Lietuvoje yra galimybė įdiegti internetinio balsavimo informacinę sistemą (IBIS), tačiau tai rekomenduojama daryti sumažinus socialines ir technologines rizikas, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) užsakymu atlikta ir trečiadienį pristatyta galimybių studija. Studiją pristačiusio Mindaugo Vanago teigimu, iššūkių kelia nepakankamas kibernetinis saugumas, įtempta geopolitinė situacija ir mažas pasitikėjimas visuomenėje. Pasak jo, net jei internetinis balsavimas veiktų 100 proc., nėra jokių garantijų, kad visuomenė juo pasitikės.
UAB „Civitta“ asocijuotas partneris ir prie studijos rengimo prisidėjęs M. Vanagas kalbėjo, kad tokį balsavimą padaryti galima, tačiau reikia atsižvelgti į rizikas ir naudas, ypač dabartiniu geopolitiniu laikotarpius. M. Vanagas tvirtino, jog klausimą reikėtų atidėti ateičiai, kada bus didesnis visuomenės pasitikėjimas, bus galima užtikrinti didesnį kibernetinį saugumą ir, kai pati geopolitinė situacija taps stabilesnė.
„Mes nesakome taip arba ne, mes tikrai nepriimame sprendimo. Sprendimas yra politinis ir sprendimą turės priimti, jei tas klausimas bus iškeltas, pats Seimas“, – kalbėjo jis.
Anot jo, ekonominiai kaštai trumpam padidėtų, tačiau 13 metų perspektyvoje, kaštai turėtų atsipirkti 3 kartus.
Kalbant apie politinį aspektą, nėra vienareikšmiško sutarimo Lietuvoje dėl internetinio balsavimo, nes vyrauja skirtingos nuomonės, sakė M. Vanagas.
„Internetinis balsavimas galėtų sukelti politinį susipriešinimą tarp partijų ir numušti fokusą nuo tikrai svarbių klausimų, galėtų būti panaudotas kaip įrankis politiniam agitavimui ir t. t.“, – tikino jis.
Socialiniu aspektu, toks balsavimo būdas išplėstų galimybes rinkėjams su negalia, užsienyje gyvenantiems rinkėjams, bet net ir čia įžvelgiama tam tikrų niuansų.
„Vis dėlto, socialinis aspektas turi ir visuomeninį susipriešinimą. Tą sako ir moksliniai straipsniai, tą sako ir politologai, kurie buvo kalbinti studijos rengimo metu. Šiuo metu yra tokia sparnuota frazė kaip „dvi Lietuvos“, tai tikėtina, kad internetinis balsavimas kirstų būtent per tas dvi lietuvas ir ta poliarizacija visuomenėje didėtų“, – sakė jis.
Technologiškai galimybės irgi yra, tačiau jis siejasi ir su socialiniu klausimu, mat diskusijų metu buvo išreikšta pozicija, jog popierinis balsavimas yra pakankamai lengvai suprantamas žmonėms, neturintiems skaitmeninio raštingumo.
„Internetinis balsavimas vis dėlto turi sudėtingesnį procesą, kada balsai yra skaičiuojami, jie šifruojami, vėliau yra atrišami nuo balsuotojo, vėliau vėlgi yra kažkokie raktai, su kuriais galima surišti. Tos mistikos gali būti tikrai daugiau. Net jei ir darome prielaidą, jog internetinis balsavimas veikia tinkamai, 100 proc., nėra jokių garantijų, kad visuomenė juo pasitikės. Užteks kelių ančių visuomenės medijose, kuri vis dėlto pasėtų tą nepasitikėjimą demokratiniais procesais“, – kalbėjo M. Vanagas.
Technologinėmis rizikomis įvardijama ir balsavimo duomenų nutekėjimo, iškreipimo galimybė net ir naudojant pažangiausias biuletenio šifravimo technologijas.
Teisės aktai irgi turėtų turėtų keistis, o tai užtruktų. Pokyčiai turėtų būti susieti su geriausiais Europos rekomendacijomis, o šiuo standartu buvo rengta būtent ši studija, sakė M. Vanagas.
Užsienio praktika: Estija išsiskiria iš visų
Australijoje internetinis balsavimas leidžiamas tik asmenims su negalia, užsienio rinkėjams bei atokiai gyvenantiems rinkėjams. Kanadoje leidžiama ne visoje šalyje ir tik savivaldybių rinkimuose. Prancūzijoje internetinis balsavimas buvo sugrąžintas 2022 m. parlamento rinkimams, tačiau tik rinkėjams, esantiems užsienyje.
Naująją Zelandiją M. Vanagas įvardijo kaip įdomesnį pavyzdį, mat ši šalis 2016 m. sugalvojo daryti internetinį balsavimą ir investavo nemažai lėšų. Toks balsavimas vyko dar ir 2019 m.
