Tam, kad gautų asmeninio asistento pagalbą, žmonės su negalia laukia eilėse. Savivaldybės sako – trūksta lėšų. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo viceministrė stebisi – lėšų savivaldybės turi, bet jas skiria ne prioritetinėms grupėms. Pasak jos, neretai už asmeniniam asistentui skirtas lėšas perkamos gruzdintuvės, kondicionieriai ar benzinas. Yra atvejų, kai už šias lėšas nevyriausybinė organizacija išvyko į poilsinę kelionę.
Apie tai kalbėta trečiadienį vykusiame Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje.
Asmeninių asistentų asociacijos vadovas Žilvinas Mišeikis išskyrė, kad šių metų balandžio mėnesį asociacija ėmė girdėti signalų, kad daugelyje savivaldybių žmonės nebegauna asmeninio asistento pagalbos.
„Žmonės su negalia, kurie turi teisę turėti asmeninio asistento pagalbą, yra įrašinėjami į sąrašus, eiles, neva trūksta finansinių resursų. Pagrįstas abejones kelia tas faktas, kad į eiles žmonės buvo pradėti įrašinėti jau kovo–balandžio mėnesį, per pirmąjį metų ketvirtį“, – stebėjosi Ž. Mišeikis.
Prieš mėnesį LRT.lt domėjosi šia situacija – tada žmonės su negalia dalijosi, kad, praradus asmeninio asistento pagalbą, jų gyvenimas kardinaliai pasikeitė. Be tokios paslaugos sunku ir darbe, ir buityje, tenka prašyti artimųjų pagalbos, o gyvenimas ima priminti kalėjimą.
Taip pat skaitykite
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos narė, „Pokyčių ambasados“ vadovė Klementina Gruzdienė trečiadienį vykusiame komiteto posėdyje pažymėjo, kad eilių sudarymas norint gauti asmeninio asistento pagalbą sukelia sunkumų ir žmogui su negalia, ir jo artimiesiems.
„Žmogus pasirašo sutartį dvejiems metams, o staiga sužinome, kad nebus pratęsta sutartis, vadinasi, labai sunku planuoti ir ekonominį gyvenimą ir apskritai gyvenimą. Nesvarbu, ar esi žmogus su negalia, ar esi susijęs su negalia, pavyzdžiui, esi vaiko su negalia mama ar tėtis.
Eilių sudarymas be galimybės pasiplanuoti sukelia sunkumų. Mes, šeimos, ne visada žinome ekonominę situaciją, kada ateis tas mėnuo, kai valstybė neturės pinigų pratęsti sutarčiai. Vis dėlto reikia labai individualizuoti pagalbą“, – kalbėjo K. Gruzdienė.
Ji pažymėjo, kad dėl pagalbos nesuteikimo iš darbo rinkos iškrenta ir žmonės su negalia, ir negalią turinčių vaikų tėvai.
Gruzdintuvės, kelionės, bet ne paslaugų finansavimas
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė sakė, kad asmeninio asistento paslaugai lėšos didinamos kasmet, o finansavimas auga. Ji kritikavo, kad, nors savivaldybės deklaruoja lėšų trūkumą, jų netrūksta „nė vienai savivaldybei“.
J. Jakštienė aiškino, kad paslaugos poreikį vertina būtent savivaldybės, kurios ir formuoja eiles gauti tokiai paslaugai.
„Mes eilėse, kaip bebūtų gaila, matome prioritetines grupes, kurios dirba, mokosi, o kažkodėl žmonės statomi į eiles. O asmeninis asistentas skiriamas sunkios negalios pensinio amžiaus žmonėms ir vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems iš tikrųjų reikia slaugos ir globos, kuriems reikia keisti kateterius, atlikti begalę kitų slaugos funkcijų, ko asmeninis asistentas negali atlikti nei pagal aprašymus, nei labai dažnai pagal kompetencijas.
Čia asmeniniai asistentai verčiami daryti tai, ko jie neprivalo daryti, – vykdyti ir globą, ir slaugą. Matome, kad savivaldybės savo paslaugas dengia asmeniniu asistentu“, – pastebėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.
Pasak jos, poreikis gauti asmeninio asistento paslaugą turėtų būti vertinamas visų teikiamų socialinių paslaugų kontekste. Šiuo metu, teigė viceministrė, savivaldybės „tiesiog skiria asmeninį asistentą ir daugiau paslaugų neteikia arba net ir nesiūlo“.
J. Jakštienė taip pat kėlė klausimus, kaip savivaldybės įsitikina, kad asmeniniai asistentai dirba ir teikia savo pagalbą tiek valandų, kiek numatyta poreikio vertinime. Neplanines patikras vykdo ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, tačiau, viceministrės vertinimu, tai kontroliuoti visų pirma turėtų savivaldybė.
O patikrinimų metu randama įvairių pažeidimų: „Savivaldybėse asmeninio asistento lėšos, skirtos administravimui, išleidžiamos gruzdintuvėms, kondicionieriams, mikrobangų krosnelėms, benzinui žoliapjovėms, įvairiems kitiems dalykams, nesusijusiems su asmeninio asistento pagalbos teikimu. Reiškia, tos lėšos nepanaudotos asmeniniam asistentui“, – vardijo J. Jakštienė.
Taigi, konstatavo ji, lėšos ne visada panaudojamos pagal paskirtį. Pavyzdžiui, yra atvejų, kai už asmeninio asistento paslaugai skirtas lėšas nevyriausybinė organizacija vyko į poilsinę kelionę.
„Savivaldybės gali prisidėti savo lėšomis, kiek trūksta, kodėl tuomet neprisideda ir formuoja eiles? Eilėse atsiranda žmonės, kurie yra darbingi ir dirbantys, tuomet išeina iš darbo rinkos, nes nebeturi asistento. Tuos žmones būtinai reikia finansuoti savivaldybės lėšomis. Tos sumos nėra tokios, kad savivaldybė galėtų labai reikšmingai jausti, kad biudžete neteko tos dalies“, – pabrėžė viceministrė.
