Seimas ketvirtadienį patvirtino brigados generolą Raimundą Vaikšnorą Lietuvos kariuomenės vadu.
Už tai, kad R. Vaikšnoras būtų penkerių metų kadencijai paskirtas Lietuvos kariuomenės vadu, balsavo visi posėdyje buvę 110 Seimo narių.
Naujojo kariuomenės vado karjera Lietuvos kariuomenėje tęsiasi 33 metus. Kiek anksčiau, kai R. Vaikšnoro kandidatūra buvo pateikta Seimui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Pocius akcentavo, kad R. Vaikšnoras neturi sovietinės armijos šleifo.
„Tai yra rimtas argumentas, kadangi ankstesniems kariuomenės vadams vienokiu ar kitokiu būdu teko turėti tą šleifą“, – tuomet sakė A. Pocius.
R. Vaikšnoras šiuo metu tarnauja Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės (SHAPE) štabo viršininko pavaduotoju kariniam rengimui.
Jis yra buvęs Sausumos pajėgų vadu, šių pajėgų štabo viršininko pavaduotoju operacijoms, Gynybos štabo Operacijų valdybos viršininku, brigados „Geležinis Vilkas“ vadu.
„Tęstinumas yra pats svarbiausias, kadangi strateginiai veiklos planai yra sudaryti 5–10 metų į priekį, yra didžiausi pirkimai numatyti.
Ir ta investicija, ypač dabartinėje situacijoje, suprantant, kad gynybos pramonė galbūt nėra pajėgi tiek pagaminti reikalingos įrangos, technikos, šaudmenų, tai šiandienos žingsniai nulems tik kelerių metų perspektyvoje rezultatą. Todėl labai svarbu užtikrinti tęstinumą“, – po Seimo pritarimo žurnalistams komentavo naujasis kariuomenės vadas.
Jis taip pat akcentavo pasiruošimo priimti Vokietijos brigadą svarbą. Anot R. Vaikšnoro, tam numatyti terminai yra „labai suspausti“, o jau vykstančio pasirengimo tempai yra nemaži.
„Tačiau mano užduotis, kad tas projektas būtų įvykdytas kaip galima geriau ir laiku“, – sakė R. Vaikšnoras.
Naujasis kariuomenės vadas taip kalbėjo apie nacionalinės divizijos kūrimą ir teigė, kad tai bus nemažas iššūkis. Pasak jo, tai nėra kažkas naujo ar unikalaus, idėja buvo brandinta kelerius metus.
„Su sprendimų, kad reikia prioritetizuoti nacionalinės divizijos kūrimą, priėmimu jis įgauna visai kitą atspalvį, kitą kampą ir surinkus tinkamą, kompetentingą personalą, skyrus finansavimą mes galėsime gebėti per tam tikrą nustatytą laiką petys į petį kartu su sąjungininkais <...> būti pasiruošę bet kokiems netikėtumams“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
Visuotiniam šaukimui reikia pasiruošti
Kiek anksčiau R. Vaikšnoras sakė visuotinio šaukimo idėjai pritariantis, tačiau akcentavo, kad įgyvendinti šį principą reikia palaipsniui, nes tam reikia dar nemažai pasiruošimo. Tą jis patvirtino ir ketvirtadienį, po jam palankaus Seimo sprendimo.
Tiesa, jis sakė nenorintis spekuliuoti dėl to, kiek laiko prireiks, kol visuotinį šaukimą bus galima įgyvendinti.
„Viskas priklauso nuo finansavimo tvarumo. <...> Šiuo metu mes galime pašaukti per metus, taip labai nepersispausdami, iki 4 tūkst. jaunų karių, tačiau jei norime visuotinumo, tai būtų beveik dvigubas skaičius.
Tam reikia infrastruktūros, tam reikia mokomųjų laukų, šiuo metu jau mes stringame, reikia plėsti, galvoti, priimti tam tikrus sprendimus, jeigu norime turėti po dvejų, trejų ar ketverių metų“, – sakė brigados generolas.
Anot R. Vaikšnoro, su sąjungininkų atėjimu tiek šaudyklos, tiek manevravimo teritorijos tampa vis labiau užimtos. Todėl, jo teigimu, reikia galvoti ir apie savo nacionalinių pajėgumų stiprinimą.
„Ir aišku, pati svarbiausia dedamoji yra vadai, instruktoriai. Tam reikia laiko. Todėl mano vizija būtų visuotinis šaukimas, tačiau prie to reikia ateiti palaipsniui, kad būtume pasiruošę.
Pati blogiausia reklama būtų, jeigu mes pakviečiame, o pakviesti galime, galime aprengti, bet nesuteikiame galimybių treniruotis. Tada, manau, užuot turėję didesnį pasitikėjimą kariuomene, mes jį kaip tik dar labiau grąžintume į žemiausią pasitikėjimo lygį“, – komentavo R. Vaikšnoras.
Pagal Konstituciją, kariuomenės vadą pritarus Seimui skiria ir atleidžia prezidentas. Kariuomenės vado kadencija – penkeri metai.