„Bet saugumo spragos, kurias jie identifikavo, ir kaštai, kurie viršijo visus biudžetus, leido ar suponavo mintį, jog jie nusprendė nutraukti internetinį balsavimą ir daugiau jo nebedaryti“, – sakė M. Vanagas.
Šveicarijos atveju, 2005-2006 m. svarstė internetinį balsavimą, tačiau jo atsisakė. 2023 m. grįžo prie šios minties, tačiau leidžiama balsuoti internetu tik trijuose šalies kantonuose.
JAV irgi turi internetinį balsavimą, tačiau leidžiama taip balsuoti tik kai kuriose valstijose ir tam tikroms rinkėjų grupėms, įskaitant užsienyje gyvenančius karius ir asmenis su negalia.
Estija yra bene vienintelė ir pirmoji šalis, kuri leidžia balsuoti internetu visiems rinkėjams.
Kaip Lietuva tokią sistemą įsidiegtų?
M. Vanagas teigė, kad buvo svarstomos trys alternatyvos, kaip Lietuva galėtų įsidiegti IBIS. Buvo identifikuotos 3 alternatyvos.
Pirmoji alternatyva – pirkimas produkto, kuris jau yra rinkoje, t. y. produktas, kurį turi kitos šalys arba bandė.
Antroji alternatyva – IBIS kūrimas nuo nulio.
Trečioji – nepirkti IBIS, bet ją išsinuomoti.
„Šita alternatyva buvo brangiausia, ji turi atitinkamų papildomų rizikų, todėl įvertinus visas rizikas, <...> pirma alternatyva būtų geriausia alternatyva šiam momentui“, – sakė M. Vanagas.
Sistemai sukurti ir palaikyti – 20 mln. eurų per 13 metų
Studijos metu atlikta rinkos apklausa parodė, kad IBIS sukūrimas, įdiegimas ir palaikymas nuo 2025 iki 2038 metų valstybei kainuotų apie 20 mln. eurų, rengėjams rekomenduojant įsigyti užsienyje jau egzistuojančią sistemą ir ją pritaikyti Lietuvai.
Beveik 3,9 mln. eurų minėtos sumos sudaro sistemos diegimo išlaidos, 9,7 mln. eurų – licencijų palaikymas, 7 mln. eurų – priežiūros išlaidos.
Pasak studijos rengėjų, egzistuojančios sistemos įsigijimas yra ekonomiškai naudinga alternatyva.
Rinkos apklausos metu analizės rengėjai kreipėsi į 24 technologijų įmones.
Į kvietimą pateikti pasiūlymą sureagavo aštuonios įmonės, pasiūlymus pateikė keturios.
Anot studijos rengėjų, IBIS kūrimas preliminariai užtruktų nuo penkerių iki septynerių metų, apie metus–dvejus skiriant pasiruošimui, metus – investicijų planavimui ir trejus–ketverius metus diegiant sistemą.
Prieš vykdant projektą rekomenduojama sukurti ir paleisti bandomąją sistemos versiją.
Svarbiausia – didinti visuomenės pasitikėjimą
Studijos rengėjų teigimu, kritinis veiksnys sėkmingam sistemos įdiegimui yra visuomenės pasitikėjimas internetinio balsavimo technologijomis, kurios „gali tiek padidinti rinkėjų dalyvavimą, tiek sukelti susirūpinimą dėl saugumo ir privatumo“.
Be technologijų patikimumo būtina užtikrinti ir pasitikėjimą valdžios institucijomis bei bendruomenės įtraukimą į balsavimo procesus, taip pat reikėtų atnaujinti įstatyminę bazę joje reglamentuojant internetinį balsavimą.
Daugiausia pakeitimų studijos rengėjai numato Rinkimų kodekse, taip pat pakeitimai siūlomi Referendumo konstituciniam įstatymui, atnaujinimai – Nacionalinei kibernetinio saugumo strategijai, raginama apgalvoti atskiro Rinkimų kodekso skyriaus arba atskiro internetinio balsavimo įstatymo sukūrimą.
Studijos rengėjai pabrėžė, kad IBIS gali teigiamai paveikti užsienyje gyvenančių rinkėjų dalyvavimą rinkimuose, sumažindama balsavimo proceso sąnaudas.
„Atlikus analizę pažymėtina, kad IBIS projektas turi ekonominių privalumų ir, nepaisant didelių pradinių investicijų, ilguoju laikotarpiu atsiperka ekonomine ir socialine nauda, mažėja išlaidos vienam rinkėjui“, – teigiama studijoje.
Vis dėlto, pasak studijos, internetinį balsavimą politinės jėgos Lietuvoje ir užsienyje vertina nevienareikšmiškai, todėl toks balsavimas pasaulyje nėra dažnas, tikėtina, kad Lietuvoje jis „dar labiau padidintų esamą politinių jėgų susiskaldymą“.
