

Kaip LRT.lt teigė renginio organizatorius Andrejus Gaidamavičius, tai – palaikymo akcija, kurios esmė yra palaikyti Seimo siūlymus naikinti plynus medžių kirtimus bent jau saugomose teritorijose. Anot jo, tokia palaikymo akcija vyksta ir prie kelių Lietuvos ambasadų užsienyje. Eisena sutraukė žmonės ne tik iš visos Lietuvos, čia plėvesavo ir Latvijos vėliava.

„Gruodžio pradžioje čia [Seime] bus svarstomas labai svarbus įstatymas, kad bent jau saugomose teritorijose nebūtų komercinių miškų kirtimų. Galima juos kirsti ekologiškai, tausojančiai, darniai, bet ne taip, kaip buvo kertama iki šiol. Pavyzdžiui, Labanoro girioje kiekvienas nukirstas rąstas per tarpininkus keliauja į Kiniją.

Ar mes iš tiesų esame tokia miškų turtinga šalis, kad galime eksportuoti savo miškus į nepasotinamas Kinijos rinkas? Žinoma, kad ne. Ir mes atėjome tam pasakyti „ne“, – kalbėjo A. Gaidamavičius.

A. Gaidamavičius, E. Blaževič/LRT nuotr.

Minią Nepriklausomybės aikštėje pasitiko Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas. Jis LRT.lt sakė, kad akcija yra paradoksali. 

„Kai išties pradedi atlikti daugiau veiksmų gamtos labui, kyla protestai. Dabar yra pasimetimas ir labai neaišku“, – kalbėjo jis. 

Pasak ministro, situacija dėl plynų kirtimų saugomose teritorijose yra labai nevienareikšmė. 

„Situacija dėl plynų kirtimų yra nevienareikšmė. Viena, ką sako miškininkai, – pušynas neatželia, jeigu yra užgožiamas kitomis medžių rūšimis. Kai kuriais atvejais jis reikalingas. 

Kitas dalykas – saugomose teritorijose, kai jos buvo steigiamos, susiderėta su savininkais, kad miškas bus tvarkomas pagal kelis principus: ūkinį ir konservacinį. Tai vėlgi, jeigu mes norime atverti šią bylą, reikia derėtis. [...] Kad savininkai, kurie sutiko, kad ten būtų saugoma teritorija, jie pasitikėjo, kad valdžia laikysis savo įsipareigojimų. Tai dviprasmybės yra labai daug. Niekas neprieštarauja, kad miške reikia daugiau aplinkosauginių priemonių, bet mes manome, kad esame pasiūlę pakankamai daug. Ir tai dar jų neapgynėme“, – komentavo ministras. 

K. Navickas, E. Blaževič/LRT nuotr.

Tarp dalyvavusių eisenoje buvo ir miškininkų. Štai miškininkas Gediminas iš Vilniaus pasakojo, kad visa kirtimų sistema remiasi labai netiksliais skaičiavimais. 

„Ta miškų inventorizacija, kuri vyksta kas dešimt metų, yra su labai didelėmis paklaidomis. O inventorizacijos duomenų pagrindu ir yra ūkininkaujama. Girininkijoms nustatomi planai, kirtimo apimtys ir panašiai. Kai yra netiksli inventorizacija, tas netikslumas plinta ir toliau“, – aiškino jis.

Ši akcija – vasarą vykusių masinių eitynių Labanoro girioje tąsa.

Pasak A. Gaidamavičiaus, miškų kirtimo tema nepaprastai suvienija Lietuvą ir tai, kas šiandien vyksta, yra gyvas to įrodymas. 

„Jeigu kas nors galvoja, kad saugoti saugomas teritorijas yra radikalu, kad laikytis ES direktyvų yra radikalu, kad saugoti gamtą yra radikalu, tai jie patys yra radikalai“,– kalbėjo organizatorius. 

Jis pabrėžė, kad Lietuva sulaukia daug palaikymo ne tik iš latvių, bet ir estų, pas kuriuos toks įstatymas jau priimtas. 

„Einu, nes man svarbūs mūsų miškai. Nesinori daryti sakndalų ar psichozių, bet nepasitenkinimas yra. Norime išsaugoti žalius plotus. O mes, kaip piliečiai, turime teisę tai pasakyti. Man, kaip molėtiškei, miškai yra tikrai artimas dalykas“, – kalbėjo Rūta. 

Vilnietis Marius akcentavo, kad miškas nėra daržovių lysvė. 

„Priklausau orientavimosi sporto klubui (kaip žinote, jie po miškus bėgioja), myliu gamtą, daug laiko joje praleidžiu. Pačiam vasarą teko stovyklauti tame pačiame Labanore ir matyti tuos kirtimus. 

Kai prasidėjo visos kalbos, dar užkliuvo momentas, kad miškininkai ir kirtėjai akcentuoja, kad „pribrendo miškas, galima ir kirsti“. Bet juk jis nėra kaip kokia daržovė – nuskynei ir viskas. Senų miškų reikia ir gyvūnijai, ir patiems žmonėms“, – kalbėjo vilnietis.

„Plyni miško kirtimai saugomose teritorijose jau pasiekė tokią ribą, kad kelia grėsmę šių teritorijų išlikimui. Saugomos teritorijos įsteigtos tam, kad jose esančių miškų gamtinė būklė ir rekreacinis potencialas tik gerėtų, bet nedarni miškininkystė metai iš metų tą gamtinę būklę blogino: kraštovaizdis pasikeitė neatpažįstamai, krito vietovių patrauklumas, sumenko biologinė įvairovė“, – teigiama iš anksto išplatintame akcijos rengėjų pranešime.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Anot jų, Europos Komisija pradėjo pažeidimų procedūrą dėl plynų kirtimų europinės svarbos saugomose teritorijose.

Visuomeninės organizacijos „Už Lietuvos miškus“ ir „Gyvas miškas“ inicijavo ieškinį teismui dėl vyriausybės padidintos miškų kirtimų normos penkeriems metams. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusią savaitę atmetė skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kad Vyriausybės sprendimas turi būti laikomas norminiu administraciniu teisės aktu, ir dėl jo atitikties įstatymams ir Konstitucijai turi spręsti Konstitucinis Teismas.

Vyriausybė rugpjūtį nutarė 6 proc. padidinti metinę valstybinių miškų kirtimo normą 2019–2023 metams. Vyriausybės sprendimas leido 11,85 tūkst. hektarų miško (pagal plynojo kirtimo ekvivalentą) plote iškirsti iki 3,62 tūkst. kietmetrių medienos. Iki tol ši norma buvo atitinkamai 11,17 tūkst. ha ir 3,15 tūkst. kietmetrių. 

Pastaruoju metu kilo nepasitenkinimas dėl Labanoro regioniniame parke ir kitose saugomose teritorijose kertamų miškų. 

Aplinkos ministerija lapkričio pradžioje pasiūlė drausti kirsti medžius draustiniuose bei rekreaciniuose miškuose, taip pat drausti plynuosius kirtimus apsauginiuose miškuose. Draudimas galiotų ir valstybiniams, ir privatiems miškams.

Visuomenininkai Aplinkos ministerijos siūlymus vadina daugiau kosmetiniais, apimančiais labai mažą saugomų teritorijų dalį, be to, nežinia, kada jie bus įteisinti.

Daugiau vaizdų iš akcijos – LRT.lt nuotraukų galerijoje: