Lietuvoje

2018.11.24 13:51

Istorinis Lietuvos kariuomenės paradas: tai – šimtmečio žinia pasauliui

Speciali LRT TELEVIZIJOS laida, Modesta Gaučaitė, LRT.lt2018.11.24 13:51

Šeštadienį, minint atkurtos Lietuvos kariuomenės šimtmetį, sostinės centre surengtas didžiausias Nepriklausomos Lietuvos istorijoje karinis paradas. Apie 2 tūkst. Lietuvos karių ir sąjungininkų žygiavo Vilniuje esančiu Konstitucijos prospektu, taip pat demonstruota karinė technika.

Livonijos kronikose lietuviai – kietasprandžiai ir įpratę prie karo

Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečio proga LRT TELEVIZIJA surengė ir specialią laidą. Joje dalyvavęs istorikas Valdas Rakutis kalbėjo, kad Lietuvos kariuomenė gali skaičiuoti ne šimtmetį, o kone tūkstantmetį, nes kai pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas, jau tuomet vienokia ar kitokia kariuomenė buvo.

„Lietuvos kariuomenė gerokai senesnė už Lietuvos valstybę, nes tą valstybę ir sukūrė Lietuvos kariuomenė“, – tiesioginiame LRT eteryje kalbėjo V. Rakutis, pridurdamas, kad akivaizdžiai Lietuvos kariuomenę galima užčiuopti nuo  XII amžiaus vidurio, kuomet apie ją pradėjo rašyti Lietuvos kaimyninės valstybės.

Specialiosios laidos vedėjas Virginijus Savukynas pastebėjo, kad tuomet apie Lietuvos karius kaimynai atsiliepė piktai ir rašė, kad nuo slepiasi lyg zuikiai nuo vilkų. Istorikas V. Rakutis kalbėjo, kad Livonijos kronikose rašoma, kad lietuviai yra kietasprandė, prie karo pratusi tauta.

Kalbėdamas apie prieš šimtą metų besikūrusią Lietuvos kariuomenę V. Rakutis sakė, kad Lietuvos kariuomenės pradžios reikėtų ieškoti 1917 metų Rusijos kariuomenės lietuviškuosiuose padaliniuose.

„Šitie žmonės tikėjosi su ginklais ir vėliavomis grįžti į Lietuvą ir sukurti ją, bet nebuvo lemta. Istorija buvo kitokia – vokiečiai neleido praeiti su ginklais ir su vėliavomis. Tiktai praėjo tie žmonės ir pirmasis dalykas ką mes turėjome, tai sąrašas žmonių, kurie norėtų ginti Lietuvą“, – sakė istorikas.

Tiesa, V. Savukynas priminė, kad to meto Lietuvos politinė valia buvo neturėti kariuomenės. Pasak jo, ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras manė, kad šaliai nereikia kariuomenės, o užteks turimos policijos. V. Rakutis į tai atsakė manantis, kad per daug sureikšminama vyriausybės svarba to meto visuomenei, kai viskas tik kūrėsi.

„Tuo metu buvo entuziastų patriotų grupė, kuri likus dviem dienoms iki lapkričio 23-iosios, karininkai, susitinka su A. Voldemaru ir įtikina, kad visgi kažkokios kariuomenės reikės“, – sakė istorikas. O V. Savukynas pridūrė, kad A. Voldemaras per kelias dienas pakeitė nuomonę supratęs, kad Lietuva be kariuomenės neapsieis.

J. Auškelio/LRT nuotr.

Prakalbo apie stebuklą prie Nemuno

Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas plk. ltn. Eugenijus Lastauskas kalbėjo, kad karo tikslas yra kitam primesti savo valią. Pasak jo, pats svarbiausias elementas kariniame konflikte yra valia: „Valia nugalėti, valia priešintis. Tai praprastai apsprendžia konflikto eigą. Be abejo, sugebėjimas valdyti karinę techniką, turėjimas ginkluotės, tam tikrų priemonių yra labai svarbu, bet valia yra apsprendžiantis veiksnys.“

Anot jo, žiūrint į 1918-1919 metais įvykusius mūšius, matyti, kad valios buvo beprotiškai daug. Jis sakė, kad paprastų karių, kurie iš vakaro buvo artojai, o ryte – jau kariai, atsiminimuose matyti, kiek užsidegimo ir valios iš tikro buvo.

