Gyventojai dažniausiai norėtų, kad po Seimo rinkimų Vyriausybei vadovautų Saulius Skvernelis arba Vilija Blinkevičiūtė, rodo naujausia LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2024 metų birželio 21–liepos 7 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausti 1 005 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 112 atrankos taškų.
Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.
Apklausos metodas: asmeninis interviu respondentų namuose. Skelbiant šios apklausos duomenis nuoroda į LRT ir „Baltijos tyrimus“ būtina.
Kaip rodo apklausos rezultatai, vienodai – po 16 proc. – gyventojų po Seimo rinkimų premjeru ar premjere matytų ministrų kabinetui jau vadovavusį Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką S. Skvernelį bei Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkę V. Blinkevičiūtę. Tiesa, tik vienas jų yra įvardijęs, kad išties sutiktų stoti prie Vyriausybės vairo.
Mažiausiai respondentų galimais premjerais mato Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininką Ramūną Karbauskį, prezidento rinkimuose dalyvavusį Eduardą Vaitkų bei socialdemokratą Gintautą Palucką.
Planus įvardijo ne visi
Partijos viena po kitos skelbia sąrašus, kuriuos ketina kelti spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Kartu ne viena jų jau įvardija ir kas sėkmės atveju taptų premjeru ar premjere. „Baltijos tyrimai“ apklausos metu gyventojams pateikė sąrašą politikų pavardžių ir paklausė, kurį iš jų respondentai norėtų matyti vadovaujant Vyriausybei.
Iš viso 16 proc. apklausos dalyvių nurodė norintys, kad dar kartą ministrų kabinetui vadovautų S. Skvernelis. Portalas LRT.lt primena, kad jis premjero pareigas ėjo 2016–2020 metais, kai valdančiaisiais buvo „valstiečiai“.
Šiuo metu S. Skvernelis vadovauja Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, kurios rinkimų sąraše yra įrašytas pirmuoju numeriu. Jis ne kartą patvirtino, kad sėkmės rinkimuose atveju imtųsi vėl vadovauti Vyriausybei.
„Natūralu – kas sąrašo numeris vienas, jis sėkmės atveju pretenduotų į ministro pirmininko poziciją“, – anksčiau teigė S. Skvernelis.
Tačiau tokią taisyklę nebūtinai taikys socialdemokratai. Nors jų pirmininkę V. Blinkevičiūtę, kaip ir S. Skvernelį, premjere norėtų matyti 16 proc. respondentų, vis dar nėra aišku, ar sėkmės atveju politikė imtųsi vadovauti ministrų kabinetui.
Kad ją matytų premjere dar pavasarį sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Ilgą laiką V. Blinkevičiūtė neskelbė, ar ves socialdemokratų sąrašą į rinkimus. Galiausiai paskelbusi, kad užims pirmąją vietą sąraše, ji vis tiek neatsakė į klausimą, ar sėkmės atveju atsisakytų europarlamentarės mandato ir taptų premjere.
„O dabar jokių kitų karūnų nebus dedama ir prašau manęs nestumti į kampą“, – sulaukusi žurnalistų klausimų apie tai, ką darytų, jei socialdemokratai laimėtų rinkimus, dar birželį rėžė V. Blinkevičiūtė.
Tiesa, ji nėra vienintelė LSDP atstovė, kuriai matuojama premjero kėdė. Šalies vadovas G. Nausėda taip pat yra sakęs, kad premjeru matytų ir buvusį partijos pirmininką G. Palucką. Jis pats apie tai, ar taptų premjeru, komentavo kiek atviriau nei V. Blinkevičiūtė. Tačiau jo planus gali sujaukti gyventojų nuomonė – vos 0,3 proc. „Baltijos tyrimų“ apklausos dalyvių sakė norintys matyti G. Palucką Vyriausybės vadovu.
