Atėjęs kalendorinis ruduo žymi ir naujo politinio sezono pradžią, kurią vainikuos spalį vyksiantys Seimo rinkimai ir naujos šalies Vyriausybės formavimas. Šio pirmadienio LRT TELEVIZIJOS laidos „Forumas“ svečias – Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Su šalies vadovu pirmadienį vakare aptartos šalies politinės aktualijos, artėjantys Seimo rinkimai ir būsimos Vyriausybės formavimo batalijos. Taip pat laidos metu bus paliesti užsienio, socialinės politikos klausimai.
LRT „Forumo“ laidoje klausimus G. Nausėdai pateikė LRT.lt žurnalistė Eglė Samoškaitė, LRT RADIJO žurnalistas Marius Jokūbaitis ir portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis.
Pirmąją naujų mokslo metų dieną prezidentas sulaukė klausimų apie skandalą sukėlusį Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės užmojį jos vadovaujamame rajone specialiųjų poreikių vaikus mokyti specialiose klasėse.
G. Nausėda pabrėžė pats besąlygiškai tikintis įtraukiojo ugdymo idėja, tačiau griežtai merės Ž. Pinskuvienės nekritikavo. Vis dėl to, pasak jo, gaila, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti šią idėją, buvo padaryta ne viskas.
„Kaip galima sumažinti atskirtį kuriant „getus?“ – Širvintų rajono merės idėją apibūdino G. Nausėda.
Plačiau šia tema skaitykite:
Taip pat skaitykite
Paklaustas, ar pats jau apsisprendė, už kurią partiją balsuos artėjančiuose Seimo rinkimuose, G. Nausėda šyptelėjo, tačiau minėjo, kad galutinio sprendimo dar nepriėmė. Vis dėlto, prezidentas užsiminė, kad galima nujausti, kurios partijos idėjos geriausiai atitinka jo paties keltą gerovės valstybės viziją. LRT.lt primena, kad G. Nausėda anksčiau ne kartą yra išreiškęs paramą Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP).
Socialdemokratų pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei pareiškus, kad sėkmės rinkimuose atveju ji imtųsi vadovauti Vyriausybei, prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad šio pažado bus laikomasi: „Būtų mano valia, aš iš karto būčiau pasakęs, kad imuosi atsakomybės, formuosiu Vyriausybę. Galbūt ne iki galo išsikristalizavusi komunikacija sukėlė daugybę klausimų ir mes keletą mėnesių tik apie tai ir tekalbėjome.“
„Į klausimus atsakyta, suformuluota labai aiški V. Blinkevičiūtės pozicija, man ji imponuoja. Tikiu, kad šie pažadai yra ne šiaip sau iš piršto laužti ir jų bus laikomasi“, – pabrėžė prezidentas.
Nausėda apie „Nemuno aušrą“: švelniai tariant, neįkvepia
G. Nausėda, paklaustas, ar žada užtikrinti, kad naujojoje šalies Vyriausybėje nebus teistų ar teisiamų, priesaiką sulaužiusių politikų, svarstė, kad pirmiausiai pačios partijos privalo užtikrinti, kad politikų, keliančių dviprasmiškas mintis, tarp siūlomų kandidatų neturėtų būti.
„Žmogaus reputacija yra besąlygiškai svarbu, bet taip pat norėtųsi sąžiningai išgirsti iš žmogaus atsakymą, jeigu jis paslydo ir akivaizdžiai turi reputacinių problemų ir jas įgijo jau savo veiklos laikotarpiu, ar jis yra pasirengęs tvirtai pasakyti, kad tokiu atveju atsisakytų ministro portfelio? Galimas dalykas, kad tai buvo vienas iš aspektų, kuriam aš skyriau nepakankamai dėmesio, kuomet kalbėjome apie ankstesnę Vyriausybę. Ne paslaptis, kad tai vienas, tai kitas ministras, įsistatęs akutes stiklines ir susidūręs su tuo pačiu „čekučių“ skandalu, taip ir liko savo pozicijoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Paklaustas, ar ministru galėtų tapti dėl antisemitinių pareiškimų skandalą sukėlęs Remigijus Žemaitaitis, G. Nausėda tiesiai neatsakė, teigė, kad jam svarbiausia, koks šio politiko bei jo vadovaujamos partijos požiūris į Rusiją.
„Sunku kol kas susidaryti įspūdį, galima pažiūrėti į komandą, kuri eina su R. Žemaitaičiu ir tikrai, švelniai tariant, neįkvepia. Pats R. Žemaitaitis prezidento rinkimų kampanijos metu ganėtinai santūriai ir nuosaikiai pasisakė tiek Ukrainos paramos, tiek Rusijos atžvilgiu, tai daryti vienareikšmiškas išvadas dabar nebūtų galima“, – sakė prezidentas, pridūręs, kad politiko pasisakymai apie žydų tautą keltų rimtų problemų kalbant apie būsimą koaliciją, jeigu tik turėtų galimybę prie jos prisijungti.
„Šitie, atrodytų, nekalti pasisakymai nuėjo labai toli, nuėjo pas tuos partnerius, kurių parama mums be galo svarbi. Turiu omenyje Vokietiją, tai yra baisi stigma“, – tęsė jis, pridūręs, kad R. Žemaitaičio sukeltas skandalas gali atsiliepti ir tarptautinėje politikoje, į tai teks atsižvelgti formuojant koaliciją.
