Jeigu spalį vyksiantys Seimo rinkimai būtų sėkmingi iš Seimo pašalinto Petro Gražulio vadovaujamai Tautos ir teisingumo sąjungai, prie valstybės vairo stotų Garliavos vienmandatėje apygardoje su šiuo sąrašu į Seimą kandidatuojantis Artūras Orlauskas, Kauno rajono savivaldybės tarybos narys, anksčiau geriau žinotas kaip humoristas, laidų vedėjas.
Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose kandidatuojančių partijų ir koalicijų paklausėme, kas sėkmės atveju taptų jų ministru (-e) pirmininku (-e) arba kokį politiką (-ę) jie remtų pretenduojantį (-ią) į šį postą. „Gedimino pr. 11“ – rinkimams skirtas projektas, kuriame partijų ir koalicijų įvardinti potencialūs šalies premjerai atsako į LRT.lt portalo žurnalistų ir Vilniaus universiteto mokslininkų klausimus.
Praeityje vykusiuose rinkimuose jis yra dalyvavęs su įvairiausių politinių partijų vėliavomis – nuo Socialdemokratų iki Krikščionių sąjungos. Dažniausiai – kaip kandidatas vienmandatėse apygardose.
Paklaustas, kodėl šįkart pasirinko Tautos ir teisingumo sąjungos (TTS) sąrašą, pašnekovas paaiškino, kad prieš rinkimus bandyta suvienyti vadinamąsias mažąsias partijas, kurios išsibarsčiusios neperžengia Seimo rinkimų kartelės, o skirtingiems, bet panašių pažiūrų politikos veikėjams susivienijus, sakė jis, surinkti 5 proc. balsų – realu. Be to, anot jo, P. Gražulio vadovaujama partija rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) pasirodė gerai.
A. Orlausko teigimu, partijos programa, kurią ruošė „trys mokslo daktarai“, atitinka ir Lietuvos šeimų sąjūdžio keliamas idėjas, tad apsispręsti, ar rinkimuose dalyvauti kartu, sunku nebuvo. „Programa yra gera, kai kurie politologai aikčioja, nors programos net neskaitė, taip tik parodo nekompetenciją“, – sakė jis.
– Internete pasirodžiusi Tautos ir teisingumo sąjungos daina „Kelkis, Lietuva“ sulaukė daugybės reakcijų, negaliu nepaklausti, kam kilo idėja ją įrašyti. Ar buvo sunku įkalbėti kolegas dainuoti?
– Idėja buvo Romo Dambrausko, ta jo daina skambėjo per „Didįjį šeimos gynimo maršą“. Jis yra Lietuvos patriotas ne siaurąja, o plačiąja prasme, įdėjo daug širdies į dainą ir manė, kad būtent šioje kompanijoje, kur yra krikščioniškosios vertybės, susivieniję visuomenininkai įvairūs ir Lietuvos šeimų sąjūdis, ši daina gali tapti himnu.
Jis nusprendė padaryti klipą, buvo filmuojama jo studijoje, visi važiavo į Mažeikius. Kadangi turiu patirties, ne pirmą kartą buvau studijoje, klausiau, ar balsai bus taisomi. Sakė, kad stengsis netaisyti, nes originaliau skambės taip, kaip yra. Ten gal buvo padaryta klaidų, bet jos profesionalams matomos, neprofesionalams iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti vienaip ar kitaip. Sukėlė daug emocijų ir labai gerai.
Himną gieda visi, nesvarbu, ar turi balsą, ar ne, nes jeigu jau taip vertintume, kad jūs neturite balso, todėl negalite valdyti, tada praktiškai krepšinio rinktinė negali žaisti, nes nė vienas ten nemoka himno normaliai į natą sudainuoti, bet visi padėję ranką ant širdies gieda. Tai yra tam tikros žmonių grupės himnas, tekste viskas aiškiai pasakyta, tai žmonės, kurie turi savo viziją, mato, kur eina valstybė, tai jie tiesiog išdainavo tai, ką mano.
Daina mums davė netikėtą efektą, tokios didelės reakcijos nesitikėjome.