Vienodas skaičius respondentų – po 12 proc. – nurodė norintys, kad Vyriausybei vadovautų dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis, buvęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) neseniai patvirtino savo sąrašą Seimo rinkimuose, kuriame pirmoji vieta ir galimybė pergalės atveju vėl vadovauti Vyriausybei patikėta būtent I. Šimonytei.
Po nepalankaus Konstitucinio Teismo sprendimo iš Seimo pasitraukęs R. Žemaitaitis taip pat įrašytas pirmuoju numeriu rinkimų sąraše, tad, tikėtina, imtųsi vadovauti ministrų kabinetui, jei laimėtų rinkimus.
Nuo jo ir I. Šimonytės apklausoje kiek atsilieka Širvintų rajono merė, Lietuvos regionų partijos narė Živilė Pinskuvienė, kurią premjerės pozicijoje matyti norėtų 10 proc. apklausos dalyvių.
Po 6 proc. respondentų nurodė, kad premjeru ar premjere norėtų matyti buvusį kandidatą į prezidentus Igną Vėgėlę bei dabartinę Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Pastaroji ves Liberalų sąjūdžio rinkimų sąrašą.
Tuo metu I. Vėgėlė, į Seimą einantis jungtiniame LVŽS sąraše, kuriame yra įrašytas 141-uoju numeriu, sėkmės atveju būtų ne premjeru, o Seimo pirmininku. Taip teigė „valstiečių“ pirmininkas R. Karbauskis, kuris taip pat pridūrė, kad jei LVŽS laimėtų rinkimus, Vyriausybei vadovauti imtųsi dabar Europos Parlamente dirbantis, bet partijos sąrašą į rinkimus vedantis Aurelijus Veryga.
Laukia kairioji koalicija?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas, paklaustas apie apklausos rezultatus, teigė, kad jie signalizuoja, jog po spalį vyksiančių rinkimų Lietuvoje gali susiformuoti kairiosios politinio spektro pusės valdžia.
„Tai labiau rodo, kad laukia kairioji koalicija, kad žmonės orientuojasi į tuos lyderius, kurie vadovauja kairiosioms partijoms. Čia, manau, svarbiausias ženklas, kad ateina kairiosios koalicijos laikas“, – komentavo V. Dumbliauskas.
Tiesa, nors V. Blinkevičiūtė kartu su S. Skverneliu sulaukė daugiausia respondentų palaikymo, visgi MRU politologas sakė esąs garantuotas, kad net ir socialdemokratams laimėjus rinkimus ji vis tiek premjere netaptų.
„V. Blinkevičiūtė dar tikrai kadenciją prabus Europos Parlamente. Ji tikrai nebus premjere, garantuoju“, – tikino V. Dumbliauskas.
Be to, premjeru, pasak jo, nebus ir kitas galimu kandidatu minimas socialdemokratas G. Paluckas. MRU politologo manymu, pastarasis politikas neturi tokio lygio, kaip ministras pirmininkas, lyderiui reikalingų savybių, be to, V. Dumbliauskas priminė, kad G. Paluckui vadovaujant socialdemokratams partija patyrė nemažų smūgių.
Būtent tai, kad viena premjere minima socialdemokratė šių pareigų, panašu, nenori, o kitas jų imtis praktiškai negali, V. Dumbliausko manymu tampa iššūkiu LSDP, nes kito kandidato, galinčio vadovauti Vyriausybei, jie tiesiog neturi.
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis, MRU politologo manymu, ministrų kabinetui ir galėtų, ir norėtų vadovauti, tačiau tokių pareigų jam, greičiausiai, rinkėjai nepatikės. Kitaip tariant, partija rinkimų nelaimės ir Vyriausybės neformuos.
„Jis jau buvo premjeru, sakyčiau, gana neblogai. Tačiau kaip ir dėl V. Blinkevičiūtės, taip ir dėl jo aišku – viena tikrai nebus, o kitas būtų, bet jo partija nesurinks tiek mandatų, kad turėtų teisę į ministro pirmininko postą“, – portalui LRT.lt kalbėjo V. Dumbliauskas.