„Negaliu atsakyti už partijas, kurios formuos valdančiąją koaliciją, bet jeigu bus klausiama mano nuomonės, reikės atsižvelgti į situaciją, galbūt mes turėsime politinio pato situaciją, galimas ir toks dalykas. Norėtųsi, kad ši partija išnaudotų iki rinkimų likusį laiką, kad paneigtų visus tuos dalykus, dėl kurių pasisakė anksčiau. Tai galima padaryti, pasakyti, kad buvai neteisus, tai galėtų iš dalies pataisyti situaciją, nors dalykai yra nuėję pakankamai toli“, – tęsė šalies vadovas.
Laidos įrašą žiūrėkite čia:
Įvertino darbą su dabartiniu užsienio reikalų ministru: tam tikrą laiką reikėjo ginti konstitucines prezidento teises
G. Nausėda taip pat įvardijo pagrindinius lūkesčius būsimam naujosios Vyriausybės Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovui. Anot prezidento, svarbiausia, jog sutaptų vertybiniai požiūriai.
„Jeigu kalbame apie tas pačias vertybes, apie santykius su Vakarais, transatlantinę integraciją ir bendradarbiavimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, apie paramą Ukrainai – be jokios abejonės, užsienio reikalų ministro pozicija man čia bus be galo svarbi ir aš jam kelsiu ypatingus reikalavimus“, – aiškino šalies vadovas.
Vertindamas darbą su pastarosios dešiniųjų Vyriausybės užsienio reikalų ministru, konservatorių pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu, G. Nausėda tikino – daugeliu atvejų jo bei šalies diplomatijos vadovo požiūriai sutapo. Tačiau, akcentavo jis, dažniausiai konstruktyviems santykiams trukdė „asmeninės ambicijos“.
„Negalėčiau pasakyti, kad su šiuo užsienio reikalų ministru mes turime kažkokį labai dramatišką pažiūrų išsiskyrimą. Juk visais šiais minėtais klausimais, kuriuos aš išvardijau, mes turėjome gana panašų požiūrį“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Tačiau kartais gal sutrukdydavo kažkokios asmeninės ambicijos ir vietoje to, kad suderinus klausimus būtų galima priimti visiems priimtiną sprendimą, buvo kažkur užbėgama už akių, kažkas padaroma vienašališkai. Be abejo, kad tai neatsiliepė teigiamai – kaip ir neatsiliepė teigiamai, galima sakyti, vos ne antrąją savaitę po rinkimų pradėtas kelti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje klausimas“, – konservatorių iniciatyvą prisiminė jis.
Palaiko „griežtą“ migrantų kvotų sistemą
Paklaustas apie imigracijos politiką prezidentas kalbėjo, kad tai – ir nacionalinio saugumo klausimas.
„Tokioje demografinėje duobėje, kokioje mes esame, nevaldyti migracijos reiškia, ko gero, pasiekti rezultatą, kurio mes tikrai nė vienas nenorėtume. Todėl suprasdamas, kad darbdaviams reikia darbo jėgos, didinti našumą, plėtoti verslą, pasisakyčiau už griežtą kvotų sistemą“, – sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, remiantis dabartinės valdžios priimtu sprendimu, įsigaliosiančiu 2026-aisiais, numatyta kvota siekia 1,4 proc.. Prezidento nuomone, verta pagalvoti apie naujos tvarkos ankstinimą.
Dėl D. Trumpo sugrįžimo nesijaudina: nebūtinai radikaliausios idėjos įgyvendinamos
Paklaustas apie užsienio politiką, jeigu rinkimus JAV laimėtų Donaldas Trumpas ir nuspręstų įgyvendinti anksčiau išsakytus bauginimus nesaugoti šalių, skiriančių nepakankamą finansavimą gynybai, G. Nausėda pabrėžė, kad D. Trumpas jau buvo prezidentu ir kėlė klausimą, kodėl šįkart jis turėtų elgtis kitaip, negu anksčiau?
„JAV administracijoje veikai tam tikra atsvarų sistema, net jeigu prieš rinkimus yra teikiamos, mūsų akimis, pakankamai radikalios idėjos, tai dar nebūtinai reiškia, kad jos visos pažodžiui bus įgyvendintos. Man atrodo, kad prezidento D. Trumpo politika yra sandorių politika, jis nori labai aiškių žaidimo taisyklių. <...> Kai jis sako, kad NATO sąjungininkai skiria per mažai finansų savo krašto apsaugos reikmėms, mes esame su juo. Tai yra mintis, kurią mes nuolat teikiama savo NATO partneriams“, – teigė G. Nausėda, pastebėjęs, kad tokios kalbos davė naudos, finansavimas gynybai auga, tad progresas akivaizdus.
Vis dėlto, pridūrė G. Nausėda, to dar nepakanka, todėl D. Trumpo keliami klausimai – svarbūs. „Kalbant konkrečiai apie Lietuvą, mūsų kariuomenės modernizavimui, [Vokietijos] brigados priėmimui mums reikia mažiausiai 3–3,5 procentų BVP ir ne vienerius metus, o metai iš metų“, – kalbėjo jis.