A. Orlauskas
Kas nenorėjo [dainuoti], neatvažiavo, nebuvo prievartos. Buvo atsiradę tam tikrų skylių, nes Romas pats sudarė scenarijų, kas kokią eilutę dainuos. Keli žmonės iš Vilniaus negalėjo, nes vis dėlto geras gabalas kelio. <...> Kai kurie oponentai, patys būdami bebalsiai, pasakė: nemokate dainuoti, vadinasi, negalite valdyti valstybės. Aš pratęsiau mintį ir pasakiau, kad jeigu jau taip – metame iššūkį ir jūs padainuokite tą pačią dainą, kad būtų galima palyginti. <...> Daina mums davė netikėtą efektą, tokios didelės reakcijos nesitikėjome, bet džiugu, kad dabar visi žino mus, virš 1 mln. peržiūrų per visus socialinius tinklus. <...>
– O kaip Jus gatvėje žmonės labiau atpažįsta, kaip politiką ar kaip humoristą?
– Dabar kaip laidos „Iš kiemo pusės“ vedėją. Vieni sako, kad žiūri ir palaiko, kiti nepalaiko, visokių yra. Pasipriešinančių, vartojančių rusišką leksiką, atvirai rodančių neapykantą – labai mažai, gal kokie 2 proc. Kiti neutralūs, kokį sprendimą jie priims, bus už tave ar ne, neaišku, negali visiems į dūšią įlįsti. Kiti tiesiai šviesiai sako – visada balsavau [už] ir balsuosiu, matai iš bendravimo, kad palaiko. Bet aš manau, kad visi politikai, kurie vaikšto, susiduria su tokiomis pat reakcijomis. Negali būti toks, kad visi 100 proc. tave mylėtų.
– Su daug partijų esate bendradarbiavęs, Kauno savivaldybės taryboje – su socialdemokratais, bet 2011 metais pašalintas iš partijos. Buvote Naujosios sąjungos nariu, 2016-aisiais į Seimą ėjote su Laisvės sąjunga (liberalais), pernai į savivaldos rinkimus – su „valstiečiais“. Europos Parlamento rinkimuose Krikščionių sąjungai atstovavote, o dabar einate su Tautos ir teisingumo sąjunga. Kodėl tiek daug pokyčių, neišsirenkate vienos politinės jėgos, kuri jums artimiausia?
– Visų pirma, mano nuostatos nepasikeitė, partijos keičia savo nuostatas. Priminsiu, kad 2009 metais Seime buvo iniciatyva ginti šeimą, dabar paspėliokim, kas buvo tos tradicinės šeimos gynėja. Aš jums pasakysiu, pagrindinė iniciatorė buvo Rasa Juknevičienė, visa konservatorių partija [buvo] prieš LGBT. <…> Partijos keičia savo poziciją. Kalbant istoriškai, aš įstojau į Naująją sąjungą, ji nustojo egzistuoti, dalis narių nuėjo į Darbo partiją, kai kas į Socialdemokratų, dalis – pas liberalus, nes socialliberalų partija buvo Naujoji sąjunga.
Visą laiką pasisakydavau už tai, kad mokesčiai būtų mažinami, kad per dideli mokesčiai yra blogai, kenkia verslui. Tą poziciją išlaikiau, o socialdemokratai tuo metu irgi teigė, kad yra už darbo žmogų, kad vidutinis verslas turėtų palankesnes sąlygas, prieš oligarchus ir pan. Kandidatavau jų sąraše kaip nepartinis, įstojau vėliau, bet paaiškėjo, kad ta partija tik žodžiais yra už smulkųjį verslą, o realiai tampriai susijusi su stambiomis verslo struktūromis, kurioms visiškai nusispjauti. Be to, kad mane neva išmetė [iš partijos], yra mitas socialdemokratų ir spaudos, nes prieš tai jau buvau išėjęs iš partijos. <...> Priminsiu, tuo metu, kai mes buvome Kauno miesto taryboje, socialdemokratai paskyrė savo vicemerą Kęstutį Kriščiūną, jis buvo išvestas su antrankiais dėl korupcijos. Byla tęsėsi ilgai, aš pats, sakykim, agitavau už jį, nes jis neatrodė toks, kol neatsisėdo į postą. Sakiau, kad turime prisiimti atsakomybę, nes rėmėme, dalis socialdemokratų pritarė, dalis [sakė], kad vienetinis atvejis, kad turime vaidinti, kad nieko nėra. <...> Įvyko vidinis konfliktas, pasakiau, kad jeigu jums korumpuotas „bičas“ su STT įrodymais tinka, tada mums ne pakeliui. <...>
Po to nestojau į jokią partiją ilgai, nes visos jos vieną sako, o paskui netikėtai apsiverčia, net ir tos save vertybinėmis laikančios. <...> Iš tradicinių partijų „vartėsi“ visos, galbūt mažiausiai „valstiečiai“, jie apie Žemę sukosi, bet, kaip parodė praktika su kovidu arba su ta pačia LGBT genderistine propaganda, ir jie apsivertę jau į kitą pusę, matyt, dėl skalsesnio pinigo. Mano tokia nuomonė ir aš absoliučiai esu stabilus jau daugiau kaip 10 metų, bet kuriai partijai sakau: jeigu norit, galiu ateiti, bet mano pozicija tokia ir tokia. <...>
Taip pat skaitykite
– Ar dalyvauti Seimo rinkimuose jus kvietė ir kitos politinės partijos, kodėl pasirinkote būtent Tautos ir teisingumo sąjungą?