Tuo metu Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė kalbėjo, kad natūralu, jog dalis respondentų premjere ir toliau matytų I. Šimonytę, nes ji yra „ši akimirka“ bei mėgstama dešiniųjų rinkėjų.
„Ji tarp dešiniųjų populiari, laikoma patikima, tad tikrai neturėtų tai stebinti, taip pat atsižvelgiant ir į tuos pačius konservatorių reitingus. O visi kiti rodo poreikį, paieškas kažko naujo“, – sakė G. Burbulytė.
Paklausta, kas iš rinkimų išloš daugiau – ar V. Blinkevičiūtė, nepasakanti, ar bus premjere, ar S. Skvernelis, tiesiai šviesiai įvardijęs, kad būtent jis sėkmės atveju vadovautų Vyriausybei – KU politologė kalbėjo, kad nė vienas jų neišlos, tačiau dėl visai kitų priežasčių.
„Iš to, kaip dėliojasi būsimo parlamento sudėties perspektyvos, greičiausiai nei vieni, nei kiti nebus tie, kurie turės Vyriausybės formavimo iniciatyvą savo vienų rankose. Kol neprasidėjo aktyvi rinkimų kampanija, svarstyklės krypsta į koalicijos formavimą.
O ką reiškia koalicijos formavimas? Kokia ji bebūtų – ar iš dviejų, trijų, ar keturių politinių jėgų – tai bus derybų ir susitarimo klausimas, nes bus skirstomi postai, o jų yra daug. Taigi turime pripažinti, kad ponios Blinkevičiūtės nuolatinis neapsisprendimas yra gana objektyvus, nes neatrodo, kad socialdemokratai galėtų surinkti tiek balsų, kad turėtų absoliučią daugumą“, – komentavo G. Burbulytė.
Visgi tai, kad S. Skvernelis aiškiai pasako, jog imtųsi atsakomybės vadovauti ministrų kabinetui, anot KU politologės, yra geras ženklas tiek rinkėjams, tiek potencialiems koalicijos partneriams.
Protesto balsas – R. Žemaitaičiui?
Tačiau ne tik apklausos lyderiai, anot politologo V. Dumbliausko, verčia atkreipti dėmesį. Įdomu, pasak jo, ir tai, kad neseniai susikūrusios partijos „Nemuno aušra“ lyderis, iš Seimo pasitraukęs R. Žemaitaitis surinko tiek pat respondentų simpatijų, kiek ir pareigas einanti premjerė I. Šimonytė. Tiesa, kaip sakė politologas, tai dar nereiškia, kad R. Žemaitaičio partija skins laurus rinkimuose.
„R. Žemaitaitis kaip asmenybė yra ryški. Partija, kurią jis sukūrė, be jo, iš esmės, yra niekas. Partijos ir asmenybės reitingai tarsi susilygina, nes lyderis yra ryški figūra. Jis pasirodė prezidento rinkimuose gerai“, – komentavo V. Dumbliauskas.
KU politologė G. Burbulytė, paklausta apie R. Žemaitaičio perspektyvas, portalui LRT.lt kalbėjo, kad „Nemuno aušra“ gali surinkti protesto balsus, o tam pagelbės, kad partija turi „lokomotyvą“.
„Jie turi R. Žemaitaitį, kuris labai seniai veržėsi, jo įsiveržimas į reitingų viršūnes yra ne šių metų pasekmė ar rezultatas, tai yra kelerių metų įdirbis. Matome, kad tai duoda rezultatų. Bet ar tikrai sugebės lokomotyvas ištempti visą politinę jėgą?
Kol kas visuomenės nuomonės apklausos yra palankios ir manau, kad ta tendencija išliks iki rinkimų. Bet rinkimų kampanija dar neprasidėjo“, – pabrėžė KU politologė.
