Vilniuje nukabinta su savivaldybe nesuderinta kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lenta. Sekmadienį po pietų „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko nukabinti penktadienį su savivaldybe nesuderintos ir ant Lietuvos Apeliacinio teismo rūmų pakabintos atminimo lentos. Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad dėl protestuotojų veiksmų jau kreiptasi į policiją, o patys pareigūnai proteste sulaikė 3 asmenis.
Sekmadienį sostinėje kilusiame proteste dėl nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirtos atminimo lentos nukabinimo buvo sulaikyti trys asmenys.
Tai Eltai patvirtino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) atstovas. Pasak jo, šie protestuotojai buvo sulaikyti dėl teisėtų policijos reikalavimų nevykdymo.
Protestuotojai apsistumdė su „Grindos“ darbuotojais
Generolo atminimo stojo ginti kelios dešimtys protestuotojų, kurie iš pradžių apsistumdė su lentos nukabinti atvykusiais „Grindos“ darbuotojais. Jų saugumui užtikrinti buvo iškviestos sustiprintos policijos pajėgos.
Atvykus daugiau pareigūnų, keliolika protestuotojų lentos stojo ginti susikibę rankomis. Pareigūnų nurodymų nevykdę aktyvistai už tvorelės buvo nustumti jėga, vienas asmuo sulaikytas.
Prie K. Škirpos atminimo lentos nukabinimui prieštaraujančių aktyvistų prisijungė ir lentą pakabinusios Nacionalinio susivienijimo partijos lyderis Vytautas Radžvilas. Jis tikino, kad be savivaldybės leidimo pakabintą lentą planuojama ginti.
„Ginamės nuo dar vieno neteisėto valdžios žingsnio. Šita memorialinė lenta formaliai buvo pakabinta neteisėtai, bet tai įvyko tik todėl, kad Vilniaus miesto valdžia trejus metus vilkino sprendimą. Mūsų kantrybė negalėjo būti begalinė. Šiandien yra laisvadienis, šventas, ir, panašu, kad norima ją nukabinti be jokio sprendimo. Atitinkamai šita lenta bus ginama“, – Eltai teigė V. Radžvilas.
„Kada valstybė ir jos viešasis gyvenimas patenka į aklavietę, tokias aklavietes sprendžiama ryžtingais veiksmais“, – pridūrė politikas.
V. Radžvilas neigia, kad kontraversiškai vertinamo K. Škirpos atminimo lentos pakabinimo iniciatyva kaip nors susijusi su artėjančiais Seimo rinkimais.
„Absoliučiai ne. Todėl, kad ji yra neatsitiktina – jei būtume pigūs politiniai spekuliantai, mums būtų buvę labai naudinga ir tikslinga tai padaryti kur kas anksčiau. Bet buvo sąmoningai susilaikyta, gal ir prarasta galimybė laimėti EP mandatą, todėl, kad mūsų tikslas yra pagerbti ir įamžinti Lietuvai nusipelniusį žmogų“, – sakė V. Radžvilas.
Jei visgi lenta bus išties nukabinta, partija imsis teisinių priemonių tokiems veiksmams išsiaiškinti, pažymėjo V. Radžvilas.
Benkunskas: kreiptasi į policiją
V. Benkunskas sako, kad dėl Nacionalinio susivienijimo veiksmų jau kreiptasi į policiją.
„Kreipėmės į policiją, to paprašė ir Apeliacinio teismo administracija (ant kurios būstinės Gedimino prospekte buvo pakabinta atminimo lenta – BNS) – įvertinti padarytą veiką. Šiuo atveju tikrai teisėsauga savo tyrimą atliks“, – BNS sekmadienio vakarą sakė V. Benkunskas.
„Tai buvo visiškai neteisėtas, sąmoningas, tyčinis veiksmas siekiant ne kažką pagerbti, ne parodyti kažkokį pagarbos ženklą, bet tiesiog pritraukti visuomenės dėmesį ir išreikšti savo pseudo-patriotizmą“, – opozicinės Vilniaus miesto savivaldybės partijos veiksmą komentavo meras.
„Šiuo atveju buvo visiškai spjauta į tas demokratinio ir civilizuoto elgesio taisykles, pabandyta įvesti savo tvarką“, – teigė V. Benkuskas.
„Demokratinėje valstybėje tokie veiksmai netoleruotini ir turi būti įvertinami griežčiausiu požiūriu“, – pridūrė jis.
Sekmadienį, dar anksčiau, Vilniaus miesto meras šią Nacionalinio susivienijimo iniciatyvą apibūdino kaip chuliganizmo apraišką. Pasak jo, tai tyčinis veiksmas, kuriuo buvo siekta asmeninių politinių dividendų.
„Buvo įvardinta, kad tai pilietinis nepaklusnumas. Man atrodo, kad tai ciniškas chuliganizmas, kuris yra sąlygotas siaurų politinių interesų ką tik pasibaigus Europos Parlamento rinkimams ir matant beviltiškus jų rezultatus“, – pabrėžė V. Benkunskas.
„Niekas neturi teisės savarankiškai spręsti, ką galima, o ko negalima. Jei neturėsime jokios tvarkos, bus visiškas chaosas. Ne taip veikia demokratija“, – sakė jis.
Nacionalinis susivienijimas žada veiksmą skųsti
Įvykio vietoje budėjo keli policijos ekipažai. Pasak V. Radžvilo, dalis protestavusiųjų nukentėjo nuo policijos pareigūnų veiksmų: „Buvo parversti ant žemės, jiems užlaužtos rankos, nors jie nieko iš tiesų nedarė.“
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas BNS policijos veiksmų nuimant K. Škirpos lentą nekomentavo, nurodė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę.
Vilniaus miesto tarybos narys ir Nacionalinio susivienijimo atsakingasis sekretorius Almantas Stankūnas teigė, kad partija sieks savo poziciją ginti teisiniu keliu.
„Pasitelksime advokatus, kad būtų įvertintos visos aplinkybės. Pareikalausime visų dokumentų ir šalia politinio vertinimo bus ir politinis vertinimas“, – žurnalistams sekmadienį sakė A. Stankūnas.
Škirpos indėlis vertinamas, tačiau pabrėžiama, kad jo veikloje būta antisemitizmo apraiškų
ELTA primena, kad penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato buvo pakabinta kontraversiškai vertinamam pulkininkui K. Škirpai skirta atminimo lenta.
Penktadienį Eltos kalbinta Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė, savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė tvirtino, kad be leidimo pakabinta atminimo lenta, skirta K. Škirpai, bus numontuota.
Tokia iniciatyva pasipiktinusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky šeštadienį teigė, kad tokia Nacionalinio susivienijimo iniciatyva skaldo visuomenę. Anot jos, tiek Lietuvos, tiek sostinės vadovybė turi imtis atitinkamų veiksmų.
Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