– Be abejo, kvietė. Buvo mintis vienyti visas opozicines mažas partijas, nors jos didesnės už Laisvės partiją. <...> Buvo padarytas ne vienas susirinkimas ir visi prisižadėjo jungtis, dar nebuvo nei Mindaugo Puidoko, nei Darbo partijos – nieko iš tų kitokių partijų. Buvo pasakyta, kad per kitą susitikimą jau bus pasirašomi protokolai, kai atėjo laikas, iš jų praktiškai liko tik trys – Krikščionių sąjunga, Lietuvos šeimų sąjūdis ir truputį „Jaunoji Lietuva“, paskui apsigalvojo ir nuėjo velnias žino kur. Dar aplink ratais kvadratais trypė vadinamoji Vyčio kryžiaus partija, nors net ne partija, tik keli žmonės joje. To vienijimosi išdava buvo 2021 m. rugsėjo 10 dieną Katedros aikštėje vykęs mitingas, kuriame visos partijos pasisakė Konstitucijos klausimais. <...> Vėliau, matyt, įvyko užkulisinių veiksmų, kurie išskaldė visus, vėl bandyta visus sujungti, jungėju panoro tapti vis dar ikiteisminiuose tyrimuose koridoriais vaikščiojantis M. Puidokas, kuris buvo Mato Maldeiko apskelbtas, kad siūlė kažkam 40 ar 50 tūkst. eurų, nežinau, už ką. <...> Krikščionių sąjunga ir liko prie nuostatos, kad vienijamės, prisijungė tautininkų dalis, Šeimų sąjūdis su Krikščionių sąjunga ir susikūrė junginukas, jis tęsė diskusijas, su kuo dar jungtis, kad kuo mažiau būtų mažų partijų. Tai yra visiškai normalus procesas, mažos partijos turbūt surenka apie 15–17 proc. [balsų] į krūvą sudėjus, bet jeigu susiskaldo po vieną – 1, 2, 3, pas kažką 2,5 proc. [balsų]. <...>
– Jeigu taptumėte premjeru, kokias tris didžiausias problemas ir kaip spręstumėte?
