Regionuose kuriamos funkcinės zonos – savivaldybės sujungia bendras veiklas. Taip siekiama, kad viešosios paslaugos būtų prieinamos visiems regiono gyventojams. Pavyzdžiui, bus kuriama bendra regiono viešojo transporto sistema. Savivaldybės teigia, kad kiekvienos atskiriems projektams iš vietos biudžeto vis pritrūkdavo lėšų.
Ne vienus metus ieškoma lėšų prie Varėnos baseino turėti daugiafunkcį sporto centrą. Trūksta sportinių erdvių jaunimui ir suaugusiems. Varėnos savivaldybės planuose sporto centras, pirks transportą, kad sportuoti ir į baseiną galėtų atvykti kaimyninio Alytaus rajono moksleiviai, o varėniškiai bus vežiojami į irklavimo bazę Dauguose. Siekiant pritraukti daugiau turistų, bus tvarkoma Merkinės infrastruktūra. Tačiau savivaldybės vadovai sako, kad funkcinės zonos strategijos taisyklės griežtos, tenka prisitaikyti. Pasak Varėnos mero, skiriamas lėšas galima būtų panaudoti racionaliau, bet yra daug sąlygų.
„Mes negalim pačių objektų tvarkyti – tik prieigas. Tai pati Merkinės centrinė aikštė prie muziejaus patenka į tas sąvokas. Tačiau jau kryžių kalnelis – ne. Mes galim tik prieigas prie kalnelio ir koplyčios rengti“, – pavyzdį pateikia Varėnos rajono meras Algis Kašėta.
Funkcinės zonos strategijos tikslas – užtikrinti aukštesnę gyvenimo kokybę regiono gyventojams, sukurti geresnes turizmo, švietimo, sveikatos, verslo sąlygas. Funkcinės zonos galimos tada, kai veiklas sujungia dvi ar daugiau savivaldybių. Bendradarbiaujant Alytaus miesto ir rajono savivaldybėms, bus plečiama pramonės zona, tam skirta daugiau nei 2 milijonai eurų.
„Nusimatę investiciją ir į perspektyvinę pramonės zoną, kuri ribojasi su Alytaus miesto pramonės parku. Kelių infrastruktūros sutvarkymą, melioracijos, o tai ir yra sąveika su miestu. Nes mieste iš esmės pramonės parke tos teritorijos eina į pabaigą arba jų visai nėra“, – komentuoja Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.
Visos penkios Pietų Lietuvos savivaldybės siekia plėtoti turizmą. Alytaus rajonas turizmo infrastruktūrai, viešosioms paslaugoms numatęs 18 milijonų eurų, pusė lėšų – iš Europos Sąjungos fondų. Miesteliuose daugės dviračių takų, bus tvarkomi paplūdimiai ir pakrantės, įrengtos prieplaukos. Prie Daugų ežero kuriama moderni irklavimo bazė, ežere naujos trasos, pritaikytos aukšto lygio varžyboms. Planuose – bendra regiono viešojo transporto sistema.
„Penkios regiono savivaldybės (numačiusios – LRT.lt) vieningą bilieto sistemą, vieningą maršrutų planavimo sistemą, nusimatę viešųjų stotelių sutvarkymą, šalia jų esančios infrastruktūros sutvarkymą“, – vardija R. Vitkauskienė.
Druskininkai taip pat investuos į turizmo infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas. Rekonstrukcijos sulauks Vilniaus alėja, skveras prie Kultūros ir kongresų rūmų, pėsčiųjų ir dviračių takai, bus kuriamas verslo ir kūrybinių industrijų bendradarbystės centras.
„Druskininkų savivaldybei daugiau nei 32 milijonai investicijų iš viso suplanuota, ES dalis yra apie pusė, likusi dalis –savivaldybės prisidėjimas. Lėšos suplanuotos tokiems daugiau strateginiams objektams“, – kalba Druskininkų investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Jurgita Rudienė.
Regione numatyta įgyvendinti apie 50 projektų už daugiau nei 100 milijonų eurų.
Tikimasi, kad viešųjų paslaugų plėtra ir jų gerinimas, sutvarkyta turizmo ir socialinių paslaugų infrastruktūra didins regiono patrauklumą.
