Įsibėgėjęs rugpjūčio mėnuo žymi ne tik grybavimo sezono pradžią, bet ir didesnį galvos skausmą tarnyboms – miškuose tenka ieškoti vis dažniau pasiklystančių miško gėrybių rinkėjų.
Vien praėjusią savaitę pranešta apie porą įvykių, susijusių su grybautojais šalies miškuose.
Kėdainių rajone vienas iš vyrų pasiklydo ir po mišką klaidžiojo daugiau nei dvi paras, o Prienų rajone istorija baigėsi, deja, tragiškai – buvo rastas moters kūnas be gyvybės ženklų.
Pareigūnai primena, net ir dabar, technologijų laikais, nėra garantijų, kad pavyks išvengti pavojų miškuose.
Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Vilniaus „Sakalo“ šaulių kuopos būrio vadas Augustas Žukauskas sutinka, kad turėti telefoną su savimi yra svarbu, tačiau, pasak jo, telefonas nėra vienintelis saugumo garantas išvykoje.
„Telefonas šiame technikos amžiuje tikrai yra svarbus daiktas. Galbūt neišsiverstume be telefono, bet prieš išvykstant grybauti apie tai galima pranešti kaimynui arba kam nors iš artimos aplinkos. Taip galima natūraliai įspėti žmones, pvz., jeigu negrįšiu iki penktos valandos vakaro, tada galima pradėti paieškas“, – sakė A. Žukauskas.
Tam pritaria ir Kauno policijos Kinologų poskyrio viršininkas Audrius Petrėnas. Kalbėdamas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ jis akcentavo, kad telefonas gali palengvinti pasiklydusių žmonių paieškas. Kaip pavyzdį jis minėjo prieš kelias dienas pasiklydusią moterį, kuri įrenginį paliko mašinoje.
„Ji telefoną buvo palikusi automobilyje. Kaip tyčia dažniausiai taip ir atsitinka, kad žmonės, kurie eina grybauti, palieka telefoną automobilyje arba namuose“, – sakė A. Petrėnas.
Taip pat yra svarbu turėti tinkamus daiktus. Vilniaus „Sakalo“ šaulių kuopos būrio vadas pabrėžia ir vandens svarbą. Net ir truputį dehidratavęs žmogus pradeda priimti neracionalius sprendimus.
„Reikia nepamiršti pasiimti ir vandens, nors ir 0,5 litro buteliuką. Pasiklydus mus pradeda imti stresas, tokiu būdu smegenys pradeda deginti labai daug vandens. Taip atsitinka todėl, kad dažniau pradeda plakti širdis ir labiau prakaituojama. Žmogaus organizmui praradus vos kelis procentus vandens prasideda procesai organizme, kurie paveikia aštrų mąstymą. Grįžtant prie telefono, tai turbūt yra svarbiausias daiktas šiais laikais, bet vien tik jo tikrai neužtenka.
Reikėtų pasiimti ir šiltesnį ryškesnės spalvos rūbą. Taip pat pasirūpinti žiebtuvėliu ar degtukais“, – kalbėjo A. Žukauskas.
Viena iš pagrindinių klaidų, vykstant grybauti, yra per didelis pasitikėjimas savo jėgomis. A. Žukausko manymu, būtent tada, kai nekreipiama dėmesio į galimas grėsmes, įvyksta nelaimingų atsitikimų.
„Dažniausiai pasiklysta senyvo amžiaus žmonės, kurie visą gyvenimą buvo pripratę grybauti. Jiems labai sunku susitaikyti su mintimi, kad gal geriau neiti po vieną į mišką. Įvertinus savo galimybes, reikėtų pasidaryti bent jau minimalų planą. Tai yra įspėti, kur aš keliausiu, kada planuoju grįžti, kas atsitiks, jeigu negrįšiu ir taip toliau. Didžiausios problemos įvyksta būtent tada, kai žmogus jaučiasi visiškai ramus, kad nieko nenutiks. Kaip sakoma, tikėkis geriausio, ruoškis blogiausiam“, – teigė LŠS kuopos būrio vadas.
Kauno policijos viršininko pavaduotojas Darius Pliavga LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sakė, kad šiuo metu vidutiniškai gaunami 2–3 pranešimai per savaitę apie pasiklydusius žmones Kauno apskrityje. Tačiau jis ragino ir pačius grybautojus atsakingai žiūrėti į šį užsiėmimą.
„Neseniai teko ieškoti vieno [grybautojo] Kėdainių krašte ir paieška užtruko dvi paras. Policijos pareigūnai pastebėjo, kad žmogus, nors buvo pasiklydęs ir išėjo į tam tikrą kelią, vis tiek grįžo atgal į mišką ir grybavo. Paskui mes jį suradome. Viskas gerai, bet kartais gyventojams truputėlį stinga atsakingumo. To ir norėtume palinkėti, kad tiek artimieji, tiek ir patys gyventojai įvertintų savo galimybes“, – sakė D. Pliavga.
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis mano, kad šiemet įtakos pasiklydusių žmonių skaičiui turėjo ankstyva grybavimo sezono pradžia.
„Šiemet grybavimo sezonas prasidėjo anksti ir tai lėmė, kad jau užfiksuota apie 100 atvejų, kai žmonės paprasčiausiai pasiklydo“, – teigė R. Matonis.
Tokia statistika nėra atskirai renkama, todėl sekti tendencijas sudėtinga, bet, Komunikacijos skyriaus vedėjo teigimu, didžioji dalis atvejų baigiasi laimingai.
„Jei žmogus jau pasiklysta, tai tada kreipiasi artimieji, o ne žmogus, kuris pateko į tokią situaciją. Bet dauguma tokių gelbėjimo operacijų baigiasi sėkmingai“, – sakė R. Matonis.
Pasiklydus miško tankmėje ar krūmynuose, raginama nepanikuoti ir nedelsiant skambinti pagalbos telefonu 112.