– <...> Pirmas darbas. Žmonės sako – puola rusai. Ir? Ką padarė, kad tie rusai nepultų? Čia ne užsienio politika, o mūsų infrastruktūros, gynybos reikalas. Jeigu man sako, kad rusai puola, tai aš bent jau tvorą statau, kelius tiesiu su Vakarais, per kur galėtų ateiti NATO pagalba. Autostradą turime su Vakarais? Neturime. Geležinkelį turime su Varšuva greitaeigį? Neturime. Per 30 metų nesugebėjome 50 kilometrų autostrados pastatyti, vadinasi, niekas nenorėjo. Ar visi nevispročiai? 30 metų sako, kad reikia ryšio su Vakarais, einam ir niekur nenuėjom. <…> Savo partneriams nepadarėme infrastruktūros, per kurią galėtų apginti mus, nepadarėm nieko. Tas vadinamasis Suvalkų koridorius yra laisvas kaip kelnaičių gumytė, ten gali pėstininkai su džipais atvažiuoti ir nuvažiuoti, niekur neužtverta. Jeigu dabar, atsiprašau, pasakyčiau kitą žodį, kals į Vilnių trys raketos, ir ką? Visai valdžiai mišios, nes visos ministerijos, visos ligoninės, viskas ten yra. Viena riebi raketa ir Lietuva be valdymo. Visų pirma – keliai ir infrastruktūra. Antras – sveikatos apsaugos auditas, žmonės po dvejus metus net laukia vizito, o jeigu mes visi ligoti, kas čia kariaus? Pinigų biudžete yra tiek, kad keliams išasfaltuoti užtektų dvejų metų, bet jie ištaškyti! <...>
Sumažinti mokesčius ir padidinti perkamąją galią, tai yra nulinis PVM maistui ir būtiniausiems produktams, kitiems maisto produktams – 5 proc. Nulinis PVM vaikų, kūdikių prekėms, išskyrus žaislus. <...> Kiekviena šeima, auginanti vaikus, turėtų daugiau pinigų sau. Mamos, auginančios tris vaikus, išvis turėtų būti atleistos nuo gyventojų pajamų mokesčių. Kiekviena šeima maistui sutaupytų 80–200 eurų per mėnesį iš sumažinto PVM. <...> Kai Gintarė Skaistė pasakoja, kad dėl to prarastume 500 mln. eurų, tai ji skaičiuoti nemoka, nes sutaupytų tūkstančių žmogus nepraris ir neįsidės į kojinę, jie bus išleisti kitur, vaikui nupirks ką nors, nueis į pramogas, galų gale – kažkur išvažiuos ir PVM grįš. <...>
– Kokias tris ministerijas ir kuriems kolegoms patikėtumėte?
– <...> Algimantas Rusteika galėtų dirbti Vidaus reikalų ministerijoje, jis yra dirbęs ir savivaldoje, turi patirties. Turime ir tris medicinos profesorius, jų aš dabar nenorėčiau įvardyti, bet tai realūs profesoriai, dabar dirbantys, kurie galėtų užsiimti sveikatos apsauga. Toliau turime kultūros žmonių, kurie laisvai galėtų sutvarkyti Kultūros ministeriją. Ir turime profesorę, kalbėtasi, ji sutiktų Švietimo ministerijai vadovauti. Švietimietė, profesorė, dirbanti aktyviai, bet dabar aš irgi pavardės neįvardysiu, bet žmonės su aukštom kompetencijom. <…>
– Neabejojama, kad tarp svarbiausių Lietuvos užsienio partnerių išliks JAV, kur netrukus vyks prezidento rinkimai. Kuris kandidatas jums artimesnis, Donaldas Trumpas ar Kamala Harris?
– Jie abu vienodai blogi, nei vienas, nei kitas mums netinka. Ir apskritai, kodėl mes turime savo pagrindiniu partneriu įvardyti JAV, jeigu esame Europos Sąjungos nariai. Pasirašydami sutartį, priminsiu jums, pasirašėme, kad ES užsienio politika yra mūsų kelrodė žvaigždė, ir laikomės nuostatų. Ar ES įvardijo JAV kaip savo pagrindinę partnerę? Neteko girdėti, nes deklaruoja, kad turi savo nepriklausomą užsienio politiką. <...> Jeigu kiekviena didelė valstybė mums pradės pasakoti, kuo turime vadovautis atlikdami savo užsienio politikos veiksmus, tapsime ne nepriklausoma, o priklausoma valstybe. Mūsų užsienio politika turi būti naudinga mums ekonomiškai, politiškai, morališkai. <...>
Absoliučiai jie [D. Trumpas ir K. Harris] man neįdomūs.
– Koks vadovas būtumėte, tas, kuris tariasi su komanda, ar toks, kuris sprendimus mėgsta priimti vienas?
– Reikia apsistatyti normaliais profesionalais visų sričių, nes visi biurokratai, kurie susėdę, visi žiūri naudos sau, tiek savivaldos, tiek ministerijų lygmeniu. Žiūri, kaip prastumti jam naudingą projektą, kad politikai tą sprendimą priimtų. Todėl turi būti atsakinga komanda, kiekvienas ministras turi atsakyti už savo žodžius, ne taip, kaip dabar. <...>
Aš ją, gerą profesionalų komandą, jau beveik turiu, jais pasitikiu. <...> Susistatai profesorius, žmones su patirtimi, ne vaikų darželį, ir galvoji, kaip priimti sprendimą galvojant apie pasekmes. <...>
Aš griežtas vadovas, sau esu labai reiklus, esu darboholikas ir iš visų reikalaučiau dirbti dieną ir naktį, nes Vyriausybės vadovas taip ir turi dirbti. Čia nėra išeiginių, turi laikyti ranką ant pulso ir žiūrėti. Visa komanda, kuri su mumis rinkimuose, yra krūva darboholikų, galiu naktį paskambinti ir jis atsilieps, neįsižeis. Ir jis man skambina naktį, aš neįsižeidžiu, nes jeigu skambina, vadinasi, yra svarbus reikalas.