„Vyrai stoja, dažnai pereina į durtuvų kautynes, tais atvejais, kai iš jų to net nesitikima, ir jie sugeba perlaužti tą eigą. Lenkai kalba apie stebuklą prie Vyslos, mano manymu, 1919 metais yra įvykęs stebuklas prie Nemuno“, – sakė E. Lastauskas.

Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vadas mjr. Egidijus Čiūtas kalbėjo, kad efektyviausias, nors skaudžiausias, yra mokymasis mūšyje. „Lietuvos kariuomenė pačiose pirmose nepriklausomybės kovose patyrė daug išblaškymų, nesėkmingų operacijų dėl elementaraus neprofesionalumo“, – sakė E. Čiūtas, pridurdamas, kad po to buvo padarytos išvados ir tos pačios klaidos nebebuvo pakartojamos. Pasak jo, Lietuvos kariuomenė turėjo užsigrūdinti per kone pusę metų.

Jis kalbėjo, kad šiandieninė atkurta Lietuvos kariuomenė apjungia skirtingus istorijos laikotarpius: „Nuo viduramžių, pasivadindami kunigaikščių valdovų ir karalių vardais savo dalinius, toliau perimdami tarpukario Lietuvos dalinių tradicijas, dainas ir simboliką ir taip pat, man atrodo, stipriausias idėjinis ir valios priešintis užtaisas ateina iš partizaninio laikotarpio.“

Prezidentė sveikino karius ir tautą

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė kalbėjo, kad atkurtos Lietuvos kariuomenės šimtmetis – kelias nuo savanorių būrių iki modernių gynybos pajėgų.

„Istorija įrodė: prieš gausa – bejėgė prieš tą stiprybę, kurios vardas – Lietuvos laisvė. Mes didžiuojamės savo kariuomenės ir sąjungininkų vienybe!

Džiugu, kad šalia mūsų Trispalvės – tokia daugybė kitų valstybių vėliavų. Jūs visi tuo pačiu metu esate ir geležinis kumštis, ir taikos pasiuntiniai, ir bendras įsipareigojimas ateities kartoms.

Šiandienos paradas – tai Lietuvos karių, sąjungininkų ir draugų dovana šalies žmonėms. Tai – šimtmečio žinia pasauliui, kad Lietuva pasirengusi visomis išgalėmis ginti Tėvynę, laisvę ir bendras vertybes“, – sakė prezidentė.

Ji kalbėjo, kad Lietuvos kariai įprasmina protėvių žygius, stiprina demokratijos skydą abipus Atlanto, neša viltį kovos broliams Ukrainoje.

„Būkite nepalaužiami! Tvirtai lydėkite Lietuvą naujame laisvės šimtmetyje. Dėkoju už tarnybą ir linkiu stiprybės“, – sveikino D. Grybauskaitė.

Parade dalyvavo beveik 2 tūkstančiai Lietuvos ir sąjungininkų karių, demonstruojama apie 80 karinės technikos vienetų – tankų, savaeigių artilerijos pabūklų, visureigių ir kitos karinės technikos. Dėl renginio numatomi eismo apribojimai.

Parade gyventojai taip pat galėjo išvysti neseniai iš Vokietijos atgabentas pėstininkų kovos mašinas „Boxer“, kurios Lietuvoje vadinsis „Vilkais“.  

Paradas Konstitucijos prospekte prasidės nuo Lietuvos edukologijos universiteto žiedo ir tęsis iki Kalvarijų gatvės. Renginyje ketina dalyvauja šalies vadovai, karinė vadovybė, užsienio šalių svečiai – atstovai iš 27 valstybių. 

Populiariausi