– Su kuriomis partijomis formuotumėte koaliciją? Ar dirbtumėte, pavyzdžiui, su socialdemokratais ar „Nemuno aušra“?
– Socialdemokratai – net ne partija, seniai iš jų liko mišrainė kažkokia. Socialdemokratai, kurie buvo dar prieš mirštant Algirdui Brazauskui, dar jis kažką laikė tokio socialdemokratiško, paskui Gediminas Kirkilas nuplaukė link liberalų, liko mišrainė, kur jie patys nežino, kas jie yra. Jie yra tokia didesnė Laisvės partija, leftistai, patys nesuvokiantys, gaudantys vėją ir bėgantys į kitą pusę. Jokiu būdu [nedirbtume koalicijoje].
Galimi variantai, jeigu laikytųsi mūsų pozicijos, kalbant apie genderizmą, tai yra kategoriški taškai, nuo kurių mes neatsitrauksime niekada, tai yra „valstiečiai“, „Nemuno aušra“, R. Žemaitaitis, jeigu atsisakytų savo nuostatos dėl vienalyčių [asmenų] santuokų, nes jis pareiškė, kad yra už. Dalis Regionų partijos nuostatų – galimos. Visi kiti patys nežino, ko nori. Mes geriau sutiktume likti opozicijoje ir laikytis savo pozicijos, negu eiti į poziciją ir nusileisti dėl principinių nuostatų. Ne dėl to einame į Seimą, kad pasiimtume kažkokį postą, pinigų užsidirbtume. <...>
– Kaip įsivaizduojate savo darbą su prezidentu, ar sektųsi geriau negu dabartinei valdžiai?
– To, kaip bendradarbiavo praėjusiose kadencijose, išvis negalima vadinti bendradarbiavimu. Du šunys, neiškišdami galvų iš būdų, vienas ant kito loja. Prezidentas apskritai pas mus, nepriklausomai nuo to, kokios partijos išrinktos žmonių valia, turi eiti ir su visais kalbėtis be išankstinių nuostatų. Prezidento apolitiškumas įvardytas Konstitucijoje. <...> Dabar kai kurios partijos, „įtakotukai“ varo ant prezidento nesirinkdami leksikos. Kas išeina? Turime poziciją, kai prezidentas pavadinamas skuduru, o aplink esančios šalys sako: ten pas juos bardakas. <...>
Politikai, kurie atvirai riaugėja ant prezidento, kenkia valstybei, o ne prezidentui, nes tai yra ne šiaip žmogus Gitanas Nausėda, o institucija, kurią turime gerbti, nesvarbu, koks žmogus ten sėdi.
Aš galiu apie Dalią Grybauskaitę privačiuose pokalbiuose sakyti, ką noriu, ir A. Brazauską esu išdėjęs į šuns dienas, bet jeigu tai yra oficialus partinis ar mano, kaip piliečio, išėjimas į erdvę, turiu atsirinkti tokius žodžius, kad kritika būtų korektiška. <...> Turiu pagarbiai elgtis, gerbti ir jeigu mane pakvietė – ateiti, o ne vaidinti įsižeidusį, kad ne taip pakvietė.
<...> [Valstybės] vadovas irgi gali klysti, galiu jam kur nors tarp eilučių pasakyti, kad buvo klaidų, bet nevaidinti, kaip Seimo nariai sau leido. Kaip komikas savo laidose aš galiu tai daryti, bet ten – komikas, ten yra personažas, vaidmuo, o oficialiuose pokalbiuose leksika visai skiriasi, visi mato, kad kalbu visai kitaip. Yra vietų, kur gali daryti, ką nori, nueik į alubarį ir gali ten spjaudytis, muštis ir daužytis galvas, jeigu tokio lygio, o jeigu staltiesės – yra etiketas. O čia dar yra ir protokolas, kurio privalo laikytis visi.
